Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-31 · Byla Nr. ATP-1086-327/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-251-919/2013Nutarimas · 2013-09-04Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1086-327/2013Nutartis · 2013-10-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
ATP-1086-327/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04622-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Pareiškėjas
J. G.
Kategorijos
  • 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1086-327/2013;Teisminio proceso Nr.4-69-3-04622-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 50.15.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės (toliau - Institucija) ape­lia­cinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo J. G. skundas, panaikintas Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo J. R.2013-06-13 nutarimas bei nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo J. R. 2013-06-13 nutarimu ad­ministracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 518/2013 J. G. pagal Lietuvos Respublikos admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² str. 2 d. paskirta 1000 Lt dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, UAB (duomenys neskelbtini) vardu Kauno teritorinės muitinės Oro uosto poste (LTKA 1000) 2012-10-09 muitiniam tikrinimui ir įfor­minimui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje neteisėtai, pa­žeisdamas 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 123 str. ir Muitinės departamento direktoriaus 2010-03-08 įsakymu Nr. 1B-137 pa­tvir­tintos Atleidimo nuo muitų taikymo taisyklių 30 p. nuostatas, be muitinės išduoto leidimo nau­doti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą, taikė Reglamento Nr. 1186/2009 95 str. ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 1 d. 15 p. nuostatas ir apskaičiavo 0 Lt muito ir 0 Lt importo PVM (neteisingai deklaruotų prekių vertė 2024,37 Lt – 15,56 BBND).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu J. G. jį skundė Kauno apylinkės teismui nurody­da­mas, jog protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo dieną UAB (duomenys neskelbtini) 2013-03-28 buvo gavęs leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti ekonominį poveikį turinčią/galutinio vartojimo muitinės pro­cedūrą nuo 2012-10-01, todėl išnyko pagrindas jo administracinei atsakomybei. Taip pat manė, teis­mui nusprendus, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, nutarimas keistinas jo veiką perkvalifikuojant į ATPK 209² str. 5 d. ir skiriant įspėjimą, kadangi jo neteisingas deklaracijos pateikimas neturėjo įta­kos mokėtinų importo ar kitų mokesčių dydžių apskaičiavimui, nes bet kuriuo atveju buvo pritai­ky­tas 0 Lt importo mokestis ir 0 Lt dydžio importo PVM.

Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimu J. G. skundas ten­kintas, Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo J. R. 2013-06-13 nutarimas pa­nai­kintas, administracinio teisės pažeidimo byla J. G. nutraukta. Teismas pažy­mė­jo, jog admi­nis­tracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (2013-05-31) ir nutarimo priėmimo metu (2013-06-13) Kauno teritorinė muitinė žinojo apie Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pava­duo­tojos E. Š. 2013 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą, kurio galiojimo laikas yra nuo 2012-10-01 iki 2014-01-01, ir jis nebuvo nuginčytas ar panaikintas. Teismas sutinka su Kauno teritorinės muitinės argumentais, jog deklaracijų pateikimo dienomis J. G. neturėjo leidimo nau­doti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą ir iš tiesų savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str., tačiau leidimą nuo 2012-10-01 naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą gavo 2013-03-28. Todėl, nors formaliai pažeidimas 2012-10-09 ir buvo padarytas, tačiau vėliau, suteikus leidimą, buvo pašalintas, o po leidimo suteikimo asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis be išduoto leidimo taikė Reglamento Nr. 1186/2009 95 str. ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 1 d. 15 p. nuostatas ir apskaičiavo 0 Lt muito ir 0 Lt importo PVM, negali būti laikomas teisėtu. Kauno teritorinei muitinei pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną apie suteiktą lei­dimą buvo žinoma, todėl akivaizdu, jog byla buvo pradėta nesant tam teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas J. R. skunde prašo panaikinti Kau­no apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Teigia, jog nutarimas neteisėtas, prieštarauja by­loje nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo 2013-05-31 rašytiniame pasiaiškinime aiškiai nurodė, kad importo deklaracijas įformino be mo­kes­čių (t. y. nesant leidimo naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinį pro­ce­dū­rą) ir ši aplinkybė nepaneigta. Leidimas išduotas tik 2013-03-28 ir jis buvo skirtas susidariusiai si­tu­a­cijai sureguliuoti. Šis pažeidimas laikomas formaliu, o tai reiškia, kad yra įvykdytas. Teismas nenu­rodė nutarime aplinkybės, pagal kurią nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla. Tikėtina, kad vadovautasi ATPK 250 str. 1 d. 1 p., tačiau teismas, konstatuodamas, kad byloje nesu­rinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. padarė admi­nistracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 2 d., prieštarauja teismo nustatytai aplinkybei, kad deklaracijų muitinės įstaigai pateikimo metu jis neturėjo leidimo naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą ir savo veiksmais padarė šį pažeidimą. Byloje nepa­neigtas faktas, kad 2012-10-09 J. G., neturėdamas leidimo, įformino muitinės procedūrą, o 2013-03-28 išduotas leidimas nėra teisės aktas ar aplinkybė, daranti administracinio teisės pažei­di­mo bylos teiseną negalimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą J. G. prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog Muitinė pa­li­ko galioti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pritaikytas mokesčių lengvatas, mo­kes­čių apskaičiavimo nekeitė, todėl mano, kad jo veiksmus vadinti muitinės klaidinimu ar neteisingu duomenų pateikimu muitinės deklaracijoje pagal ATPK 209² str. yra neteisinga. Muitinė nepaneigė, kad prekės tikrai skirtos bandymams ir gali būti atleistos nuo muito bei PVM, tuo pripažino, kad EB Reglamentai Nr. 918/83 ir 1186/2009 nepažeisti, todėl jis neturėtų būti baudžiamas pagal ATPK 209² str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kauno teritorinės muitinės apeliacinis skundas atmetamas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pil­nu­ti­nai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nus­ta­to, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsa­ko­mybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visa­pu­sišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esan­čius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ad­ministracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindų prieštaringos, neparemtos išsamia bei visapusiška surinktų duomenų analize, be to, prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms ap­lin­kybėms, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas, viena vertus, pripažįsta ir pažymi, kad formaliai pažei­di­mas buvo padarytas, tačiau vėliau, suteikus leidimą, buvo pašalintas, kita vertus, motyvų pabai­goje nurodo, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 2 d. Be to, skundžiamame nuta­ri­me nenurodyta, kokiu pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama. Tokios esminės bylai reikšmingos išvados yra prieštaringos. Apylinkės teismas, teigdamas, jog vėliau iš­duo­tas leidimas šalina anksčiau padarytos veikos neteisėtumą, bei darydamas išvadą, kad byloje nesu­rinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 2 d., netinkamai pritaikė įstatymą – ATPK 9 str. bei ATPK 250 str. nuostatas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą, konstatuoja, jog byloje esantys įro­dy­mai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties J. G. paaiškinimas, patikrinimo ataskaita patvirtina, jog J. G. iš tiesų padarė jam inkriminuotą pažeidimą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole bei Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas muitinės tarpininko atstovu, UAB (duomenys neskelbtini) vardu muitiniam tikrinimui bei įforminimui pateikė elektroninę deklaraciją, kurioje neteisėtai, pažeisdamas Tarybos reglamento 1186/2009 123 str. ir Muitinės de­partamento direktoriaus 2010-03-08 įsakymu Nr. 1B-137 patvirtintų Atleidimo nuo muitų taikymo taisyklių 30 p. nuostatas, t. y. be Muitinės išduoto leidimo naudoti ekonominio poveikio turin­čią/­galutinio vartojimo muitinės procedūrą, taikė įstatymų numatytą 0 LT muito ir importo PVM, tokiu būdu suklaidino muitinę. Nors faktiškai prekės ir atitiko PVM įstatymo 40 str. 1 d. 15 p. rei­ka­la­vi­mus ir joms buvo galimybė taikyti 0 Lt PVM, tačiau vien tos aplinkybės pildant deklaraciją nepa­kako, nes minėtas Tarybos Reglamento 1186/­2009 123 str. nustatė, jog tai galima daryti tik turint valstybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą, šiuo atveju Muitinės išduotą leidimą. Neturint tokio leidimo, minėtas mokesčių tarifas deklaracijose negali būti nurodomas, ir deklaracijos turi būti pil­do­mos taikant įprastinius mokesčių tarifus. J. G., kaip muitinės tarpininkas, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėjo būti įsitikinęs ne tik dėl prekių pobūdžio bei taikomų mokesčių tarifų, tačiau ir dėl to, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi tam leidimą. Šiuo atveju J. G. užpildė deklaraciją nuro­dy­da­mas lengvatinį mokesčių tarifą nesant tokio lei­di­mo ir tuo suklaidino muitinę, nes kaip jau minėta, neturint leidimo, deklaracijos pildomos nuro­dant įprastus tarifus. Todėl jo veika atitinka ATPK 209² str. 2 d. numatytą pažeidimą, nes netei­singai deklaruotų prekių vertė yra virš 5 BBND, tačiau neviršija 100 BBND.

Pažeidimo padarymo metu minėtas leidimas išduotas nebuvo, todėl tokia veika buvo netei­sė­ta, nepriklausomai nuo to, kad vėliau, t. y. 2013-03-28 buvo išduotas leidimas, galiojantis ir de­kla­racijoms, užpildytoms nuo 2012-10-01. Kaip pagrįstai skunde pažymėjo Institucija, pats pa­žei­dimas yra formalus ir nereikalauja tam tikrų pasekmių ir jis laikomas įvykdytu, kai pažeidžiama tei­sės aktuose nustatyta tvarka, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, šis leidimas buvo skirtas su­si­da­riusiai situacijai, tai yra pasekmėms, sureguliuoti ir nepaneigia tos aplinkybės, kad deklaracijos pateikimo metu tokio leidimo nebuvo ir J. G. negalėjo pateikti deklaracijų, nurodydamas leng­va­tinius mokesčių tarifus, o taip darydamas jis pažeidė minėtus teisės aktus ir padarė jam inkri­mi­nuo­tą pažeidimą, t. y. deklaracijų pildymo metu jo veika buvo neteisėta ir atitiko inkriminuotų ATPK pažeidimų tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Esant šioms aplin­ky­bėms, apylinkės teismas, teigdamas, jog išdavus leidimą, galiojantį atgal, J. G. patraukimas ad­mi­nistracinėn atsakomybėn negali būti teisėtu, netinkamai taikė ATPK 9 str. nuostatas, todėl nepa­grįstai darė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvir­ti­nan­čių, kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 2 d., ir nepa­grįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad Institucija, 2013 m. birželio 13 d. priimdama nutarimą, pagrįstai nustatė faktines J. G. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, tačiau nepagrįstai sky­rė administracinę nuobaudą, kadangi nutarimo priėmimo dieną - 2013 m. birželio 13 d., dėl pa­da­ryto pažeidimo jau buvo pasibaigęs ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Vadovaujantis ATPK 35 str. nuostatomis, Institucijos priimto nuta­ir­mo dienai nuobaudos skyrimo terminas dėl 2012-10-19 padaryto pažeidimo jau buvo pasibaigęs, todėl Institucija nuobaudos skirti negalėjo.

ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų ski­riama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pa­siekti tikslus, kurių siekiama ją skiriant. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per pro­tin­gą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomo­nės, kad tuo at­ve­ju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pa­žeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – bylos teiseną nutraukti. Kai iki admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai, adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 2 d., o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo J. R. 2013-06-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 518/2013 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas administracinio pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 p., t. y., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno teritorinės muitinės 2013-06-13 nutarimas buvo priimtas suėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytiems nuobaudų skyrimo terminams, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas bei byla nutraukta ATPK 250 str. 7 p. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas 2013-09-04 nutarimu Kauno teritorinės muitinės 2013-06-13 nutarimą panaikino ir bylą nutraukė kitu pagrindu, Kauno apylinkės teismo 2013-09-04 nutarimas turi būti keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., 250 str. 7 p.,

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą pakeisti:

Kauno teritorinės muitinės 2013 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažei­di­mo byloje Nr. 518/2013 panaikinti iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasi­baigus ATPK 35 str. numatytiems nuobaudų skyrimo terminams ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas