Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. R. paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio I. R. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti iš I. R. 90 EUR gautus kaip uždraustos veikos rezultatą.

I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinta.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. R. UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 175,95 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos advokatui apmokėti iš I. R. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios I. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų. Nuteistoji I. R. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę arba taikyti probaciją.

Dėl bausmės

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

7. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Ši nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Paskirdamas nuteistajai I. R. arešto bausmę už šią nusikalstamą veiką, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apibrėžtą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įvertino nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (slaptas nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), tai, kad buvo įvykdytas baigtas baudžiamasis nusižengimas iš savanaudiškų paskatų, o nuteistosios veiksmais buvo padaryta turtinė žala. Taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino I. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis (jauno amžiaus, nedirbanti, byloje nėra duomenų, kad būtų gydyta psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, tačiau pati nuteistoji nurodo turinti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, teista, bausta administracine tvarka). Teismas nustatė, kad nusikalstamų veikų ir kitų priešingų teisei veikų darymas yra I. R. gyvenimo ir lėšų gavimo būdas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajai skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

8. Patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajai skirtos bausmės rūšimi ir neturi pagrindo išvadai, jog paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

9. Aplinkybė, jog I. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog nuteistosios atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. apeliantė prisipažino padariusi nusikaltimą bei dėl jo padarymo gailisi. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta tiek parenkant nuteistajai bausmės rūšį už jos padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tiek nustatant bausmės dydį. Dar labiau atsižvelgti į nustatytą apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nei į ją atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, ir švelninti paskirtąją bausmę, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jai paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki šioje byloje inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo I. R. Lietuvos Respublikoje buvo teista aštuonis kartus. Ankstesni nuteistosios teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, finansų sistemai, taip pat su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais, susijusiais su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina ir tai, kad I. R. yra teista šešis kartus užsienio valstybėse (1 t., b. l. 80-98). Nusikalstamas veikas apeliantė darė sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdamas recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš 2023 m. spalio 24 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad I. R. ne kartą bausta ir administracine tvarka – daugiausia už smulkią vagystę, o paskutinį kartą 2023 m. spalio 18 d. nutarimu už pažeidimą, įvykdytą 2023 m. rugsėjo 13 d., baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 99-116).

11. Baudžiamosios bylos duomenimis, apeliantė paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 24 d. (1 t., b. l. 117). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Užimtumo tarnyba apeliantę pasiuntė įsidarbinti ir ji buvo priimta, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos „Sodra“ išrašo duomenimis I. R. nedirba. Be to, apeliantė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos užmegztus darbinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant nurodytųjų duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad šios, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismui skiriant bausmę.

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji I. R. teigė įvykdžiusi vagystę dėl to, jog neužteko pinigų narkotikams. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistoji I. R. būtų gydyta psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, tačiau pati nurodo turinti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Nors apeliantė teigia, kad nebeužsiima jokia nusikalstama veika, nes tai darė veikiama narkotikų, yra atsisakiusi psichiką veikiančių medžiagų, pradėjusi gydymą dalyvaujant metadono programoje, tačiau nei su apeliaciniu skundu, nei iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taigi šie nuteistosios argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog apeliantės ketinimai gydytis priklausomybes būtų iš tikrųjų realizuojami.

13. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. R. prašo jos atžvilgiu taikyti probaciją. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Taigi, nuteistoji prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos arešto bausmės vykdymą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės eliminuoja galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nagrinėjamu atveju. Nuteistoji praeityje teista už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais teismo nuosprendžiais jai skirtos bausmės savo tikslo nepasiekė. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu ir 2023 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. R. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 75 paros arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, 6 dalimi, I. R. arešto bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, taikant intensyvią priežiūrą ir šiuos draudimus bei įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 4.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba vykimu į gydymo įstaigas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 24 d. teikimais kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus dėl I. R. paskirto arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nurodydamas probuojamosios padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, tačiau abiem atvejais teikimai buvo atmesti. Vis tik, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi trečias Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl I. R. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo tenkintas (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis palikta galioti). Teismas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą argumentavo tuo, kad probuojamoji tinkamai vykdė tik vieną iš jai nustatytų įpareigojimų, t. y. ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nustatytu laiku nebūdavo namuose, 2023 m. birželio 19 d. atlikus narkotinių medžiagų testą, šis buvo teigiamas, nuo 2023 m. liepos 3 d. beveik iki mėnesio pabaigos (liepos 27 d.) nekrovė elektroninio stebėjimo įrenginio ir informavo, jog neketina laikytis dienotvarkės, nuo probacijos pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 23 d., keturis kartus buvo bausta administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytųjų aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo manyti, jog prašomas taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju būtų efektyvus, o bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atidėti bausmės vykdymą gali tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Nagrinėjamu atveju, I. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jau buvo nuteista arešto bausmėmis, tad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų ir BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

15. Visapusiškai įvertinusi I. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tai, kad veika buvo padaryta turint savanaudišką motyvą, taip pat įvertinusi duomenis, kurie leidžia neigiamai vertinti I. R. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajai skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymėtina, jog nuteistajai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį buvo paskirta trisdešimties parų arešto bausmė, taigi toks nustatytas arešto terminas atitinka šios bausmės rūšies dydį, galimą skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti skyrus I. R. ne su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. areštą, o atidėjus, kaip to pageidauja apeliantė, ar bet kurią kitą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą už areštą švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.