Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, nedalyvaujant pareiškėjui J. G., dalyvaujant jo atstovui advokatui Andriui Bambalui, išnagrinėjęs J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Juozo Ragelio 2013-06-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 518/2013 J. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209² str. 2 d. paskirta 1000 Lt dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas muitinės tarpininko UAB „Skubios siuntos“ atstovu, UAB (duomenys neskelbtini) vardu Kauno teritorinės muitinės Oro uosto poste (LTKA 1000) 2012-10-09 muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 12LTKA1000IM02A647, kurioje neteisėtai, pažeisdamas 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 123 str. ir Muitinės departamento direktoriaus 2010-03-08 įsakymu Nr. 1B-137 patvirtintos Atleidimo nuo muitų taikymo taisyklių 30 p. nuostatas, be muitinės išduoto leidimo naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą, taikė Reglamento Nr. 1186/2009 95 str. ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 1 d. 15 p. nuostatas ir apskaičiavo 0 Lt muito ir 0 Lt importo PVM (neteisingai deklaruotų prekių vertė 2024,37 Lt – 15,56 BBND).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. G. atstovas advokatas Andrius Bambalas skundą palaikė ir paaiškino, kad jei protokolas būtų surašytas iki leidimo išdavimo, tai gal būtų galima kalbėti, kad padarytas pažeidimas, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo nebeliko. Be to, deklaracijos surašymo dieną J. G. leidimą turėjo, todėl tai nesukėlė valstybei jokių nuostolių, nebuvo kitaip skaičiuojama muitų, valstybės biudžetui žala nebuvo padaryta, todėl jei laikyti, kad pažeidimas visgi buvo padarytas, turėtų būti taikoma ATPK 209² str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 209² str. 2 d. nustatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad J. G., būdamas muitinės tarpininko UAB „Skubios siuntos“ atstovu, UAB (duomenys neskelbtini) vardu Kauno teritorinės muitinės Oro uosto poste (LTKA 1000) 2012-10-09 muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 12LTKA1000IM02A647, kurioje apskaičiavo 0 Lt muito ir 0 Lt importo PVM. Leidimu naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą (b.l. 13) nustatyta, kad 2013 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduoti leidimo galiojimo laikas yra nuo 2012-10-01 iki 2014-01-01. Šis Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos Eugenijos Šilanskienės išduotas leidimas nebuvo ginčytas, nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (2013-05-31) ir nutarimo priėmimo metu (2013-06-13) Kauno teritorinė muitinė apie šį leidimą žinojo. Teismas sutinka su Kauno teritorinės muitinės argumentais, jog deklaracijos pateikimo dieną J. G. neturėjo leidimo naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą ir iš tiesų savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209² str., tačiau leidimą nuo 2012-10-01 naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą gavo 2013-03-28. Teismas pažymi, kad nors formaliai pažeidimas 2012-10-09 ir buvo padarytas, tačiau vėliau, suteikus leidimą, buvo pašalintas, todėl po leidimo suteikimo asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis be išduoto leidimo, taikė Reglamento Nr. 1186/2009 95 str. ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 1 d. 15 p. nuostatas ir apskaičiavo 0 Lt muito ir 0 Lt importo PVM, negali būti laikomas teisėtu. Kauno teritorinei muitinei pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną apie suteiktą leidimą buvo žinoma, todėl akivaizdu, jog byla buvo pradėta nesant tam teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galėtų būti laikomas teisėtu tik priėmus jį iki 2013-03-28, kuomet UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas leidimas naudoti ekonominio poveikio turinčią/galutinio vartojimo muitinės procedūrą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209² str. 2 d., visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Juozo Ragelio 2013-06-13 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 518/2013 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti.

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Juozo Ragelio 2013-06-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 518/2013 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.