Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai einanti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės pareigas teisėja – Regina Cemnolonskienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo pateikta baudžiamąja byla Nr. 64-1-01013-12 (teisminio proceso numeris – 1-64-1-01013-2012-2), kurioje D. B. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 215 str., padarymu, bei spręsdama teismų ginčą dėl baudžiamosios bylos teismingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01013-12 (teisminio proceso numeris – 1-64-1-01013-2012-2) D. B. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 215 str., padarymu, t. y. sukčiavimu ir neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu.

Iš 2013-05-31 kaltinamojo akto Nr. KT-6342 matyti, jog D. B. įtariamas tuo, jog 2012-08-17, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elektroniniu būdu (internetu), naudodamasis personaliniu kompiuteriu, pasiūlė liudytojai – J. S. pirkti internetu prekes internetinėje parduotuvėje, o pastarajai ir nukentėjusiajam – Ž. D. užsisakius pageidaujamas prekes internetu, nurodė pinigus už prekes pervesti į R. P. sąskaitą SEB banke, kuri, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, priklauso G. O.; nukentėjusiajam Ž. D. pervedus 673 Lt į nurodytą banko sąskaitą, D. B., neteisėtai pasinaudodamas G. O. elektroninės bankininkystės duomenimis, 301.40 Lt pervedė į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitą asmeniui – V. L., o 300 Lt, priklausančius nukentėjusiajam – Ž. D., G. O., D. B. paliepimu, 2012-08-20 išgrynino bankomate, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune. Taigi, D. B. yra įtariamas savo ir kitų naudai įgijęs svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam - Ž. D. priklausančius 673 Lt ir padaręs jam 673 Lt turtinės žalos.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja – Audronė Šiupšinskaitė 2013-06-18 nutartimi nutarė baudžiamąją bylą siųsti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui motyvuodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 str. 1 d., nustatančia, jog baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra padaryta nusikalstama veika. Teisėja pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog D. B. inkriminuojama veika buvo baigta Kauno mieste, t. y., kai svetimą turtą apgaule užvaldęs asmuo įgijo galimybę laisvai disponuoti pinigais, o tai sietina su pinigų išgryninimo bankomate, esančiame Kauno mieste, momentu. Taigi, baudžiamoji byla esanti teisminga Kauno apylinkės teismui (b. l. 202).

Kauno apylinkės teismo teisėja – Danutė Giačaitė 2013-06-28 nutartimi persiuntė bylą Kauno apygardos teismui, kad tai padaryti kompetentingi Kauno apygardos teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas išspręstų teismų ginčą dėl baudžiamosios bylos teismingumo. Nutartyje nurodoma, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas D. B., laikytina baigta tuo momentu, kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis, gyvenantis Marijampolės mieste, naudodamasis elektroninės bankininkytės sistema, pervedė pinigus į kaltininko sąskaitą. Vadinasi, nusikalstamos veikos pabaigimo momentas nesietinas su lėšų išgryninimu bankomate, esančiame Kauno mieste, ir atitinkamai nepripažintina, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui (b. l. 206-207).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla Nr. 64-1-01013-12 (teisminio proceso numeris 1-64-1-01013-2012-2) grąžintina pagal teismingumą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Štai dėl kokių priežasčių.

Iš bylos medžiagos ir kaltinamojo akto matyti, kad veikos, už kurių padarymą D. B. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, buvo atliekamos elektroninėje erdvėje, t. y. užsiregistruojant interneto svetainėje, elektroniniais pranešimais pateikiant pasiūlymus įsigyti tariamai parduodamas prekes, nurodant banko sąskaitos, į kurią reikėtų įmokėti įsigyjamų prekių kainą, numerį. Sutiktina su Kauno apylinkės teismo 2013-06-28 nutartyje pateikiama argumentacija, jog nusikalstamos veikos pabaigimo momentas nesietinas su lėšų išgryninimu bankomate, esančiame Kauno mieste, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 „Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje“ Nr. AB-36-1 (kat. 1.2.14.1.; 1.2.14.4.; 1.2.14.5.; Teismų praktika 36, p. 394-436) pabrėžiama, jog tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę.

Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ (BK 274 ir 275 str.)" (Teismų praktika Nr. 10) 5 p. pabrėžiama, jog sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog nusikalstamų veikų padarymu įtariamas asmuo – D. B. realią galimybę disponuoti nukentėjusiojo – Ž. D. apgaulės įtakoje į D. B. nurodytą ir G. O. priklausančią sąskaitą pervestomis lėšomis įgijo būtent nuo to momento, kai lėšos įplaukė į nurodytą sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokia disponavimo lėšomis galimybe ir buvo realiai naudojamasi, t. y., visų pirma, įtariamasis, neteisėtai naudodamasis elektroninės bankininkystės duomenimis, dalį nukentėjusiojo už tariamai jam parduodamas prekes pervestų lėšų pervedė į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitą nurodydamas, jog jos yra skiriamos V. L., o likusia lėšų dalimi disponavo duodamas nurodymus G. O. dėl lėšų išgryninimo. Vadinasi, abejonių nekelia tai, kad galimybę disponuoti įgytomis lėšomis įtariamasis įgijo nuo to momento, kai nukentėjusysis – Ž. D. pervedė jas į įtariamojo nurodytą sąskaitą, atliko disponavimo šiomis lėšomis veiksmus, todėl nusikalstamos veikos baigimo momentas nesietinas su dalies lėšų išgryninimu bankomate. Atitinkamai, padarytina išvada, jog nėra jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymo vietą sieti su Kauno miestu ir atitinkamai spręsti, jog baudžiamoji byla pagal teritorinio teismingumo taisykles yra teisminga Kauno apylinkės teismui.

Kaip minėta, veikos, už kurių padarymą D. B. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, buvo daromos elektroninėje erdvėje, kuri šiuo atveju negali būti siejama su vieno konkretaus apylinkės teismo veiklos teritorija. Iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, kuriais buvo siekiama suklaidinti nukentėjusįjį, apgaulės būdu įgyti iš jo pinigines lėšas (užsiregistravimas interneto svetainėje, susisiekimas su nukentėjusiuoju elektroniniais pranešimais, kuriuose nurodytas sąskaitos, į kurią reikalinga pervesti pinigus už neva parduodamas prekes), buvo atliekami iš įtariamojo laisvės atėmimo vietos, tačiau nukreipti į tai, kad Marijampolėje gyvenantis nukentėjusysis, gavęs atitinkamus elektroninius laiškus (pranešimus), naudodamasis elektroninės bankininkystės sistema atliktų veiksmus, sudarančius įtariamajam galimybę įgyti turtines lėšas ir jomis disponuoti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų teritorinį teismingumą, expressis verbis tokios situacijos nereglamentuoja, todėl situacija spręstina taikant analogiją bei vadovaujantis bendruoju protingumo principu. Vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226-227 str. minimų kriterijų, į kurį atsižvelgiama, sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, yra ikiteisminio tyrimo užbaigimo vieta. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika laikytina baigta, kai nukentėjusysis, gyvenantis Marijampolės mieste, naudodamasis elektroninės bankininkystės sistema, pervedė lėšas į įtariamojo nurodytą sąskaitą. Būtent pagal savo gyvenamąją vietą nukentėjusysis ir kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, o šį tyrimą atliko ir užbaigė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes (nukentėjusiojo, nuo kurio atliktų veiksmų, priklausė tai, kad nusikalstama veika buvo užbaigta ir įtariamasis įgijo galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, gyvenamąją vietą, ikiteisminio tyrimo užbaigimo vietą), spręstina, jog sistemiškai įvertinus baudžiamųjų bylų teritorinį teismingumą lemiančius kriterijus, padarytina išvada, kad byla yra teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui. Tuo tarpu lėšų išgryninimo faktas ir vieta nesietini ir neturi įtakos nei nusikalstamos veikos užbaigimui nei dėl jos iškeltos baudžiamosios bylos teritoriniam teismingumui, todėl aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, t. y., kad baudžiamoji byla nagrinėtina Kauno apylinkės teisme, nenustatyta.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 str., laikinai einanti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės pareigas – Regina Cemnolonskienė,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Išspręsti Kauno apylinkės ir Marijampolės rajono apylinkės teismų ginčą dėl baudžiamosios bylos Nr. 64-1-01013-12 (teisminio proceso numeris 1-64-1-01013-2012-2), kurioje D. B. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 215 str., padarymu teritorinio teismingumo pripažįstant, kad pagal baudžiamųjų bylų teritorinio teismingumo taisykles byla yra teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Bylą su šia nutartimi siųsti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti Kauno apylinkės teismo ir baudžiamojo proceso dalyvių žiniai.

Nutartis neskundžiama.

L. e. p. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Regina Cemnolonskienė