Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-495-870/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-07-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
1-495-870/2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00944-2002-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-495-870/2011
Baudžiamojo proceso Nr.1-13-1-00944-2002-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos mėn. 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamojo gynėjui – advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybės, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-03-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį; (2003-06-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį); 2) 2004 03 04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį; 3) 2004 09 08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį; 4) 2004 11 02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį; 5) 2004 11 29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2002-04-25 laikotarpyje nuo 20.30 iki 22.40 val. Vytenio g. 3-2, Vilniuje, įsibrovęs į butą pro buto balkono duris, iš R. S. nuomojamo buto pagrobė jai priklausančius daiktus: vaizdo grotuvą „PANASONIC“ 200 Lt. vertės, CD-MC-FM grotuvą „PANASONIC“ 400 Lt vertės, 3 vaizdo kasetes 30 Lt. vertės, tokiu būdu bendrai padarydamas R. S. 630 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis A. K. paaiškino, jog nesutinka su kaltinimu, nes nevogė. Paaiškino, kad jį iškvietė į komisariatą ir pasakė, kad rado pirštų anspaudą ant kažkokio popierinio maišelio. Jis mano, kad galėjo maišelį pirkti, ar kam nors duoti, ar perduoti. Buvo viskas seniai, todėl neprisimena ir negali įsivaizduoti kaip galėjo būti.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji bei civilinė ieškovė R. S. nurodė, jog ji 2002 m. gyveno Vytenio g. 3-2, Vilniuje, ten nuomojosi butą. Paaiškino apie tai, jog, prisimena, kad išvyko iš namų ir paliko neužrakintas balkono duris. Kai grįžo negalėjo įeiiti į butą, nes buto durys buvo užsklęstos iš vidaus. Draugė įlipo per balkoną ir atidarė duris. Ji rado išverstą butą ir pamatė, kad trūksta vaizdo kasečių grotuvo, CD grotuvo ir 3 vaizdo kasečių su šeimos archyvais. Su kaltinamuoju A. K. nėra pažįstama ir nėra jo anksčiau mačiusi. Nurodė, kad neprisimena, kokie maišeliai gulėjo jos bute prieš 9 metus. Negali pasakyti, kaip tas popierinis maišelis atsirado jos bute, gali tik interpretuoti. Taipogi paaiškino, kad lankydavosi jos bute draugai, jie atsinešdavo alkoholio, tačiau neprisimena, ar draugai atsinešdavo alkoholį su dėžutėmis, tarp draugų kaltinamojo nebuvo.

2002-04-25 Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 8-9) nurodyta, kad „ant žemės priešais staliuką guli kelios vaizdajuostės, nuo kurių paimtos 3 ir 4 d/pl., šalia guli popierinis butelio įpakavimo maišelis nuo kurio paimta 1 ir 2 d/p.“

2002-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolo priede Nr. 1 (b. l. 10-12) fiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta daktiloplokštelės Nr. 1 ir Nr. 2 išimtos nuo popierinio maišelio, kuris gulėjo kambaryje ant žemės šalia staliuko. Daktoloplokštelės Nr. 3 ir Nr. 4 išimtos nuo videokasetės dėklo, kuris gulėjo ant žemės šalia staliuko ant kurio stovėjo televizorius. Daktiloploštelė Nr. 5 išimta nuo metalinės dėžutės, kurioje buvo papuošalai. Dėžutė gulėjo prieškambaryje ant žemės. Ant visų d. pl. aptikti rankų pėdsakai.

2002 -05-22 ekspertizės akto Nr. 1081 (b. l. 32) išvadoje konstatuota, jog rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, 5 asmens identifikavimui netinkami, o ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2, 3, 4 asmens identifikavimui tinkami. Trys rankų pėdsakai ant plokštelių Nr. 2, 3, 4 yra palikti ne R. S..

2010-07-15 iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro buvo gautas raštas, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti rankų pirštų pėdsakai sutapo su A. K. rankų pirštų pėdsakais (b. l. 36-37).

2011-02-22 įrodo, kad A. K. sutikus, lyginamajam tyrimui buvo paimti rankų pirštų pėdsakai (b. l. 59-60).

2011-02-24 specialisto išvadoje Nr. 42-11 (b. l. 40-41) nurodyta, kad piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, paimtos 2002-04-25 bute Vytenio g. 3-2 Vilniuje, apžiūros metu yra paliktas A. K. kairės rankos nykščiu. Kitu du pėdsakai palikti ne A. K., bet kito (kitų) asmenų rankomis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei išklausęs kaltinamojo bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. parodymų, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo A. K. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. savo kaltę neigė, paaiškino, jog kaltės nepripažįsta, nusikaltimo vietoje tuo metu nebuvo ir nieko nepaėmė.

2011-02-24 specialisto išvados NR. 42-11 turinys - piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, paimtos 2002-04-25 bute Vytenio g. 3-2 Vilniuje, apžiūros metu yra paliktas A. K. kairės rankos nykščiu – yra vienintelis įrodymas, leidžiantis daryti prielaidą, kad A. K. galėjo įvykdyti vagystę iš R. S. nuomojamo buto, tačiau ir jis kelia abejonių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 str. 4 d. prasme.

Pažymėtina, jog A. K. piršto pėdsakas yra rastas ant lengvai kilnojamojo daikto - popierinio maišelio, „gulinčio kambaryje ant žemės, šalia staliuko“. Įvykio vietos apžiūros protokole daiktas, nuo kurio paimtos daktiloskopinės plokštelės pavadintas „popierinis butelio įpakavimo maišelis“. Remiantis byloje surinktais įrodymais jis nebuvo nufotografuotas, aprašytas, todėl nei nukentėjusioji praėjus devyneriems metams gali paaiškinti iš kur galėjo atsirasti jos nuomojame bute popierinis butelio įpakavimo maišelis, nei kaltinamasis A. K. gali gintis nuo kaltinimo, paaiškindamas kaip galėjo atsirasti ant maišelio jo piršto anspaudas.

Baudžiamojo proceso kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. (toliau – senasis BPK) 75 straipsnio 3 dalies nuostatos reikalavo, kad visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. Senojo BPK 90 straipsnyje buvo įtvirtinta įrodymų sąvoka - „Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis, arba ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų >“, o 91 straipsnio pirmoje dalyje imperatyviai buvo nurodyta, kad daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos. Pastarieji reikalavimai tiriant 2002 m. padarytą nusikalstamą veiką įvykdyti nebuvo, kas kelia pagrįstas abejones įrodymo leistinumo prasme.

Apžiūrint įvykio vietą didžiausią dėmesį reikėtų skirti daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra objektams, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, nes palikti pėdsakai padeda identifikuoti kaltininką. Nagrinėjamoje byloje daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo bute esantis popierinis butelio įpakavimo maišelis (nėra žinoma nei maišelio spalva, nei forma), ant kurio buvo rasti pirštų pėdsakai, todėl šis daiktas turėjo būti apžiūrėtas pagal LR BPK 207 str. nustatytas taisykles (LR BPK 92 straipsnio 1 d.). Ši norma yra imperatyvi, todėl tyrėjas privalėjo šią normą vykdyti ir maišelį, ant kurio buvo rasti pirštų pėdsakai nufotografuoti. Tokiu būdu užfiksavus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šiuo atveju popierinį maišelį, ant kurio buvo rasti rankų pirštų pėdsakai bei pėdsakus būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (apžiūrint nuotraukas ir pan.), ko ir reikalaujama LR BPK 20 str. 4 d. ir tuomet neliktų pagrindo abejoti gautų duomenų patikimumu. Kylančių abejonių nėra galimybės pašalinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais dėl aukščiau nurodytų konkrečių LR BPK reikalavimų pažeidimų.

Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta kaltinamajam, o abejonės, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes joms pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta.

Teismų praktika taikant LR BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, šiuo atveju neįrodyta, jog A. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis už tai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali remtis prielaidomis, išvedžiojimais ir samprotavimais. Nesant neginčytiniems kaltės įrodymams apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas. Atsižvelgus į šias aplinkybes A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 2 d., turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad A. K. dalyvavo padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). R. S. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam A. K. panaikinti.

R. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto antrą apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Virginija LiudvinavičienėNuorašas tikras:Teisėja Virginija Liudvinavičienė