Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1385-949/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
1-1385-949/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01732-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1385-949/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01732-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.9.8.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2013 m. rugsėjo 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), rankomis smaugdamas ir grūsdamas pinigus į burną savo žmonai Z. D., taip smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui – žmonai Z. D. fizinį skausmą.

Be to, V. D. 2013 m. rugsėjo 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu pasakė savo šeimos nariui - žmonai Z. D., kad sukapos ją į gabalus ir užkas miške, dėl to nukentėjusioji Z. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, V. D. 2013 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), rankomis smaugdamas savo šeimos narį - žmoną Z. D., tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. D. kaltu dėl jam pareikštų įtarimų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-09-12, tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, konflikto metu buvo sugriebęs jai už kaklo ir smaugė ją, taip pat grūdo jai pinigus į burną, nes tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, dėl mokesčių, apmokėjimo sąskaitų. Smaugdamas ją, jai pasakė, kad sukapos ją į gabalus ir užkas miške, bet to tikrai niekada nepadarytų, tiesiog supykęs taip pasakė ir tiek. Supranta, kad sukėlė žmonai fizinį skausmą, ją smaugdamas ir grūsdamas jai pinigus į burną. Ištrūkusi iš jo, žmona išėjo iš namų. Po kurio laiko atėjo kaimynė ir paėmė jos daiktus. Tą dieną žmona namo negrįžo. Penktadienį ji grįžo namo sus seserimi, pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Žmona liko namie, o jos sesuo išėjo į savo namus. Sekmadienį, tai yra 2013-09-15, tarp jo ir žmonos vėl kilo konfliktas dėl pinigų. To konflikto metu vėl buvo sugriebęs žmonai už kaklo, nes ji bandė išbėgti iš buto, kita ranka buvo sugriebęs už palaidinės, ją suplėšė. Tiki, kad tuo sugriebimu sukėlė jai fizinį skausmą. Labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš žmoną. Išsakė jai tuos žodžius, kad ją nužudys, bet pasakė, tai ne rimtai, niekada to nepadarytų. Šiuo metu žmona tvarko skyrybų dokumentus, nors jai pažadėjo, kad niekada tai nepasikartos, ji juo netiki ir vis tiek skiriasi. Ji jam neatleidžia (41-42, 48-49, 78 b. l.).

Nukentėjusiąja pripažinta Z. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru V. D. kartu gyvena 44 metus santuokoje. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Skiriasi su vyru todėl, kad jis nuolat, apie 20 metų, prieš ją smurtauja tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Jis nuolat jai būdavo neištikimas, ją keikdavo necenzūriniais žodžiais - „kūrva, prastitute ir mandavoška“, ir pan. Fizinis smurtas pasireiškia tuo, kad jis apie 20 metų peša jai plaukus, rankomis smaugė, būdavo tokių atvejų, kad neišleisdavo iš namų. Jis jos niekada nemušdavo, kad būtų mėlynės, jis darydavo taip, kad nebūtų mėlynių, kad neturėtų įrodymų dėl jo smurto. Prieš tai niekada nesikreipė į policiją, nėra rašiusi pareiškimo dėl jo smurto. 2013-09-12, antroje dienos pusėje, laiko tiksliai nepamena, tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų. Jis tą vakarą ją taip pat smaugė rankomis, grūdo jai pinigus rankomis į burną, jai sakė, kad užmuš, sukapos į gabalus ir užkas miške. Tą dieną ištrūkusi iš jo, nubėgo pas kaimynę, R. M., į 14 butą. Jos paprašė, kad nueitų į jų butą ir paimtų jos batus, nes pati su „tapkėmis“ išbėgo. Kaimynė nuėjo į butą paimti jai batus ir rūbus, grįžusi sakė, kad V. D. jai pasakė, kad vis tiek sukapos į gabalus ir užkas miške. Tada ji nuėjo pas seserį L. ir liko pas ją. Tą dieną, kaip ir kitus, prieš tai buvusius kartus, nekvietė policijos, kodėl to nepadarė, nežino, turbūt vis tikėjosi, kad tai nepasikartos, kad tie jo išsakyti žodžiai, jog užmuš, buvo pasakyti tik eilinį kartą, nes jis nuolat jai tai kartoja. Penktadienį, 2013-09-13, kartu su seserimi grįžo namo. Ji pasikalbėjo su V. D., jis jau atrodė ramus, pažadėjo, kad daugiau niekada jos nelies, sesuo išėjo. Šeštadienį viskas buvo ramu. Sekmadienį, 2013-09-15, buvo išėjusi pas sūnų, R. D.. Apie pietus grįžo namo, pradėjo kalbėtis su vyru, tada vėl pradėjo kalbėti apie pinigus, vyras priekaištavo, kad per daug išleidžia pinigų. Ji jam aiškino, kad tie pinige ne jai vienai, o abiem. Jis pradėjo aiškinti, kad ji juos išleis savo reikmėms. Pamačiusi, kad jis įsiuto, pagriebė rankinę, bandė išlėkti iš buto, V. D. su ranka užspaudė jai kaklą ir griebė už rankos. Ištrūkusi bandė išbėgti iš buto, jis dar sugriebė ją už „bliuskutės“ ir ją suplėšė. Tada vėl nubėgo pas kaimynę R. M., jai paaiškino, kad vėl vyras prieš ją smurtavo, paskambino jos sūnui R. D., kuris atvažiavęs, iškvietė policiją. Pareigūnai V. D. sulaikė. Visus kartus dėl to, kad jis jai grasindavo nužudyti priėmė kaip nerimtai išsakytus žodžius, bet dabar mano, kad V. D. pradeda nesivaldyti ir tas smurto atvejis prieš ją įvyko jau antrą kartą per savaitę, tai jis tikrai vieną dieną nesusivaldęs ims ir nužudys ją. Į medikus nesikreipė, ekspertizės nesidarė. Iš karto sužalojimų nesimatė, mėlynė ant rankos atsirado kitą dieną. Papildomos apklausos metu Z. D. papildomai parodė, kad 2013-09-12 vyras konflikto metu ją smaugė, grūdo jai pinigus į burną, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat jis pasakė, tuo metu, kai ją rankomis smaugė, kad sukapos ją į gabalus ir užkas miške, nes jis serga ir vis tiek ilgai negyvens. Pasakęs tuos žodžius, jis pradėjo dairytis aplinkui, žvilgsniu ieškojo kokio nors daikto, jai pasirodė, kad kokio nors daikto, kuriuo galėtų ją nužudyti. Tuo metu ji labai išsigando, todėl pabėgo iš namų pas kaimynę. Mano, kad grasinimai buvo realūs, tą akimirką labai išsigando ir tikrai pagalvojo, kad jis tai padarys (5, 20-22, 23-24 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad tėtis V. D. apskritai nejaučia jokios pagarbos mamai Z. D., jis jau daug metų su mama elgiasi kaip su daiktu. Prieš maždaug du metus, mama jam pasisakė, kad tėvas prieš ją nuolat smurtauja, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tai yra, kad jis nuolat „kelia ranką“ prieš ją. Sakė, kad nuolat kartoja jai, kad jis ją užmuš ir pats nusižudys, ją nuolat įžeidinėja visokiais necenzūriniais žodžiais. Yra ne kartą pats girdėjęs kaip jis ją įžeidinėja. Mama tada prieš porą metų jam pasakė, kad jis prieš ją smurtauja, bet ji tai nuo jo slėpė, nieko nesakydama, o dabar paskatinta kaimynės R. viską papasakojo. Tada su tėvu kalbėjo šia tema, jis prisipažino, kad smurtauja prieš mamą, kad ją keikia, muša, bet tuo metu pasižadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Iki 2013-09-15 mama jam yra sakiusi, kad jis ir toliau ją nuolat įžeidinėja, bet, kad smurtauja fiziškai tėvas prieš ją nieko nesakė. 2013-09-15 antroje dienos pusėje paskambino tėvų kaimynė R. ir pasakė, kad tėvas vėl sumušė mamą. Ji paprašė atvažiuoti. Jis nusprendė iškviesti pareigūnus. Atvykęs, mamą rado pas kaimynę bute Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo ir kaimynė R.. Pamatęs, kad mama susijaudinusi, verkė, matė, kad jos palaidinė suplėšyta, nuėjo pasikalbėti su tėvu. Atvykę pareigūnai tėvą sulaikė ir išsivežė. Maždaug po valandos atvyko kriminalistai, surašė dokumentus. Mama nusprendė, kad važiuos pagyventi pas seserį L.. Mama pasakojo, kad tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad ji neva yra jam neištikima, kad pasisavino jo pinigus, kad pinigus ji išleidžia slapta nuo jo. Tėvas yra smurtavęs ir prieš jį vaikystėje, ir prieš mamą, yra matęs, kai puolė ant jos su kirviu. Tiki, kad tėvas tikrai smurtavo prieš mamą, tik nežino, kodėl ji anksčiau jam to nepasakojo, slėpė. Jis tikras veidmainis ir nuolatos bando atrodyti nekaltas ir geras prieš kitus, bet juk jis nebendrauja su giminėmis, nei su broliu, nei su teta, savo seserimi, daugiau giminių jis neturi. Jis gal ir norėtų bendrauti su jais, bet visi yra nuo jo nusigręžę, nes jis pats visus nuteikia prieš save. Iki 2013-09-15, įvykio, nėra matęs ant mamos kūno akivaizdžių sužalojimų. Tik pokalbių metu jos paklausus, kokie jos ir tėvo santykiai, ji visada nukreipdavo temą, nieko nepasakodama (25-26 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. Š. parodė, kad pati niekada nėra mačiusi, kaip sesers Z. vyras V. prieš ją smurtauja. Nėra jos akivaizdoje jis elgęsis kažkaip nepagarbiai su ja, nei keikęs jos negražiais žodžiais, nei sudavęs jai. Bet yra sesuo per tą visą laiką, gal kokį dešimt kartų atėjusi pas ją ir paprašiusi prisiglausti. Nes pasak jos, ji bijo pareiti namo, nes tarp jos ir vyro buvo kilęs konfliktas. Ji yra sakiusi, kad jis tampo už plaukų, kad muša, bet taip, kad nebūtų mėlynių. Pati nėra mačiusi akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno. Permiegojus sesei tuos kartus pas ją, lydėdavo ją namo. Kalbėjusi yra ne kartą su jos vyru, apie tai, kad negalima mušti moters. Bet jis visada išsisukinėdavo sakydamas, kad visi konfliktai kyla dėl jos kaltės, kad ji išprovokuoja tai, kad jis pakelia ranką prieš ją. Dažniausiai barniai vykdavo dėl pinigų, jis jai visai nenorėdavo duoti pinigų, nes pasak jo, sesuo iš jo vagia pinigus. Slepia juos nuo jo, nesako tiesos jam, kiek už ką moka. 2013-09-12, sesuo buvo pas ją svečiuose. Pasisvečiavusi ji kurį laiką, išėjo namo. Maždaug po poros valandų ji paskambino ir paklausė, ar galinti pas ją permiegoti. Jai pasakė, kad gali. Ji atvažiavusi aiškino, kad V. ją smaugė, kad sakė, jog sukapos į gabalus ir užkas miške, o po to pats nusižudys. Pasak jos, jis sakė, kad jam jau liko nedaug gyventi ir jam tas pats, kas paskui bus. Ji atėjo susijaudinusi, matėsi, kad išsigandusi. Ji sakė, kad jis tuos žodžius pasakė įniršęs, rodydamas „kuloką“, kad ji labai išsigando. Kad kaimynė paėmė jai batus ir ji tada pas ją atvažiavo. Penktadienį nuėjo kartu su Z. į jų namus. Vėl su V. apie jo netinkamą elgesį kalbėjos, prašė jo, kad jis daugiau šitaip nesielgtų. Jis pokalbio metu neprisipažino, kad grasino ją nužudyti. Jam dar sakė, kad jeigu jis tai pasakė ne rimtai, tai kad visai tokių baisių dalykų nekalbėtų ir jos negąsdintų. Jis pažadėjo, kad daugiau su ja nekonfliktuos, kad tarp jų viskas bus gerai. Juos paliko, atrodė, kad viskas jau gerai, ir išėjo namo. 2013-09-15, paskambino sesuo Z. ir paklausė, ar gali pagyventi pas ją, nes vėl kilo tarp jos ir vyro konfliktas, kad nenori pagyventi pas sūnų, nes jie turi vaikų ir nenori jiems trukdyti. Ji atvyko pas ją 2013-09-16, ji papasakojo, kad vyras ją sekmadienį smaugė, kad tarp jų kilo konfliktas eilinį kartą dėl pinigų, neva ji vagia juos iš jo. Matėsi ant rankos didelė mėlynė, pirmą kartą pamatė ant jos akivaizdžius sužalojimus. Ji paaiškino, kad iškvietė policiją ir parašė pareiškimą, dėl to, kad vyras prieš ją smurtavo (27-28 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. M. parodė, kad jos vardas yra O., bet ją visi jau nuo vaikystės vadina R.. Apie 40 metų su kaimynais iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena vienoje laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Per tą laiką ne kartą yra kaimynė Z. atėjusi pas ją pasiguosti, kad susipyko su vyru, tuos kartus pabūdavo, kol viskas aprimdavo. Nėra mačiusi jos sumuštos, nėra mačiusi akivaizdžių sužalojimų. Prieš pora metų ji buvo atėjusi pas ją, ji paaiškino, kad kilo konfliktas tarp jos ir vyro, konflikto metu jis ją apstumdė. Dar pamena, tada nuėjo surinkti jos daiktų, tai matė, kad jis buvo įniršęs, piktas, rėkė, daužė duris, kad tada net beveik visi kaimynai buvo išėję pasižiūrėti, kas vyksta, tą kartą ji apsistojo pas seserį. Bet ir tada akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nesimatė, ji tiesiog buvo labai susijaudinusi, verkė. Nėra savo akimis mačiusi, kaip V. smurtauja prieš ją. Gali pasakyti tiek, kad jis labai sunkaus charakterio, neperkalbamas, visada visose situacijose jis kaltina kitus tik ne save. Jis ne kartą yra sakęs, kad ji vagia iš jo pinigus. Ne kartą yra girdėjusi jų konfliktą dėl pinigų, yra mačiusi, kaip jis meta jai pinigus į ją. Jis mėgsta išgerti, ypač tai daro po pensijos. 2013-09-12, į duris kažkas paskambino, atidariusi pamatė Z., ji paaiškino, kad vyras ją smaugė. Ji verkė, matėsi, kad susijaudinusi. Kalbantis su ja, suskambo jos telefonas, jos telefonu atsiliepė, jai skambino jos vyras V., jis matyt nesuprato, kad kalbasi ne su Z.. Jis pasakė, kad „jeigu tu nueisi pas R., aš tave sukaposiu į gabalus ir pakasiu“. Jis dar kelis kartus pakartojo – „ar supratai mane, ar supratai“. Pasiklausiusi padėjo ragelį. Tada nuėjo į jų butą, jo paklausė: „kas čia darosi“. Jis pasakė, kad „ji aferistė, kad vagia pinigus iš jo, kad visi kaimynai ne tiek moka už butą, kiek jie, kad ji nerodo, kiek moka“. Bandė jam paaiškinti, kad juk jie šeima, kad pinigai jų bendri, bet, jo neperkalbėjusi, paėmė jos batus, švarkelį. Parėjo namo, palydėjo Z. iki autobusų stotelės ir ji išvažiavo pas seserį. Penktadienį ji grįžo namo, ji pasakojo jai, kad jos sesuo jam „atskaitė“ moralą, kad atrodo, jog viskas ramu, kad viskas bus gerai. Penktadienį ir šeštadienį buvo ramu, bet sekmadienį vėl kilo tarp jų konfliktas. Z. vėl atbėgo pas ją visa susijaudinusi, verkdama, suplėšyta „bliuskute“, suveltais plaukais. Ji paaiškino, kad vyras ją vėl smaugė. Davė jai išgerti raminamųjų ir pasakė, kad viskas baigiam, ar skambinam R., ar į policiją. Ji pasakė, kad bijo R. skambinti, tada jos sūnui paskambino pati. Jos sūnui pasakė, kad ketvirtadienį tėvas motinai grasino, o šiandien, kad vėl puolė ją. Jis pasakė, kad greitai atvažiuos. R. atvažiavęs pasakė, kad iškvietė policiją, kad viską sutvarkys. Dar buvo nuėjusi pas V., bet jis matėsi, kad piktas, dar jo paklausė, kad ką ir vėl pradėjo jis savo. Jis paaiškino, kad tai ji kalta, kad ji aferistė, kad vagia iš jo pinigus. Matė, kad jo neperkalbės, surinko jos daiktus ir iš jų buto išėjo. Atvykę pareigūnai sulaikė V. ir išsivežė. O Z. išvažiavo su R., kaip sakė, kad pas jos seserį (29-30 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad 2013-09-15, dirbant kartu su specialistu A. Ž., apie 16.40 val., iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko vyriškis, kuris save pasivadino R. D., jis paaiškino, kad tai jis kvietė policiją, nes jam telefonu paskambino mama ir paaiškino, kad tėvas prieš ją smurtauja. Užėjus į butą, kambaryje buvo jo tėvas, o buto koridoriuje prie virtuvės buvo jo mama. Moters paklausus, kas nutiko, ji paaiškino, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl pinigų, neva ji juos iš vyro paėmusi neaišku, kur išleidžia. Konflikto metu vyras ją apstumdė, suplėšė palaidinę. Pasak moters, vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Kad konflikto metu, sučiupęs už kaklo ją smaugė. Sūnus paaiškino, kad konflikto metu, jo nebuvo, kad tik telefonu sužinojęs apie smurtą, iškvietė policiją. Ant moters kūno akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Tik buvo suplėšyta moters palaidinė. Smurtavęs vyriškis paaiškino, kad jis ją apstumdė, nes žmona vagia iš jo pinigus ir neaišku, kur ji juos išleidžia. Vyriškį su kolega sulaikė ir pristatė į Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyrių, Purienų g. 48, Šiauliuose (31-32 b. l.).

Iš 2013-09-15 protokolo-pareiškimo matyti, jog Z. D. nurodė, kad konflikto metu jos sutuoktinis V. D. pradėjo ją smaugti, ji ištrūko ir pabėgo pas kaimynę (3 b. l.).

Iš 2013-09-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad V. D. stumdė Z. D. ir suplėšė jos palaidinę (7-9 b. l.).

Iš 2013-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta įvykio vietos schema, paimta palaidinė (10-12 b. l.).

Iš 2013-09-15 alkotesterio parodymų matyti nurodyta, kad 2013-09-15 17.37 val. V. D. buvo nustatytas 0,79 promilių girtumas (36 b. l.).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis 2013-09-12 ir 2013-09-15 V. D. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Z. D.: 2013-09-12 rankomis smaugdamas ir grūsdamas pinigus į burną savo žmonai Z. D., o 2013-09-15 - smaugdamas. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis 2013-09-12 grasino nužudyti nukentėjusiąją Z. D. konflikto metu sakydamas jai, kad sukapos ją į gabalus ir užkas miške. Ši V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kaip grasinimas nužudyti.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažįsta, kad V. D. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (85 b. l.); nukentėjusioji atsisakė nuo civilinio ieškinio (75 b. l.).

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, V. D. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2013-09-12), siūlo skirti 5 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2013-09-15), siūlo skirti 7 mėnesius laisvės apribojimo. Šias bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apimti ir iš dalies sudėti ir galutinę subendrintą bausmę skirti 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi atlikti per 9 mėnesius. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme, prašo skirti mažesnio dydžio bausmę (85 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas (52 b. l.), nebaustas administracine tvarka (55 b. l.), dėl jo netinkamo elgesio policijos nuovadoje skundų negauta (54 b. l.), jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje (56-57, 58 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis prašo prokurorės siūlomą skirti bausmę jam sumažinti, tačiau bausmė nemažintina, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis ne kartą yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skiriamos prokuroro prašomos dydžio bausmės (BK 47, 48 str.). Bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (44b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – palaidinė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina neribotai Z. D. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2013-09-12), ir skirti laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2013-09-15), ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2013-09-12) ir 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, o po to iš dalies pridedant prie bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2013-09-15), ir subendrintą bausmę V. D. skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi atlikti per 9 mėnesius.

V. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – palaidinę, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotai Z. D. nuosavybei.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Rima Gudienė