Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis vairuotoju ekspeditoriumi individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-04-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 274 str. 1 d., 207 str. 1 d. 4 mėnesių laivės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) 2004-10-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. 12 MGL ( 1500 Lt) dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 metų rugsėjo 29 dieną, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu Alcotest, Nr. ARKB-0210 nustatytas 1,99 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

2019-09-29 transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone (duomenys neskelbtini), nugabentas į (duomenys neskelbtini) AVPK aikštelę (b. l. 43-44). Pagal prašymą, prokuroro 2019-10-01 nutarimu krovininis automobilis VolvoFH 42T, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Krone, valst Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. T. agroservisui (duomenys neskelbtini) (b. l. 131-139). Transporto priemonė su puspriekabe grąžintos savininkui pagal 2019-10-02 pakvitavimą, sumokėtos transportavimo išlaidos (b. l. 138, 140).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis G. J. vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, t. y. didesnis negu 1.51 promilės, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Visuma nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių rodo, kad G. J. padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato jo sutuoktinės V. J. priežiūrai (b. l. 157-158). Yra pateiktas V. J. prašymas perduoti jos sutuoktinį G. J. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 164). Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. J. nurodė mananti, kad darys teigiamą įtaką G., ir užtikrins, kad jis nepadarytų jokių naujų nusikalstamų veikų. Ji nurodė, kad su vyru yra susituokę trisdešimt dvejus metus, gyvena darniai, užaugino du vaikus ir turi dar vieną nepilnametį vaiką. Šiuo metu ji kartu su vaikais yra susitelkę padėti G. J..

Prokurorė nesutinka su prašymu atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis praeityje yra buvęs du kartus teistas ir todėl kyla abejonių, ar jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis G. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, yra neteistas (buvo nuteistas 2001, 2004 metais, teistumas yra išnykęs, b. l. 123-124) neturi galiojančių administracinių nuobaudų, vienintelį kartą baustas 2015 metais už greičio viršijimą vairuojant (b. l. 122). Nėra jokių duomenų, kad anksčiau jis būtų vairavęs transporto priemones neblaivus. Yra pateiktas V. J. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Nusikaltimu žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. J. šią sąlygą taip pat atitinka. Praeityje jis buvo teistas, bet labai seniai, prieš penkiolika metų, teistumas jam yra išnykęs. Apklausiamas policijos pareigūnų ir teisiamojo posėdžio metu G. J. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą, pasižadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Darbdavio ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos G. J. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 159, 160). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju G. J. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė V. J., kuri yra neteista, nebausta administracine tvarka, yra puikiai charakterizuojama (b. l. 161, 162), jie yra susituokę (duomenys neskelbtini), taigi kartu gyvena trisdešimt dvejus metus. Pasisakydama teisiamojo posėdžio metu V. J. nurodė, jog jie su G. J. gyvena kartu, yra darni šeima, užaugino du vaikus, trečias dar yra nepilnametis. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. J. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti G. J. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant papildomai paveikti kaltinamąjį, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgus į G. J. padaryto nusikaltimo (BK 281 ¹ straipsnio 1 dalis) pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo girtumą, kuris beveik siekė 2 promilių ribą, į tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus krovininiame automobilyje ir jį vairavo, tuo sukėlė itin didelę grėsmę, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam – trejų metų terminui. Šios priemonės terminą tikslinga pradėti skaičiuoti nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo paskyrimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis)

Bylos duomenimis nustatyta, kad vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. T. agroservisui (duomenys neskelbtini), kuris leido G. J. jį vairuoti dėl darbo santykių. Darbdavys niekaip nesusijęs su nusikalstama veika, kaltinamasis vairavo vilkiną nuvežęs krovinį į paskirties vietą, be darbdavio žinios vairavo neblaivus, todėl konfiskuotina ne transporto priemonė, bet iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Kaltinamojo G. J. vairuota transporto priemonė Volvo yra labai brangi, pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis vidutinė transporto priemonės Volvo, 2012 metų gamybos, kaina yra 26 130 Eur. Įvertinant tai kad kaltinamojo G. J. turtinė padėtis nėra lengva, dėl veikos jis praranda vairuotojo darbą, turi nepilnametį sūnų. Be šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo G. J. yra charakterizuojamas teigiamai, jis labai gailisi dėl savo elgesio, todėl įvertinant visas aplinkybes pripažįstama proporcinga, transporto priemonės vertės dalį atitinkanti konfiskuotina suma yra 3 000 Eur. Nors ši suma yra gana didelė, tačiau teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, atkreipia dėmesį, kad G. J., būdamas neblaivus ir pradėdamas vairuoti vilkiką, turėjo ir galėjo numatyti, kad jis vairuoja labai brangią transporto priemonę, kurią vairuodamas kėlė didelę grėsmę eismo saugumui, aplinkiniams ir sau, todėl numatyti mažesnę konfiskuotiną sumą nėra pagrindo.

Kaltinamajam G. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas (b. l. 111-112, 117-118). Taip pat paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas (b. l. 1147-115). Kardomosios priemonės paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui. G. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 30 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš G. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės (vilkiko Volvo) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones G. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

G. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti G. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).