- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- I-149-505/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui R. A., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas R. A. skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 350 Eur neturtinei žalai ir 100 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, skundo papildyme (b. l. 4, 27) nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN), nuo 2015 m. balandžio 30 d. buvo įdarbintas 0,5 etato dirbti pasiuntiniu ir dirbo iki 2015 m. spalio 12 d. Nors Alytaus PN administracija pareiškėją įdarbino 0,5 etato, tačiau jis turėjo dirbti pilnas 8 darbo valandas ir dar papildomai šeštadieniais (ne kiekvieną šeštadienį). Darbo diena prasidėdavo 8.30 val. ryto ir baigdavosi 17.00 val., pietų pertrauka būdavo nuo 12.00 val. iki 12.30 val. Alytaus PN buhalterijos algalapiuose nurodyta, kad pareiškėjas dirbo 21 darbo dieną, 84 darbo valandas, algos priskaičiuota 66,88 Eur, atskaičiuojama Socialinės paramos nuteistiesiems fondui 17,47 Eur, į pareiškėjo neliečiamą sąskaitą - 5 proc., todėl atskaičius mokesčius darbo užmokestis sudaro 48,42 Eur. Pareiškėjo teigimu, per mėnesį jam tekdavo dirbti mažiausiai 168 darbo valandas, o dar priskaičiavus du papildomus šeštadienius (po 5 darbo valandas), jis išdirbdavo 178 valandas, todėl pagal pateiktus paskaičiavimus, jam nepriskaičiuotos 94 darbo valandos. Dirbant pilnu etatu pareiškėjui priklausė išmokėti ir dvigubai didesnę algą, t. y. papildomai 115 Eur. Per penkis išdirbtus mėnesius pareiškėjas negavo 317 Eur, tačiau prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumų, negalėjo pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti vitaminų ir kitų priedų sveikatai gerinti.
Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN buvo prarasti jam priklausantys daiktai: dvejos „Philips“ ausinės (39,90 Eur), „Acme“ firmos ausinės (25 Eur), USB 8 GB laikmena (12,99 Eur), ausinių prailgintojas (3,99 Eur), tefloninis kaistuvas (10 Eur), kava „Paulig President“ 500 g (5,59 Eur). Visi daiktus, išskyrus kavą, pagal pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d. prašymą, prieš išvykstant atostogų, jis prašė leisti parsivežti į pataisos namuos. 2016 m. vasario 1 d. grįžtant į Alytaus PN, minėtus daiktus pareiškėjas parsivežė su savimi. 2016 m. vasario 7 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių, o 2016 m. vasario 8 d. jis buvo perkeltas į uždarą zoną. Perkeliant pareiškėją į uždarą zoną, jam nebuvo leista pačiam susirinkti asmeninių daiktų, o buvo pavesta kitiems nuteistiesiems sudėti pareiškėjui priklausančius daiktus. Mano, kad pataisos namų pareigūnai grubiai pažeidė savo įgaliojimus, todėl pareiškėjas patyrė 100 Eur turtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimais į skundą, skundo papildymą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 8-10, 30-32).
Atsiliepimuose nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu nuo 2015 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas dirbti pasiuntiniu (kurjeriu) 0,5 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0,45 minimalios algos dydžiu. 2015 m. spalio 8 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 12 d. atleistas iš darbo. Atsižvelgiant į minimalios algos dydį 2015 m. pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas už darbą.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 131 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
BVK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 str. 2 d.). Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BVK 132 str. 3 d.).
Apmokėjimo tvarkoje nurodyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę ir įdarbintiems įstaigose ir įmonėse, už darbą mokama pagal jo kiekį ir kokybę arba dirbtą laiką nustatant atitinkamos kategorijos darbų valandinius tarifinius atlygius koeficientais nuo minimalaus valandinio atlygio, o esant pastoviems konkrečios apimties ilgalaikiams nenormuotiems darbams – nustatant mėnesinę algą koeficientais nuo minimalios mėnesinės algos.
Alytaus PN pareiškėjui mokėjo atlyginimą pagal minėtus teisės aktus, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais ar neveikimu padarė jam žalą.
2016 m. kovo 1 d. Apsaugos ir priežiūros skyriuje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl asmeninių daiktų negrąžinimo. Skundas nebuvo nagrinėjamas, nes pareiškėjas asmeniškai nurodė, kad daiktus gavo ir pretenzijų neturi, taip pat nurodė, kad raštiško atsakymo į šį skundą jam nereikia.
Teigė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai apskaičiuotas. Prašė skundą atmesti.
Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d.). Pareiškėjo ir atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. balandžio 29 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-178 pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 4 d. paskirtas pasiuntiniu (kurjeriu) 0,5 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0,45 minimalios mėnesinės algos dydžiu, tabelio Nr. 14665 (b. l. 12), o 2015 m. spalio 8 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-450 pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 12 d. atleistas iš darbo – pasiuntinio (kurjerio), tabelio Nr. 14665 (b. l. 11).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, neišmokant jam priklausantį darbo užmokestį.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (toliau - BVK) darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.), pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).
Dirbančių nuteistųjų darbo sąlygas, darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 11 skyriaus 2 skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ ir LR Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Gydymo - pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 3 d., Aprašo 12 p.).
BVK 131 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą - ne mažiau trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio (BVK 131 str. 2 d.), atvirose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio (BVK 131 str. 4 d.). Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams (BVK 131 str. 5 d.). Be to, BVK 132 straipsnyje nustatyta, kad iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą pataisos namuose, gydymo - pataisos namuose bei kalėjimuose yra atskaitoma dvidešimt penki procentai. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos taip pat atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Atlikus BVK 132 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Aprašo tvarkoje nurodyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę ir įdarbintiems įstaigose ir įmonėse, už darbą mokama pagal jo kiekį ir kokybę arba dirbtą laiką nustatant atitinkamos kategorijos darbų valandinius tarifinius atlygius koeficientais (nesudėtingas arba pagalbinis darbas - 0,43; vidutinio sudėtingumo darbas - 0,50; sudėtingas darbas - 0,60; itin sudėtingas darbas - 0,75) nuo minimalaus valandinio atlygio, o esant pastoviems konkrečios apimties ilgalaikiams nenormuotiems darbams - nustatant mėnesinę algą koeficientais (ūkio darbai: 0,43-0.55; atsakingi darbai: 0,55-0,75) nuo minimalios mėnesinės algos.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pagal į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. spalio 12 d. (pareiškėjui dirbant pasiuntiniu (kurjeriu) 0,5 pareigybės) matyti, kad pareiškėjo darbo diena truko ne ilgiau kaip keturias valandas, maksimalus ginčo laikotarpiu per mėnesį pareiškėjo dirbtų dienų skaičius yra 22 darbo dienos, jam buvo suteikta po mažiausiai dvi poilsio dienas kiekvieną darbo savaitę (b. l. 15-26).
Pagal šių darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (faktiškai išdirbtą laiką) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 13).
Ginčo dėl pačios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (t. y. koeficiento taikymo, išskaitymų ir pan.) byloje nekilo, todėl šios aplinkybės neanalizuojamos.
Pareiškėjas R. A. nepateikė teismui jokių atsakovo aukščiau pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, todėl darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. spalio 12 d. dirbo 8 darbo valandas per dieną bei poilsio dienomis, dėl ko jam nesumokėtas 317 Eur darbo užmokestis.
Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, pripažintina, jog pareiškėjui darbo užmokestis buvo sumokėtas už faktiškai dirbtą laiką, teismas nenustatė, jog pareiškėjas dirbo 8 darbo valandas per dieną bei poilsio dienomis, ir taip atsakovas pažeidė BVK 128 str. nuostatas. Kadangi šiuo atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (CK 6.245 - 6.249 str.) – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.).
Netgi teismui nustačius, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo poilsio dienomis, pareiškėjas įgytų teisę reikalauti iš atsakovo tik jam suteikti poilsį kitomis dienomis arba šias dienas pridėti prie atostogų BVK 128 str. 3 d., Aprašo 12 p. pagrindu, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tokio reikalavimo atsakovui skunde nekėlė.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad perkeliant pareiškėją į uždarą zoną, jam nebuvo leista pačiam susirinkti asmeninių daiktų, todėl buvo prarasti jam priklausantys daiktai: dvejos „Philips“ ausinės (39,90 Eur), „Acme“ firmos ausinės (25 Eur), USB 8 GB laikmena (12,99 Eur), ausinių prailgintojas (3,99 Eur), tefloninis kaistuvas (10 Eur), kava „Paulig President“ 500 g (5,59 Eur).
Nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais yra įtvirtinta BVK 96 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. BVK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: 1) pažeidusių BVK 96 straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi daiktais tvarką, – 6 mėnesiams; 2) turinčių skolą už nurodytų daiktų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; 3) perkeltų į drausmės grupę BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (BVK 96 str. 4 d.). Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 173 punkto redakciją nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; kompiuteriais; vandens šildytuvais; plaukų džiovintuvais; elektriniais virduliais; skrudintuvais; sumuštinių keptuvėmis; muzikos instrumentais; kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis; stalinėmis lempomis; patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.
Taisyklių 57 punktas numatė, jog priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, iki 3 metų vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše ir (ar) kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo maisto produktus, reikmenis ir daiktus paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų maisto produktus, reikmenis ir daiktus registruoja specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Netinkami naudoti daiktai, greitai gendantys maisto produktai, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, sunaikinami. Kiti paimti maisto produktai, reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi maisto produktai, reikmenys ir daiktai, išskyrus maisto produktus, reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais maisto produktais, reikmenimis ir daiktais turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigia saugojimo metu, sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.
Taisyklių 57¹ punktas reglamentavo, kad laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų.
Į šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą svorį neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių nuteistasis nepasiima laikinai išvykdamas iš pataisos įstaigos, perduodami saugoti ir nuteistajam grąžinami jam sugrįžus į pataisos įstaigą. Nuteistojo palikti greitai gendantys maisto produktai sunaikinami.
Šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems negrįžus į pataisos įstaigą per 30 dienų nuo išvykimo dienos, pataisos įstaigos administracija per penkias darbo dienas persiunčia šioje įstaigoje saugomus nuteistojo daiktus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, kurioje tuo metu yra nuteistasis, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių nuteistojo laikino išvykimo iš pataisos įstaigos laikas pratęstas, bet ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo išvykimo iš pataisos įstaigos dienos. Jei laikino išvykimo iš pataisos įstaigos metu baigiasi nuteistojo bausmės atlikimo terminas arba jis paleidžiamas iš pataisos įstaigos, nuteistojo daiktai toliau saugomi pataisos įstaigoje, kol juos pasiims nuteistasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei per vieną mėnesį daiktai neatsiimami, jie sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.
Iš byloje pateikto 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjo prašymo Alytaus PN direktoriui matyti, jog jis prašė leisti jam parsivežti grįžtant iš atostogų USB laikmeną, MP – 4 grotuvą, ausines, termosą, keptuvę, ausinių prailgintuvą, tarką, 2 lėkštes (b. l. 47).
Pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. Alytaus PN direktoriui pateikė skundą dėl jam negrąžintų daiktų (ausinių „Philips“, ausinių prailgintojo, USB laikmenos, kavos „Paulig“) perkeliant iš besargybos būrio (b. l. 33). Tačiau minėto skundo antroje pusėje pareiškėjas pats nurodė, jog raštiško atsakymo į skundą nepageidauja (b. l. 34).
Iš bylos nagrinėjimo metu teismo surinktų įrodymų: Alytaus PN Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenų, televizorių, kompiuterių, garso ir vaizdo magnetofonų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, kompaktinių diskų grotuvų ir muzikos instrumentų apskaitos duomenų, civilinių drabužių apskaitos kortelės duomenų matyti, jog pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. turėjo radiją „TMC“, 2015 m. spalio 22 d. – televizorių „Vido“, 2016 m. vasario 24 d. – MP-3 grotuvą „Apacer“, striukę, sportines kelnes (2 vnt.), sportinį džemperį (2 vnt.), džinsus (b. l. 97-98), o duomenų, kad pareiškėjo skunde nurodyti pareiškėjo daiktai buvo iš jo paimti pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus, nėra.
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad Alytaus PN administracija negrąžino jam daiktų (dviejų „Philips“ ausinių, „Acme“ firmos ausinių, USB 8 GB laikmenos, ausinių prailgintojo, tefloninio kaistuvo, kavos „Paulig President“ 500 g) yra nepagrįsti. Tai, jog jie yra nepagrįsti, patvirtina ir pareiškėjo įrašas 2016 m. kovo 1 d. skundo dėl negrąžintų daiktų antroje pusėje, kur pareiškėjas pats nurodė, jog raštiško atsakymo į skundą nepageidauja (b. l. 34). Duomenų, jog pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas, ar jį išnagrinėjus jo galimai pažeistos turtinės teisės nebuvo apgintos, byloje nepateikta (pareiškėjo skundų dėl pataisos namų administracijos veiksmų nagrinėjant jo 2016 m. kovo 1 d. skundą (BVK 183 str.)).
Iš pareiškėjo skunde, skundo papildyme nurodytų, bylos nagrinėjimo metu pateiktų pareiškėjo nekonkrečių, nenuoseklių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų bei nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas nepaėmė pareiškėjo nurodytų daiktų teisės aktų nustatyta tvarka, o aukščiau paminėtų apskaitos kortelių duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas minėtus daiktus turėjo, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatliko priešingų teisei veiksmų, todėl neturi pareigos atlyginti turtinę 100 Eur žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip jau buvo minėta valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis minėtais ginčo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės ir turtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.