Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) numatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Z. D. ir V. D. santuoka įregistruota 1969-11-06 Šiaulių m. CMS, akto įrašas (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė – tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai ir pagarbiai, nes dažnai vartojo alkoholį, ko pasekoje ne kartą naudojo fizinį bei psichologini smurtą prieš ieškovę, ieškovė būdavo priversta bėgti iš namų pas gimines. Atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti bei neieškoti ryšių su žmona (ieškove) Z. D., prieš atsakovą pradėtas ikiteisminis tyrimas (16 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. priėmė baudžiamąjį teismo įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1385-949/2013, kuriuo V. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. (fizinio skausmo nukentėjusiajai Z. D. sukėlimas ir grasinimai nužudyti), skiriant jam subendrintą 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad su atsakovu pataruoju metu santykiai pablogėjo, jis pradėjo kabinėtis, kad ji ne taip moka sąskaitas už butą ir pan. Atsakovas girtauja, išgėręs naudoja smurtą šeimoje, dėl to vis dažniau ėmė kilti šeimyniniai ginčai bei barniai, rodo nepagarbą ieškovei. Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad jis nevengdavo piktnaudžiauti alkoholiu, kartais keldavo ranką prieš sutuoktinę. Liudytoja L. Š. (ieškovės sesuo) patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nuolatinio smurto vartoto ieškovės atžvilgiu bei tai, kad ieškovė ne kartą pas ją glausdavosi nuo sutuoktinio prieš ieškovę vartoto psichologinio ir fizinio smurto. Ieškovė taip pat kaltino sutuoktinį neištikimybe, tačiau iš esmės šių savo teiginių liudytojų parodymais, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., nuotraukomis) nepagrindė, teikdama paaiškinimus nekonkretizavo kada ir su kuo atsakovas buvo jai neištikimas (CPK 178 str.).

Atsakovo vartotas smurtas ir žiaurus elgesys prieš ieškovę, už ką jis yra nuteistas patvirtina, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, šalims paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., CPK 178, 185 str.). Ieškovė išlaikymo po santuokos nutraukimo iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neprašo.

Dėl turto dalijimo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalys santuokos metu 2012-03-22 Priėmimo-perdavimo aktu įgijo nekilnojamą turtą: 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas Z. D. vardu, kito nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių sutuoktiniai neturi (10-12 b.l.). Kadangi minėtas butas įgytas santuokos metu, jis yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Šį butą ieškovė prašo padalinti sutuoktiniams natūra po ½ dalį. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, į tai, kad atsakovas sutinka su tokiu nekilnojamo turto padalijimo būdu, atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių principą, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas tarp ieškovės ir atsakovo dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.).

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje įgijo šį kilnojamąjį turtą: televizorių, vidutinė rinkos vertė 1800 Lt; sekciją „Faraonas“, vidutinė rinkos vertė 2500 Lt; minkštą kampą su staliuku, vidutinė rinkos vertė 2000 Lt; virtuvinį komplektą, vidutinė rinkos vertė 600 Lt; šaldytuvą „Beko“, vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; skalbimo mašiną, vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; prieškambario komplektą, vidutinė rinkos vertė 400 Lt; videomagnetofoną, vidutinė rinkos vertė 500 Lt; paveikslą, vidutinė rinkos vertė 150 Lt; kilimą, vidutinė rinkos vertė 250 Lt; kompiuterį, vidutinė rinkos vertė 2000 Lt. Ieškovės teigimu ji santuokos metu asmeninėmis lėšomis įsigijo sofą - lovą, vidutinė rinkos vertė 703 Lt, kurią prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas ieškovės nurodyto kilnojamų daiktų įvertinimo dydžių neginčijo.

Ieškovė prašo teismo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise kompiuterį, kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, visą kitą sutuoktinių santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, 10200 Lt vertės, - priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad šį kompiuterį ji įsigijo išsimokėtinai, ji iš savo lėšų sumokėjo UAB „Snoro lizingas“ visas įmokas, todėl prašo jai priteisti šį kompiuterį, nes jis jai reikalingas naudotis. Atsakovas prašo kompiuterį dalinti pusiau, plačiau neargumentuoja, kodėl kompiuteris po santuokos nutraukimo negalėtų būti paliktas ieškovei, nepaisant to, kad jam atitenka kiti vertingi daiktai. Ieškovė pateikė jos vardu 2010-01-09 sudarytą sutartį su UAB „Snoro lizingas“ dėl minėto kompiuterio SIS 291016-16 su monitoriumi įsigijimo taip pat mokėjimo kvitus šiai bendrovei, iš kurių matyti, kad būtent ieškovė darė įmokas lizingui, be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad gauna pensiją ir turėjo ir ko mokėti įmokas už kompiuterį, todėl laikytina, kad būtent ieškovė daugiau prisidėjo prie šio daikto santuokos metu įsigijimo. Taip pat reikia atsižvelgti į ieškovės prašomą kilnojamo turto padalijimo būdą, pagal kurį atsakovui ir taip turėtų atitekti žymiai didesnė ir vertingesnė dalis kilnojamo turto. Pati ieškovė siūlo likusį kilnojamą turtą atiduoti atsakovui, o ne dalinti pusiau. Objektyviai tokie daiktai kaip televizorius, sekcija, minkštas kampas su staliuku, virtuvinis komplektas, šaldytuvas, skalbimo mašina, prieškambario komplektas, videomagnetofonas, paveikslas ir kilimas natūra ir negali būti dalijami, be to po santuokos nutraukimo juos, kad santuoką nutraukę asmenys bendrai nenaudotų ir rekomenduojama priskirti kažkuriam konkrečiai asmeniui, o jei nukrypstama nuo lygių dalybų principo ir kažkuriam sutuoktiniui tenka didesnė dalintino turto dalis, iš kito sutuoktinio, kuriam atiteko vertingesni daiktai, rekomenduojama priteisti piniginę kompensaciją, jei jos pageidauja. Todėl teismas įvertinęs visas šias aplinkybes sutinka su ieškovės siūlomu kilnojamo turto padalijimo būdu ir priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise kompiuterį SIS 291016-16 su monitoriumi, visą kitą sutuoktinių santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, priteisia atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė kompensacijos už netolygų turto padalijimą iš atsakovo neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo, kad sofa - lova, kurios vidutinė rinkos vertė 703 Lt, būtų priskirta ieškovei, kadangi ieškovė šią sofą-lovą įsigijo už savo asmenines lėšas, todėl tenkintinas ir šis ieškovės prašymas ir sofa – lova priteistina jai asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė patvirtino, kad kreditorių neturi. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kylančių iš prievolių ryšium su bendrais šeimos poreikiais tenkinimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleistos, išieškomos iš šalių į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, jai iš atsakovo priteistina 144,00 Lt jos už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 4 b.l.). Ieškovė nepateikė teismui jos atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

2013-10-25 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies (1059 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo. Nors ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, tačiau atsižvelgiant į atsakovo sunkią sveikatos būklę, į tai, kad jam nustatyti specialūs poreikiai, bei į tai, kad jis yra pensijinio amžiaus, iš jo vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais valstybei priteistina tik dalis žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista ieškovė, t.y. 300,00 Lt (CPK 96 str.).

Valstybės biudžetui 4,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovo nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina (10 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 260, 270, 385 str. bei CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti Z. D. (ikisantuokinė pavardė E.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1969 m. lapkričio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. D. kaltės, paliekant santuokines pavardes – D., D.

Pripažinti ieškovės Z. D., asmenine nuosavybe: ½ dalį 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamą turtą: kompiuterį SIS 291016-16 su monitoriumi, ir sofą – lovą.

Pripažinti atsakovo V. D., asmenine nuosavybe ½ dalį 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamąjį turtą: televizorių, sekciją „Faraonas“, minkštą kampą su staliuku, virtuvinį komplektą, šaldytuvą „Beko“, skalbimo mašiną, prieškambario komplektą, videomagnetofoną, paveikslą, kilimą.

Priteisti iš atsakovo V. D. 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ieškovės Z. D. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. D. 300,00 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.