Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nebaigto aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka.

kaltinama padariusi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. kaltinama tuo, kad ji 2016-08-18 apie 18.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (0,45 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina G. J. metu, laikydama rankoje pirkinių krepšį, sudavė juo pastarajai vieną smūgį į galvą - smilkinio sritį, ir šiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui - motinai G. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus protokole – pareiškime nurodoma, jog pareiškėja, pageidaujanti pranešti apie įvykį, teigė, kad 2016-08-18 18.30 val., (duomenys neskelbtini) gįžus namo, dukra I. J., paėmusi pirkinių maišą su produktais, trenkė juo pareiškėjai per galvą. Tuo sukėlė pareiškėjai fizinį skausmą (b. l. 3-4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuops 4-o būrio vyriausiojo patrulio Vaido Cikanavičiaus 2016-08-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, jog 2016-08-18 apie 19.35 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Slavinsku, iš Vilniaus miesto OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras muša moterį, vėliau patikslinta, kad brolis muša sesę. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad grįžusi dukra su maišeliu, kuriame buvo stiklinis butelis ir šaldyta mėsa, motinai trenkė per galvą, o grįžęs sūnus dukrą ramino. Motina G. J. buvo susinervinusi, atvykusi GMP 0823 apžiūrėjo, vietoje suteikė pagalbą. Iš pažiūros buvo blaivūs, namuose aplinka tvarkinga. Smurtą patyrusi G. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad grįžusi dukra jai einant į kambarį trenkė per galvą prekių maišeliu, kuriame buvo šaldyta mėsa ir stiklinis butelis. Grįžęs sūnus ją apgynė ir iškvietė policiją. Maišelis su mėsa ir buteliu nerastas. Prie pastabų, apibūdinančių sužalojimą, nurodoma, kad yra patinimas, gumbas galvoje nuo smūgio maišeliu, kuriame buvo stiklinis butelis ir šaldyta mėsa. Smurto atvejai artimoje aplinkoje anksčiau buvo keletą kartų pasireiškę tokiais pat veiksmais, policijai pranešta. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad motinos nemušė motinos, o ją mušė brolis A. J.. Ant I. J. veido matėsi nubrozdinimai. Ant A. J. veido taip pat buvo veido nubrozdinimai, paaiškino tuo, kad gynė motiną nuo dukros (b. l. 7-8).

2016-08-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bute. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, dviejų kambarių, su virtuve. Virtuvėje kairėje pusėje yra spintelės su buitine technika, stalas su kėdėmis, šaldytuvas. Priešais yra kambarys, kuriame dešinėje pusėje yra staliukas su televizoriumi, sekcija, kairėje dvi lovos (b.l. 13-14).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-607/2016 nurodyta, jog yra tikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 74).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-32/2017 konstatuota, kad I. J. nuo 2004 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu (2016-08-18) I. J. konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, dalinė medikamentinė remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų susilpnėjimas/nebuvimas medikamentinio gydymo fone). Pagal savo psichikos būseną byloje nagrinėjimo įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu I. J. konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, dalinė medikamentinė remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų susilpnėjimas/nebuvimas medikamentinio gydymo fone). Pagal savo psichikos būseną ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su I. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. I. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (b. l. 41-47).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 duomenų kvite nurodoma, jog I. J. tikrinimo metu (2016-08-18 20.20 val.) buvo neblaivi (0,45 prom. etilo alkoholio koncentracija) (b.l.54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas pažymi, jog baudžiamojon atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suprasti jos pavojingumo ir (ar) valdyti savo veiksmų. Šioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog kaltinamoji, nepaisant nustatytų psichikos sutrikimų, įvykio metu (2016-08-18), tiek ekspertizės atlikimo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taigi buvo pakaltinama (b. l. 41-47).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikalstama veika pasireiškia šių objektyvių ir subjektyvių požymių visuma – fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu, nusikalstamais padariniais (fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sveikatos sužalojimu ar trumpu susargdinimu), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, kalte (LAT 2016-06-26 nutartis Nr. 2K-152-693/2016). Tais atvejais, kai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta sukeliant fizinį skausmą, svarbu kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT 2016-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

Teismas konstatuoja, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. J. 2016-08-18 apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš motiną G. J. ir jai sukėlė fizinį skausmą.

Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdinančių aplinkybių egzistavimo. Pati kaltinamoji tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog tarp jos ir motinos 2016-08-18 (duomenys neskelbtini) esančiame bute įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą prieš motiną mesdama į ją pirkinių krepšį. Buvo išgėrusi alaus. Užgavo mamą, bet labai gailisi. Pripažino, kad metė pirkinių maišelį, bet į mamą nesitaikė. Nukentėjusioji tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudijo, jog buvo konfliktas su dukra dėl esą kišimosi į dukros gyvenimą, kurio metu kaltinamoji trenkė ar metė pirkinių maišelį, kuris pataikė nukentėjusiajai į viršugalvį. Konflikto dieną nukentėjusioji lipdama laiptais sutiko dukrą su jos draugu, kuris gyvena tame pačiame name. Draugo paklausė apie papildomus mokesčius. Konflikto metu nuo dukros sklido alkoholio kvapas. Sūnus užčiuopė guzą, jis pradėjo mušti seserį, nukentėjusioji dukrą gynė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J., kurio parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teigė grįžęs namo apie 19 val. pamatė seserį I. J. nubėgusią į bendrą balkoną ir šaukiančią, kad motina neatims iš jos buvusio draugo A. Motina G. J. sėdėjo kambaryje ant lovos susiėmusi už galvos ir verkė. Paklausus motinos, kas atsitiko, ji nurodė, kad kaltinamoji trenkė su pirkinių krepšiu, kuriame buvo šaldyta mėsa ir butelis. Kai sesuo bandė užeiti į kambarį, jis jai neleido, išstūmė į laiptinę. Sesuo triukšmavo, bandė su juo muštis, kaimynai galėjo pagalvoti, kad vyksta muštynės (b. l. 22).

Teismas pažymi, jog kiti byloje esantys duomenys patvirtina tokią pat įvykių eigą, kokią nurodė nukentėjusioji. Byloje esančiame pareiškime, taip pat protokole pareiškime nurodoma, jog I. J. trenkė su pirkinių maišu savo motinai per galvą (b.l. 3-5). Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, adresu (duomenys neskelbtini) galimai vyras mušė moterį, pareigūnus iškvietė kaimynus (b. l. 9-10). Pareigūnų tarnybiniame pranešime be kita ko nurodoma, jog įvykio vietoje nustatyta, kad I. J. pirkinių maišeliu, kuriame buvo šaldyta mėsa ir butelis, trenkė motinai per galvą (b. l. 7-8).

Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Be to, byloje yra įrodyta, jog nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, kadangi po smūgio nukentėjusioji drebėjo, verkė. Teismas neabejoja, jog fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė būtent kaltinamosios fizinis smurtas.

Pažymėtina, jog dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-386/2012). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios G. J. veiksmai buvo rizikingi (provokuojantys) ar neteisėti. Nukentėjusioji paaiškino, jog paklausė kaltinamosios draugo dėl mokėtinų komunalinių mokesčių, kas nelaikytina provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, atvirkščiai, tai laikytina normaliu vidutinio protingo ir rūpestingo asmens domėjimusi buitiniais reikalais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nukentėjusioji turi pagrindo apkalbėti kaltinamąją, priešingai, nukentėjusioji linkusi susitaikyti su kaltinamąja; nukentėjusiosios parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, logiški, atitinka kitus jau aptartus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamoji pripažino metusi pilną pirkinių maišelį, tačiau nesitaikiusi į motiną, taip pat, kad nežinojo, kas yra krepšio viduje. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste teismas pažymi, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014). Konkrečioje situacijoje teismas vertina tą aplinkybę, jog kaltinamoji metė pirkinių maišelį į savo motiną. Konfliktinę situaciją sukėlė ne motinos netinkamas ar provokuojantis elgesys, o pačios kaltinamosios nepagrįsti priekaištai motinai dėl kišimosi į asmeninį gyvenimą. Tai, jog kaltinamoji metė pirkinių krepšį, nebuvo įsitikinusi, kas yra jo viduje, tačiau negalėjo nejusti krepšio su pirkiniai svorio, parodo, jog šioje konkrečioje situacijoje kaltinamoji, tikėjosi, kad pavyks išvengti nusikalstamų padarinių, tačiau jų išvengimą siejo ne su objektyviomis aplinkybėmis, tačiau išimtinai su atsitiktinumu, sėkme. Kaltinamosios argumentus, jog ji nesitaikė į motiną, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaltinamosios argumentais, kad nedideliame plote metė sunkų daiktą nenorėdama pataikyti į nukentėjusiąją, yra nelogiški. Be to, atsitikus nelaimei, paprastai žmonės ieško pagalbos, o šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamoji nekvietė nukentėjusiajai medicininės pagalbos, bendrosios pagalbos centrui telefonu apie įvykį pranešė kaimynas N. T., pats įvykio nematęs, bet girdėjęs triukšmą laiptinėje (b.l. 9; 10).

Todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tai, kad meta į nukentėjusiąją sunkų daiktą), numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis) (nieko nedarė, kad padariniai neatsirastų – nesistengė pagauti mestą krepšį ar pan.), juo labiau, kad pati pripažino anksčiau sportavusi (žaidė krepšinį) ir turinti jėgos mesti. Todėl netikėti įrodymų visetu, patvirtinančiu kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo, teismas neturi pagrindo. Teismas konstatuoja, jog šioje konkrečioje situacijoje yra įrodyti visi būtinieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamoji pripažįstama padariusi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir riboto pakaltinamumo

Teismas pažymi, jog kaltinamosios gynėjo baigiamosios kalbos metu buvo išreikštas prašymas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai esant ribotai pakaltinamai. Teismas vadovaujasi ekspertizės aktu (b. l. 41-47), kuriame yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymu metu kaltinamoji buvo pakaltinama. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo kaltinamosios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 18 straipsnio 2 dalimi.

Dėl bausmės

Asmuo padaręs, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes – nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Padarytas nesunkus nusikaltimas, jis padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamoji neteista (b. l. 56), administracine tvarka bausta (b. l. 58-61), nedirba (b. l. 57). Dėl įvairių psichikos sutrikimų iki nusikalstamos veikos padarymo gydyta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 66-68). Gydyta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 119; 70-72).

I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes ji, nors ir gailisi, tačiau prisipažino padariusi nusikalstamą veiką tik iš dalies. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. I. J., atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir dažną gydymąsi stacionare neskirtini įpareigojimai ar apribojimai, tačiau I. J. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas mano, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemone bus pasiekti bausmės tikslai, be to tai gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ateityje.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-08-18 20.15 val. iki 2016-08-19 15.07 val. (viena diena) (b.l. 28; 32).

2016-08-19 I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33-34) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 3 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme I. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą atliekant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į I. J. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016-08-18 20.15 val. iki 2016-08-19 15.07 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti I. J., kad ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.