Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-982-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-07-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
1A-982-495-2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00944-2002-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Jūratė Damanskienė

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-982/2011

Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00944-2002-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Jūratės Damanskienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,gynėjui adv. Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

R. S. civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2002-04-25 laikotarpyje nuo 20.30 iki 22.40 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į butą pro buto balkono duris, iš R. S. nuomojamo buto pagrobė jai priklausančius daiktus: vaizdo grotuvą „PANASONIC“ 200 Lt vertės, CD-MC-FM grotuvą „PANASONIC“ 400 Lt vertės, 3 vaizdo kasetes 30 Lt vertės, tokiu būdu bendrai padarydamas R. S. 630 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš A. K. R. S. naudai 630 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog daiktai ar kiti objektai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, apžiūrimi prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar specialisto ir surašomi protokolai, smulkiai juos aprašant ir nurodant jų požymius tuo atveju, kai šių daiktų ar objektų nereikia tirti Baudžiamojo proceso kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju buvo svarbūs ant popierinio įpakavimo maišelio rasti piršto atspaudai, t.y. nusikalstamos veikos pėdsakai - materialūs pakitimai aplinkoje, pagal kuriuos nustatomas nusikalstamos veikos faktas, šią veiką padaręs asmuo, todėl buvo atliktas objektų tyrimas, o ne jų apžiūra. Kadangi pirštų atspaudų ištirti jų radimo vietoje neįmanoma, jie buvo užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole bei priede prie minėto protokolo. Tyrimo objekto - popierinio įpakavimo maišelio, nuo kurio paimta daktiloskopinė plokštelė su kaltinamojo piršto pėdsaku, detalaus aprašymo ir jo nuotraukos nebuvimas, apelianto nuomone, teismui neturėtų kelti abejonių dėl įrodymo leistinumo, kadangi piršto atspaudas gautas teisėtu būdu bei jo patikimumas ne spėjamas, o gali būti patikrintas realiai ir konkrečiai - įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nufotografuotas objektas, ant kurio išliko nusikaltimo pėdsakų, tačiau įrodymų leistinumo principas pažeidžiamas tik tuo atveju, kai proceso veiksmų rezultatai netinkamai užfiksuoti iš esmės. Skunde pabrėžiama, kad asmens palikto pėdsako - A. K. nykščio atspaudo, rasto ant lengvai nešiojamo objekto, patikimumo šaltinis yra to objekto radimo vieta - būtent nusikalstamos veikos padarymo vieta, bet ne jo spalva ar forma. Įvykio vietoje rasti asmenų rankų pirštų pėdsakai buvo užfiksuoti įvykio vietos apžiūrą atlikusio pareigūno įvykio vietos apžiūros protokole (2002-04-25), nurodant jų suradimo vietą - ant įvykio vietoje rasto maišelio, nuo kurio buvo paimtos dvi daktiloskopinės plokštelės su paliktais asmenų pirštų atspaudais ir kurių vienas, kaip nustatyta, buvo paliktas A. K.. Protokole taip pat nurodyti šio objekto požymiai - medžiaga, iš kurio jis pagamintas (popierius) ir jo paskirtis (buteliui talpinti), kuri nesunkiai nusako jo formą ir dydį, taip pat nurodyta šio objekto buvimo vieta („gulėjo kambaryje ant žemės šalia staliuko”). Dėl šių priežasčių, apelianto įsitikinimu, negalima teigti, kad nenufotografavus maišelio, ant kurio buvo rastas A. K. piršto atspaudas, padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Gaunant šiuos įrodymus nebuvo pažeisti proceso principai, todėl įrodymų leistinumas nekelia jokių abejonių.

Be to, teismo nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai negali būti vertinami kaip esminė priežastis, dėl kurios negalima buvo pašalinti kilusių abejonių. Nukentėjusioji R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad alkoholio į jos butą atsinešdavo draugai, tačiau ar buteliai buvo dėžutėse, ar ne, ji apskritai neprisimena, kaltinamasis taip pat tik leido daryti prielaidą, kad galėjo nupirkti ir kam nors perduoti alkoholio butelį popieriniame įpakavimo maišelyje, to fakto nekonkretizuodamas, todėl maišelio detalizavimas, šiuo atveju neturėtų lemiamos reikšmės. Kaltinamojo versija, kad jis bute (duomenys neskelbtini), nebuvo ir iš jo nieko nevogė, o popierinį butelio įpakavimo maišelį, ant kurio rastas jo rankos nykščio atspaudas, jis galėjo pirkti, kam nors duoti ar perduoti, atmestina, nes jos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl ji nėra tikėtina ir vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. S. ir kaltinamasis A. K. vienas kito nepažįsta, pastarasis R. S. bute niekada nebuvo. R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į butą ji pašalinių asmenų neatsivesdavo, bute gyveno viena. Tarp besilankančių jos bute draugų kaltinamojo nebuvo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, aiškiai rodo, kad tikimybės, jog popierinį butelio įpakavimo maišelį kaltinamasis galėjo kažkokiu būdu perduoti R. S. ar jos artimiesiems besilankantiems pas ją namuose, faktiškai nėra. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. piršto antspaudas ant popierinio pakavimo maišelio atsirado būtent dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos, t.y. jam patekus į R. S. nuomojamą butą per neužrakintas balkono duris ir įvykdžius R. S. priklausančių daiktų vagystę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto įsitikinimu, darytina išvada, kad teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis visomis faktinėmis aplinkybėmis, o darė vienpusiškas, nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai išteisino A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai A. K. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tyrimo objekto - popierinio įpakavimo maišelio, nuo kurio paimta daktiloskopinė plokštelė su kaltinamojo piršto pėdsaku, detalaus aprašymo ir jo nuotraukos nebuvimas, teismui neturėtų kelti abejonių dėl įrodymo leistinumo, kadangi piršto atspaudas gautas teisėtu būdu bei jo patikimumas ne spėjamas, o gali būti patikrintas realiai ir konkrečiai - įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su aukščiau išdėstytais apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo piršto pėdsako paimto daktiloskopine plokštele nuo įvykio vietoje rasto popierinio įpakavimo maišelio, kuris kaip nustatyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliktas A. K. kairės rankos nykščiu, kaip įrodymo leistinumu.

Pažymėtina tai, kad įrodymų leistinumo reikalavimas įtvirtintas BPK 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Taigi spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Įvykio vietos apžiūros metu, 2002-04-25, galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos. Apie jų pridėjimą prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą tyrimo medžiagos pažymima apžiūros protokole. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos. Kaip matyti iš 2002-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietos apžiūros metu pirmajame kambaryje šalia staliuko, ant kurio stovi televizorius, rastas gulintis popierinis butelio įpakavimo maišelis, nuo kurio paimtos numeriais 1 ir 2 pažymėtos daktiloskopinės plokštelės. Smulkiau rastas popierinis butelio įpakavimo maišelis neaprašytas ir nenufotografuotas. Protokole užfiksuota, jog po apžiūros iš įvykio vietos paimtos penkios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti Baudžiamojo proceso pažeidimai, nebuvo nufotografuotas ir smulkiai aprašytas įvykio vietoje rastas popierinis butelio įpakavimo maišelis su rankų pėdsakais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pažeidimai nagrinėjamu atveju nelaikytini esminiais ir eliminuojančiais nuo popierinio butelio įpakavimo maišelio išimtą piršto pėdsaką ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 kaip įrodymą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, atliekant įvykio vietos apžiūrą be tyrimo veiksmą atlikusios kvotėjos J. Č., taip pat dalyvavo nukentėjusioji R. S. bei Vilniaus miesto VPK KP KET inspektorius G. K., apžiūroje dalyvavę asmenys protokole pareiškimų ar pastabų nepareiškė. Tai, kad daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir 2 išimtos nuo popierinio maišelio, kuris gulėjo kambaryje ant žemės šalia staliuko, papildomai yra užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokolo priede. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, abejoti aptariamo įrodymo leistinumu nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo.

Kita vertus, net ir A. K. piršto pėdsaką paimtą daktiloskopine plokštele Nr. 2 nuo įvykio vietoje rasto popierinio įpakavimo maišelio pripažinus Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus atitinkančiu įrodymu, vertinant jį kartu su kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nėra pagrindo išvadai, jog R. S. priklausančių daiktų vagystę 2002-04-25 laikotarpyje nuo 20.30 iki 22.40 val. įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), padarė neabejotinai būtent A. K..

Taip po įvykio vietos apžiūros buvo paimtos penkios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2 išimtos nuo popierinio maišelio, kuris gulėjo kambaryje ant žemės šalia staliuko, daktiloskopinės plokštelės Nr. 3, 4 išimtos nuo videokasetės dėklo, kuris gulėjo ant žemės šalia staliuko, ant kurio stovėjo televizorius, daktiloskopinė plokštelė Nr. 5 išimta nuo metalinės dėžutės, kurioje buvo papuošalai ir kuri gulėjo prieškambaryje ant žemės (įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, b.l. 8-12). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog trys rankų pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2, 3, 4 (daktiloskopine plokštele Nr. 2 piršto pėdsakas paimtas nuo įvykio vietoje rasto popierinio įpakavimo maišelio) paimti įvykio vietos apžiūros metu 2002-04-25 apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinkami. Rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, 5 asmens identifikavimui netinkami. Trys rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2, 3, 4 yra palikti ne R. S. rankomis, bet kito asmens rankomis (b.l. 32-33). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 paimtos 2002-04-25 bute (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra paliktas A. K. kairės rankos nykščiu. Kiti du pirštų pėdsakai palikti ne A. K., bet kito (-ų) asmens (-ų) rankomis (b.l. 40-43). Lietuvos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos Karo prievolės administravimo tarnybos Vilniaus regiono centro Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-03-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 2003 m. vasario 12 d. iki 2004 m. vasario 5 d. (b.l. 62). Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji R. S. 2010-12-13 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu negalėjo prisiminti, ar pažįsta A. K.. Pastaroji apklausos metu nurodė, jog ji nepamena, kad būtų tekę su tokiu vaikinu bendrauti. Tačiau parodė ir tai, kad jis galėjo jai padėti atsikraustyti į (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomotą butą (b.l. 19-20). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad 2001 m. rudenį tarp žmonių padėjusių jai atsikraustyti į (duomenys neskelbtini) nuomotą butą nebuvo A. K. (b.l. 114). Be to, nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme negalėjo paaiškinti, ar jos nuomotame bute, (duomenys neskelbtini), galėjo būti popierinis įpakavimo maišelis ir iš kur jis ten galėjo atsirasti. R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos bute lankydavosi draugai, kurie atsinešdavo alkoholio pas ją į namus (b.l. 21-22, 114). Pats A. K. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kur buvo įvykio metu, nors nurodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta, nėra jos matęs, tačiau taip pat neatmetė galimybės, jog galėjo kažkam padėti kraustytis, galėjo tame bute būti. Taip pat parodė ir tai, jog galėjo įvykio vietoje rastą popierinį maišelį kam nors paduoti (b.l. 113).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą” 3.1.8. punkto nuostatas, jog apkaltina­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svarbias by­los ap­lin­ky­bes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog A. K. dalyvavo 2002-04-25 laikotarpyje nuo 20.30 iki 22.40 val. pavagiant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), R. S. priklausančius daiktus. Vertinant įrodymus nepadaryta esminių BPK pažeidimų – nagrinėdamas bylą ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas jį pagrindė įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tokiu būdu naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-07 išteisinamąjį nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Jūratė DamanskienėArtūras Pažarskis