- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- I-1410-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. A. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. spalio 24 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) jį persekioja už Alytaus pataisos namų kritiką. Pasak pareiškėjo, Departamentas tinkamai nekontroliuota Alytaus pataisos namų, o tik pataikauja šių pataisos namų vadovybei. Paaiškina, kad 2016 m. kovo mėnesį Departamento atstovas pareiškėjui pareiškė, kad nesipyktų su Alytaus pataisos namų administracija. Dėl persekiojimo nurodo, kad Departamento atstovai atvyko į Alytaus pataisos namus 2016 m. rugsėjo 25 d. ir iškvietė pareiškėją narkotikų testavimui. Taip pat nurodo, kad Alytaus pataisos namai neleidžia pasinaudoti sąskaitoje turimais pinigais ir nusipirkti vitaminų. Pasak pareiškėjo Departamentas dėl to ne tik nesiima jokių veiksmų (neatlieka tyrimų pagal pareiškėjo pateiktus skundus), bet, atvirkščiai, kartu su Alytaus pataisos namais siekia kuo labiau pareiškėjui pakenkti (specialiai iškviečiant pareiškėją narkotikų testavimui). Nurodo, kad taip buvo pažeistas jo orumas. Mano, kad neturtinę žalą turi atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento.
2016 m. gruodžio 8 d. teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas (b. l. 66–67), kuriame pareiškėjas nurodė, kad kitiems yra leidžiama panaudoti sąskaitoje turimas lėšas, nusipirkti iš šių lėšų televizorius, tabako gaminius, o pareiškėjui buvo neleista įsigyti vitaminų, motyvuojant tuo, kad tai nėra gyvybiškai svarbi prekė. Paaiškino, kad turėjo sutikti su narkotikų testavimu, nes kitaip jis būtų buvęs uždarytas į baudos izoliatorių. Nurodė, kad iš tiesų visas drebėjo iš streso, net negalėjo nusišlapinti, o tuo metu 3 pareigūnai stovėjo už nugaros ir šaipėsi. Pasak pareiškėjo narkotikų testavimas tikrai nebuvo atliktas atsitiktine tvarka, nes iš karto po to Departamento atstovas pasikvietė pasikalbėti dėl skundo, kurį pareiškėjas buvo pateikęs vos prieš porą dienų iki testavimo. Paaiškina, kad jo persekiojimas prasidėjo tada, kai pareiškėjas parašė skundą Alytaus pataisos namų direktoriui dėl kito nuteistojo smurto prieš pareiškėją. Nurodo, kad šio skundo direktorius net negavo, iš šio skundo pareigūnas kartu su ypatingas privilegijas turinčiu nuteistuoju tik pasityčiojo. Pareiškėjas mano, kad minėtas nuteistasis privilegijuojamas (pavyzdžiui, suteikiant daugiau ilgalaikių pasimatymų nei priklauso) dėl to, kad Alytaus pataisos namuose niekada nepritrūktų narkotikų. Nurodo, kad dabar, kai pradėjo skųstis, tenka prisibijoti dėl savo gyvybės, nes Alytaus pataisos namai grasina perkelti jį į kitą gyvenamąją zoną, kad narkomanai su juo susidorotų. Paaiškina, kad 2015 m. teikė pareigūnams informaciją apie nuteistųjų narkotikų naudojimą.
2017 m. sausio 9 d. teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog iki šiol jaučiasi persekiojamas ir žeminamas. Nurodo, kad patyrė depresiją, tapo sunku susikaupti, todėl teko atsisakyti pradėtų mokslų (b. l. 154–155).
2017 m. sausio 11 d. pareiškėjas pateikė teismui skundo papildymą, kuriame nurodė, kad Departamentas dangsto nusikalstamus Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmus, susijusius su narkotikų platinimu (b. l. 168–170).
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Departamentas, atstovaudamas atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–10, 108–111). Paaiškina, kad Departamentas, siekdamas išsiaiškinti narkotinių bei psichotropinių medžiagų paplitimo laisvės atėmimo vietų įstaigose mastus, 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais lankėsi penkiose tokiose įstaigose ir atliko nuteistųjų, kurie buvo atrinkti atsitiktine tvarka, galimo apsvaigimo nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų patikrinimus. Nurodo, kad Alytaus pataisos namuose 2016 m. rugsėjo 25 d. patikrinti 52 nuteistieji, jų tarpe buvo ir pareiškėjas. Pasak Departamento, BVK nenustato pareigos, gavus nuteistojo skundą, atlikti tyrimą. Gavęs pareiškėjo skundą, Departamentas atliko administracinę procedūrą ir pateikė pareiškėjui motyvuotą ir pagrįstą atsakymą. Paaiškina, kad naudoti pinigus iš neliečiamosios asmeninės sąskaitos dalies yra negalima, išskyrus ypatingais atvejais pataisos įstaigos direktoriaus sutikimu. Pastebi, kad gydytojai nebuvo paskyrę ar rekomendavę pareiškėjui naudoti vitaminų. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nebando pagrįsti nurodomų pažeidimų, o apie juos tik spėja.
Departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Alytaus pataisos namai, atstovaudami atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 73–75). Nurodo, kad dėl tų pačių dalykų (neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų) pareiškėjas jau kreipėsi į teismą (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-3010-505/2016). Paaiškina, kad pareiškėjas nebuvo nei žeminamas, nei diskriminuojamas, taip pat nebuvo ir grasinama pareiškėjui. Mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnymo iš valstybės).
Alytaus pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos kompensavimui pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde ir jo papildymuose išreiškia savo nuomonę dėl įvairių, jo nuomone, nusikalstamų veiksmų, atliekamų tiek Alytaus pataisos namų pareigūnų, tiek ir nuteistųjų. Nurodo, kad tik Departamentas turi teisę kontroliuoti Alytaus pataisos namų veiklą, tačiau to nedaro. Tokį neveikimą pareiškėjas prilygina nusikaltimų dangstymui. Pareiškėjas savo patirtą ir prašomą priteisti neturtinę žalą įvertina 1 000,00 Eur suma ir prašo ją priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento. Pareiškėjas pažymi, kad dėl visko kaltina tik Departamentą.
Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Departamento veiksmų, susijusių su netinkamu (atmestinu) jo skundų nagrinėjimu, nepagrįsto jo testavimo dėl narkotikų vartojimo.
Pareiškėjas detaliai aprašė aplinkybes, dėl kurių teikė skundus (dėl kito nuteistojo smurtavimo prieš pareiškėją, dėl nesuteiktos teisės įsigyti vitaminų, dėl netinkamai organizuoto pareiškėjo darbo, neapmokėtų viršvalandžių, dėl grasinimų, dėl diskriminavimo ir kt.). Pasak pareiškėjo, Departamentas dėl jo skundų jokių tyrimų neatliko, o tik dangstė savo draugus – Alytaus pataisos namų pareigūnus. Pareiškėjas nurodė manantis, kad jo testavimas dėl narkotikų buvo atliktas kaip tik dėl pareiškėjo teiktų skundų, siekiant pareiškėją įbauginti, pažeminti, pažeisti jo orumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. kreipėsi su skundu į Alytaus pataisos namų direktorių dėl prarastų daiktų (b. l. 37). 2016 m. vasario 8 d. raštu pareiškėjas nurodė, kad daiktus atgavo ir pretenzijų nebeturi (b. l. 39). 2016 m. kovo 21 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl neskiriamo darbo ir pareiškėjo bauginimo (b. l. 54–55). Į šį skundą Alytaus pataisos namai atsakė 2016 m. kovo 29 d. raštu, nurodydami jo apskundimo tvarką (b. l. 52). 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjas skundė kito nuteistojo veiksmus (smurto naudojimą). Byloje yra 2016 m. balandžio 25 d. tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad buvo apklaustas pareiškėjo nurodytas nuteistasis, taip pat kiti nuteistieji. Išvadoje nurodyta, kad nepavyko nustatyti, jog pareiškėjo nurodytas nuteistasis naudojo fizinį ar psichinį smurtą prieš pareiškėją. Vis dėlto tyrimą atlikęs pareigūnas pasiūlė su minėtu nuteistuoju pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbį dėl numatytos atsakomybės už neteisėtus veiksmus (b. l. 83–84). Atitinkamai, 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad tyrimo metu nenustatyta, jog prieš pareiškėją buvo naudojamas smurtas (b. l. 82). Atsakyme nurodyta, kad pataisos įstaigų sprendimai gali būti skundžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsniu. Pareiškėjas šio atsakymo nustatyta tvarka neskundė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (toliau – KAAT), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Šiame skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, susijusias su prarastais daiktais, viršvalandiniu neapmokėtu darbu ir neleidžiamais įsigyti vitaminais. KAAT 2017 m. vasario 21 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-149-505/2017) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namų direktorių kreipėsi ir 2016 m. gegužės mėnesį. Alytaus pataisos namai 2016 m. birželio 28 d. atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 25 d. skundą, nurodydami, kad neturi jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu kokie nors pareigūnai elgiasi neteisėtai, todėl nėra pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 171–172). Šiame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas BVK nustatyta tvarka. Pareiškėjas minėto Alytaus pataisos namų sprendimo nustatyta tvarka neskundė, tačiau 2016 m. liepos mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant pareiškėjo skundus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjo skundą persiuntė Departamentui, prašydamas išnagrinėti pareiškėjo skundus dėl negrąžintų daiktų, darbo bei sprendžiant nuteistųjų tarpusavio problemas (b. l. 161–163). Departamentas skundą išnagrinėjo ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, be kita ko, nurodydamas, kad neturi duomenų, kad pareiškėjui grėstų koks nors pavojus. Nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas teismui (b. l. 160). Pareiškėjas minėto Departamento sprendimo teismui neskundė.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių su prašymu iš neliečiamosios sąskaitos pervesti 28,50 Eur vitaminams įsigyti. Šis prašymas buvo pavizuotas gydytojo su prierašu „neprieštarauju“. Alytaus pataisos namų direktorius 2016 m. rugsėjo 8 d. uždėjo rezoliuciją su prierašu „prieštarauju, tai nėra pagrindinė ir būtinoji priemonė“ (b. l. 21). Nesutikdamas su tokia rezoliucija, pareiškėjas su 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu (b. l. 20) kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Teisingumo ministerija), kuri persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Departamentui (b. l. 19–20). Departamentas 2016 m. spalio 18 d. pateikė atsakymą, kad Alytaus pataisos namų veiksmuose šiuo aspektu pažeidimų nemato (b. l. 25–26). Šiame atsakyme nurodyta, kad Departamentas įvertinęs Alytaus pataisos namų pateiktą pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštį, nustatė, kad pareiškėjas balandžio, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo po 80,00 Eur įplaukų, todėl galėjo vitaminų įsigyti iš šių pinigų, kuriais naudotis nėra uždrausta. Departamentas pareiškėjui išaiškino, kad minėtas atsakymas gali būti skundžiamas teismui. Teismui šio atsakymo pareiškėjas neskundė, neprašė teismo įpareigoti Alytaus pataisos namus leisti pasinaudoti neliečiama asmeninės sąskaitos dalimi vitaminams įsigyti. Pareiškėjas teisme reiškė tik neturtinės žalos priteisimo reikalavimą.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo ministerijai pateikė dar vieną skundą dėl neleidžiamų įsigyti vitaminų, kito nuteistojo prieš pareiškėją naudojamo smurto, pareigūnų gabenamų narkotikų, maisto porcijų sumažėjimo, nekokybiškų maisto prekių parduotuvėje ir iš pareigūnų neatgautų asmeninių daiktų (b. l. 28–33). Teisingumo ministerija šį pareiškėjo skundą taip pat persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Departamentui (b. l. 27). Departamentas 2016 m. spalio 19 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad skundo nagrinėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Alytaus pataisos namų administracija pažeistų teisės aktus, nenustatyta (b. l. 59–61). Departamentas detaliai aprašė visas nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis padarė tokią išvadą, taip pat nurodė pareiškėjui, kad jis minėtą atsakymą gali skųsti teismui. Teismui minėto Departamento sprendimo pareiškėjas neskundė.
Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas be skundų Teisingumo ministerijai, taip pat pateikė skundą ir Alytaus pataisos namams, reikalaudamas pervesti 28,00 Eur iš neliečiamos sąskaitos apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 91–92). Atsakydamas į šį skundą, Alytaus pataisos namų direktorius nurodė, kad pareiškėjas turėtų artimiausiu laiku užsirašyti pas gydytoją, jeigu turi sveikatos nusiskundimų (b. l. 90). Taip pat nurodė, kad šį atsakymą pareiškėjas gali apskųsti BVK nustatyta tvarka. Minėto atsakymo pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė, tačiau su nusiskundimais dėl neleidžiamų įsigyti vitaminų pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių 2016 m. spalio 3 d. (b. l. 97–98). Nors šiame rašte nebuvo suformuoto jokio prašymo, tačiau Alytaus pataisos namai į minėtą pareiškėjo kreipimąsi atsakė 2016 m. spalio 27 d. raštu, kuriame išsamiai paaiškino dėl pareiškėjo motyvavimo ir kitų aplinkybių (b. l. 96).
2016 m. spalio 17 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių (b. l. 88–89), nurodydamas, kad jam reikia įsigyti kalcio ir magnio. Dėl sveikatos problemų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių ir 2016 m. spalio 27 d. (b. l. 100–101). Alytaus pataisos namų direktorius atsakė pareiškėjui, kad šis su tokiais nusiskundimais turėtų kreiptis į gydytojus (b. l. 99).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas jau po kreipimosi į teismą, 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad papildai tikrai labai padėtų jo sveikatai, o nuo neliečiamos sąskaitos nuimti pinigus nėra sunku (b. l. 112–115). Į šį kreipimąsi, nors jame taip pat nebuvo suformuluota jokių konkrečių prašymų, Departamentas 2016 m. lapkričio 24 d. rašte dar kartą pateikė pareiškėjui išsamų atsakymą dėl pareiškėjo dėstytų aplinkybių, susijusių su nesprendžiamais konfliktais, su nesuteikiama galimybe nusipirkti vitaminų iš neliečiamosios sąskaitos esančių pinigų ir kt. (b. l. 142). Minėtame sprendime Departamentas konstatavo, kad nenustatė faktinių duomenų apie Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus. Departamentas taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad jis turi teisę šį sprendimą skųsti teismui. Pareiškėjas gauto atsakymo teismui neskundė.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas daro išvadą, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. su įvairiais skundais pareiškėjas periodiškai kreipiasi į skirtingas institucijas (Alytaus pataisos namus, Teisingumo ministeriją, Departamentą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą). Į Alytaus pataisos namų direktorių per 8 mėnesių laikotarpį pareiškėjas bylos duomenimis kreipėsi 9 kartus, tiesiogiai į Departamentą – 1 kartą (sekančią dieną po skundo teismui pateikimo). Nepaisant to, pareiškėjas teismui nurodė, kad neturtinę žalą kildina tik iš Departamento veiksmų, jam tinkamai neatliekant savo funkcijų, t. y. nevykdant tyrimų pagal pareiškėjo skundus ir juos netinkamai (atmestinai) išnagrinėjant. Teismas nagrinėja bylą, neišeidamas iš skundo ribų.
Pareiškėjas mano, kad taip Departamentas dangsto Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtą ir net nusikalstamą elgesį. Be to, pareiškėjas mano, kad Departamentas yra nusistatęs prieš pareiškėją dėl jo rašomų skundų, todėl ėmė jį persekioti, t. y. jam specialiai kenkti. Tokią išvadą pareiškėjas daro iš esmės todėl, kad jam buvo atliktas testavimas dėl narkotikų vartojimo.
Aptariamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Alytaus pataisos namai yra bausmių vykdymo institucija, o bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja BVK 183 straipsnis. Asmuo, nesutikdamas su tam tikrais bausmių vykdymo institucijų pareigūnų veiksmais ir sprendimais per vieną mėnesį gali pateikti skundą dėl pareigūnų veiksmų ar sprendimų bausmės vykdymo institucijos vadovui, o jeigu asmuo nesutinka su vadovo veiksmais ar sprendimais, tai per vieną mėnesį gali skundą dėl to paduoti Departamentui (BVK 183 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, pareiškėjas į Departamentą turėjo teisę kreiptis tik dėl tokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėją netenkinantį sprendimą jau buvo priėmęs Alytaus pataisos namų direktorius arba dėl pareiškėjo teises tiesiogiai pažeidžiančių Alytaus pataisos namų direktoriaus veiksmų. BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Departamento sprendimai per 20 dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl tam tikrų galimai jo teises pažeidžiančių situacijų pateikdavo skundus, tačiau toliau inicijuotų ginčų netęsdavo, t. y. gavęs atsakymus, nustatyta tvarka ir terminais jų neskųsdavo. Tuo tarpu, kai įstatymas (BVK), kaip minėta, numato, kad savo valią apie nesutikimą su tam tikru sprendimu, pareiškėjas turi teisę išreikšti per tam tikrą terminą. BVK nustatyta veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka nėra savitikslė, ja siekiama tam tikro skundų nagrinėjimo hierarchiškumo, nuoseklumo. Įstatymas taip pat numato ir gana trumpus skundų pateikimo terminus, tam, kad, nagrinėjant skundo pagrįstumą, būtų galimybė surinkti tam reikalingus aktualius duomenis ir informaciją. Pasinaudojus (arba iš dalies pasinaudojus) BVK nustatyta apskundimo tvarka, atsiranda tam tikras išnagrinėtų santykių teisinio įvertinimo pastovumas. Pareiškėjas nusprendęs nesinaudoti tolimesne nustatyta skundų teikimo tvarka dėl sprendimų, kurie pareiškėjo netenkino, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir leido kilti su tuo susijusioms teisinėms pasekmėms, t. y. leido daryti išvadą, kad pareiškėjas su minėtais sprendimais sutiko, nes jų nustatyta tvarka nebeginčijo. Atitinkamai, pareiškėjui negalėjo kilti neturtinė žala dėl Departamento atlikto jo skundų nagrinėjimo.
Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina tai pat ir iš to, kad jo atžvilgiu, pasak pareiškėjo, Departamentas neatsitiktinai (siekiant pažeminti) atliko testavimą dėl narkotikų vartojimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl galimo apsvaigimo nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų 2016 m. rugsėjo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo patikrinti 52 asmenys (b. l. 16–17). Be to, tokie patikrinimai buvo atlikti ir kituose pataisos namuose (Marijampolės, Kybartų, Vilniaus ir Pravieniškių) (b. l. 12). Vien tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliktas testavimo laikas sutapo su aplinkybe, kad prieš tai pareiškėjas buvo pateikęs tam tikrus skundus, nereiškia, kad pareiškėjas buvo atrinktas testavimui ne atsitiktine tvarka, o specialiai. Daryti išvadą, kad pareiškėjas tikrinimui buvo atrinktas ne atsitiktine tvarka, negalima būtų ir dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Departamento atstovai po atlikto tikrinimo pareiškėją pasikvietė pasikalbėti dėl jo pateiktų skundų. Be to, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių šią faktinę aplinkybę. Pareiškėjo skundo argumentai dėl neatsitiktine tvarka pareiškėjo atrinkimo patikrinimui dėl narkotikų naudojimo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Departamento direktorius 2016 m. spalio 5 d. įsakymu sudarė darbo grupę, kuriai pavedė pateikti pasiūlymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietų įstaigas užkardymo. Minėta darbo grupė 2016 m. spalio 31 d. pažymoje pateikė Departamentui su tuo susijusius pasiūlymus, kurie buvo išskirti net į 10 atskirų grupių (b. l. 12–15). Visa tai rodo, kad Departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, netoleruoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas, taip pat ir į Alytaus pataisos namus, siekia tai užkardyti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Departamento atliekamais pareiškėjo persekiojimo, žeminimo ir diskriminavimo veiksmais, bylos duomenimis nenustatytos.
Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti neteisėti veiksmai (neveikimas), teismui nekyla pagrindas svarstyti kitų CK nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.