Marijampolės apylinkės teismo nutartis

bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. P. ir O. K. yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. gegužės 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose su Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro kaltinamuoju aktu gauta teisminiam nagrinėjimui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsnio tvarka baudžiamoji byla, kurioje E. P. ir O. K. pareikšti kaltinimai padarymu po vieną realiąją nusikaltimų sutaptį sudarančią nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. E. P. byloje pareikšto kaltinimo esmę sudaro prokuroro įrodinėjamos aplinkybės, jog jis atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje ir veikdamas bendrai su nenustatytais kitais asmenimis, naudodamas apgaulę telefonu Šiaulių m. gyvenančio nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu ir tuo pelnęs jo pasitikėjimą, užvaldė 300 Eur nukentėjusiojo V. V. pinigus, jo paties pervestus internetu į kaltinamojo nurodytą O. D. V. banko sąskaitą už tariamą buto nuomą, bei toliau pasikėsino tokia pat apgaule užvaldyti dar 600 Eur to paties nukentėjusiojo V. V. pinigus, tačiau pasikėsinimas buvo užkardytas policijos Šiaulių m. O. K. byloje pareikšto kaltinimo esmę sudaro prokuroro įrodinėjamos aplinkybės, jog jis atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje ir veikdamas bendrai su nenustatytais kitais asmenimis, naudodamas apgaulę telefonu Šiaulių m. gyvenančios nukentėjusios S. N. atžvilgiu ir tuo pelnęs jos pasitikėjimą, užvaldė 300 Eur nukentėjusios S. N. pinigus, jos pačios išsiųstus Šiaulių m. pašto perlaida „iki pareikalavimo“ kaltinamojo nurodytam asmeniui (K. B.) už tariamą buto nuomą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

2. Baudžiamųjų bylų teismingumo nustatymą kelių nusikalstamų veikų atvejais reglamentuoja BPK 227 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems E. P. ir O. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtys yra materialiosios, todėl kiekviena veika turi būti laikoma pabaigta nuo to momento, kai tik atsirado įstatyme numatyti nusikalstami padariniai. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2013 m. liepos 8 d. nutartyje Nr. 1T-34/2013 teismams išaiškinta, kad vertinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo vietą, neturi reikšmės, kokiame rajone (mieste) pinigai išgryninti bankomatuose ar atsiimti pašto perlaida „iki pareikalavimo“ ir kaip toliau buvo su jais pasielgta, kadangi šiuo atveju pinigų išgryninimo (bankomate ar pašto įstaigoje) faktas ir vieta nesietini ir neturi įtakos veikos užbaigimui ir teritoriniam teismingumui. BK 4 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė ar galėjo veikti arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. aprobuotoje „Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje“ Nr. AB-36-1 teismams išaiškinta, jog tais atvejais, kai dėl kaltinamojo ar kt. asmenų apgaulės suklaidintas asmuo (šiuo atveju kiekvienas iš nukentėjusiųjų) arba banko elektroninė sistema (tolygu pašto paslaugos „Paypost“ sistema) perveda pinigus į kaltininko ar jo nurodymu į kito jam reikalingo asmens sąskaitą ar apskaito jam pinigų perlaidą „iki pareikalavimo“, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę į šiuos pervestus pinigus. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ (BK 274 ir 275 str.)" 5 punkte doktrininiu lygmeniu taip pat išaiškinta teismams, jog sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Taigi šiuo atveju svarbi nukentėjusiojo, nuo kurio atliktų veiksmų priklausė tai, kad nusikalstama veika buvo užbaigta ir įtariamasis (kaltinamasis) įgijo galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, gyvenamoji (jo veikimo) vieta, nes nukentėjusiojo buvimo vietoje kilo BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai – žala nukentėjusiajam.

3. Kauno apygardos teismas, nutartyje Nr. 1T-34-2013 aiškindamas sukčiavimo elektroninėje erdvėje įvykdymo vietą, nurodė, kad galimybę disponuoti nusikalstamai įgytomis lėšomis įtariamieji įgijo nuo to momento, kai tik nukentėjusysis pervedė jas į įtariamojo nurodytą banko sąskaitą (tolygu išsiuntė pašto perlaida „iki pareikalavimo“ ir perdavė (atskleidė) kaltininkui jos identifikavimo kodą), atliko disponavimo šiomis lėšomis veiksmus, todėl nusikalstamos veikos baigimo momentas nesietinas su dalies ar visų šių lėšų išgryninimu bankomate ar „Paypost“ punkte. Taip pat šioje nutartyje išaiškinta, jog nusikalstama veika laikytina baigta nuo to momento, kai tik nukentėjusysis, naudodamasis elektroninės bankininkystės sistema, pervedė lėšas į įtariamojo ar jo nurodymu kito asmens sąskaitą (tolygu – išsiuntė pinigus perlaida „iki pareikalavimo“ ir perdavė (atskleidė) kaltininkui disponavimui jais pakankamą perlaidos identifikavimo kodą). Būtent pagal savo gyvenamąją vietą nukentėjusysis kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Darant išvadą dėl bylos teismingumo būtina sistemiškai įvertinti baudžiamųjų bylų teritorinį teismingumą lemiančius kriterijus, tai yra, nukentėjusiojo, nuo kurio atliktų veiksmų, priklausė tai, kad nusikalstama veika buvo užbaigta ir įtariamasis įgijo galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, gyvenamąją vietą.

4. Šioje byloje yra pateikti kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų, todėl jos teismingumas nustatytinas pagal BK 227 straipsnio taisykles. Byloje yra du skirtingi nukentėjusieji, kurių gyvenamosios (veikimo nusikalstamų veikų metu) vietos yra toje pačioje savivaldybėje – Šiaulių m., pagal bylos duomenis abu nukentėjusieji dėl jiems padarytos žalos kreipėsi į tą pačią ikiteisminio tyrimo įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą), būtent šioje įstaigoje buvo pradėti abu ikiteisminiai tyrimai, kas leidžia daryti išvadą, jog abi nagrinėtinos teisme nusikalstamos veikos buvo padarytos Šiaulių m. sav. Tam neprieštarauja ir kiti papildomi reikšmingi duomenys, jog tiek užkardytas kaltinamojo E. P. kėsinimasis užvaldyti papildomai dar 600 Eur nukentėjusiojo V. V. pinigų, tiek pašto perlaida nukentėjusios S. N. išsiųstų pinigų disponavimas (persiuntimas gavėjo asmenyje dar kitiems asmenims) vyko taip pat Šiaulių m. sav.

5. BPK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, bylą perduoda pagal teismingumą, tad byla turi būti perduota pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226, 227 ir 228 straipsniais, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje E. P. ir O. K. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), perduoti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutarties nuorašą išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai (Vilkaviškis).

Nutartis neskundžiama.