Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal V. P. ir R. P. bei R. P. gynėjo advokato Tomo Petkevičiaus apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria R. P. pradėta baudžiamoji teisena pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, R. P. pradėta baudžiamoji teisena pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tėvu R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidė aplinkos apsaugos taisykles, o būtent: laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d., kai jo tėvas R. P. pradėjo eiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, iki 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, jis žinodamas, kad parengtuose statybos projektuose nėra numatytas tvenkinių įrengimas, perduodamas minėtus projektus vykdymui, susitarė su tėvu R. P. apie tai, kad pastarasis pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo kaip užsakovo ūkininko R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir rangovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (sutartį pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius G. T., vadovavęs bendrovei nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d.), kaip rangovas atlikdamas (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybos pastatų, statinių, inžinierinių tinklų statybos bei aplinkos sutvarkymo darbus D. Z. k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r., bendro naudojimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tekančioje valstybinės reikšmės upėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai, t. y. neturėdamas aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, įrengė 1,70 m aukščio užtvanką, tuo pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, t. y. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124. 3 punkto reikalavimus: ,,draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“; LR aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 4 d. reikalavimus: ,,gamtos išteklių naudotojai privalo paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas“, dėl ko buvo dalinai užtvindyti žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. P., ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., (bendras užtvenktos teritorijos plotas sudarė 0, 96 ha), kuriuose į užtvindytą plotą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. (duomenys neskelbtini), į užtvindytą plotą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. (duomenys neskelbtini), šiais neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 65169.50 Lt žala.

R. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo sūnumi R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidė aplinkos apsaugos taisykles, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d., kai pradėjo eiti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, iki 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, žinodamas, kad gautuose vykdymui statybos projektuose nėra numatytas tvenkinių įrengimas, susitaręs su sūnumi R. P. apie tai, kad pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo ūkininko R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir rangovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (sutartį pasirašė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius G. T., vadovavęs bendrovei nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d.), kaip rangovas atlikdamas (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybos pastatų, statinių, inžinierinių tinklų statybos bei aplinkos sutvarkymo darbus (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., bendro naudojimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., tarp žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tekančioje valstybinės reikšmės upėje Turė neteisėtai, t. y. neturėdamas aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, įrengė 1,70 m aukščio užtvanką, tuo pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, t. y. : 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124. 3 punkto reikalavimus: ,,draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“; LR aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 4 d. reikalavimus: ,,gamtos išteklių naudotojai privalo paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas“, dėl ko buvo dalinai užtvindyti žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. P., ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., (bendras užtvenktos teritorijos plotas sudarė 0, 96 ha), kuriuose į užtvindytą plotą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. (duomenys neskelbtini), į užtvindytą plotą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. (duomenys neskelbtini), šiais neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 65169.50 Lt žala.

Apeliaciniu skundu R. P. ir R. P. gynėjas advokatas Tomas Petkevičius prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir priimti naują nuosprendį - R. P. ir R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teigia, kad nors nagrinėjamu atveju R. P. ir R. P. kaltumo klausimas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje nebuvo sprendžiamas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), kurie patvirtintų R. P. ir R. P. kaltę pagal jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl jų atžvilgiu, anot gynėjo, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Pažymi, kad nukentėjusysis V. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog savo akimis nėra matęs užtvankos statybos darbų, tačiau tuo pačiu yra įsitikinęs, jog užtvanką valstybinės reikšmės upėje Turė pastatė būtent R. P. ir R. P..

Gynėjo įsitikinimu, vien V. P. nuomonė, kuris, anot advokato, yra suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, nes siekia iš R. P. ir R. P. prisiteisti didelę žalą, negali būti laikoma pakankamu įrodymu pripažinti R. P. ir R. P. kaltę. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. P. ir R. P. bei V. P. santykiai yra konfliktiški, todėl, gynėjo įsitikinimu, V. P. yra suinteresuotas byloje sakyti tai, kas jam yra naudinga ir priešingai, teigti tai, kas yra nenaudinga R. P. ir R. P..

Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog R. P. atitinkamu laikotarpiu buvo UAB "(duomenys neskelbtini)", kuri vykdė kaimo turizmo sodybos "(duomenys neskelbtini)" statybos darbus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti R. P. kaltę, o aplinkybė, jog R. P. yra žemės sklypų, kuriuose pastatyta kaimo turizmo sodyba "(duomenys neskelbtini)" savininkas, anot gynėjo, savaime neįrodo R. P. kaltės.

Pažymi, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Šalčininkų rajono apylinkės teisme buvo apklausta net 17 liudytojų, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, jog būtų matę, kad R. P. ir R. P. ar kiti asmenys statė užtvanką valstybinės reikšmės upėje (duomenys neskelbtini), ar būtų žinoję, jog R. P. ir R. P. ar kiti asmenys buvo davę nurodymus užtvankos statymui šioje upėje.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. P. ir jo atstovas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti. Kaltinamasis R. P. ir jo gynėjas prašė jų skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

V. P. ir R. P. bei R. P. gynėjo advokato Tomo Petkevičiaus apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas yra negalimas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnis reglamentuoja, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja atitinkamų sąlygų visuma, t. y. kai a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnis). Taigi, suėjus baudžiamojo įstatymo numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdytos visos aukščiau nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio nuostatas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. P. ir R. P. yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimų, galimai padarytų 2007 m. rugpjūčio 22 d. - 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalies (inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo redakcijos) sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 2 punktą bei 2 dalį (inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo redakcijos), asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir per šį nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką R. P. ir R. P. nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, taipogi nepadarė ir naujos nusikalstamos veikos.

Nors R. P. ir R. P. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, R. P. ir R. P. atžvilgiu skundžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutrauktas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, teismas gali konstatuoti Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos buvimą tik esant šioms aplinkybėms: 1) nauja nusikalstama veika turi būti padaryta per Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte „a-f“ papunkčiuose nustatytus terminus; 2) dėl naujos nusikalstamos veikos turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis; 3) šis apkaltinamasis nuosprendis turi būti įsiteisėjęs. Nesant teismo nuosprendžio ar jam dar neįsiteisėjus teismas negali patikimai konstatuoti, kad yra padaryta nauja nusikalstama veika ir dėl to senaties eiga nutrūkusi (kasacinės nutartys 2K-143/2008, 2K-591/2012).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad nuo R. P. ir R. P. inkriminuojamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 1 dalyje, galimai padarytų 2007 m. rugpjūčio 22 d. - 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos laikotarpiu, yra praėję daugiau nei penkeri metai, kas reiškia, kad 2013 metais suėjo R. P. ir R. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui bei nenustačius jokių kliūčių dėl kurių nebūtų galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, R. P. ir R. P. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė baudžiamąjį procesą nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalį (inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo redakcijos) atsako tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – veika pasireiškia teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu. Dėl to Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio nuostatų supratimui ir tinkamam bei veiksmingam taikymui yra svarbūs ir teisės aktai, įtvirtinantys pagrindines sąvokas aplinkos apsaugos srityje. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė. Esant blanketinei dispozicijai nusikalstamų veikų sąrašui ir požymiams nustatyti neišvengiamai tenka remtis kitu įstatymu ar teisės aktu, kuris bendra forma paprastai įtvirtinamas straipsnio dispozicijoje. Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnyje nurodytos aplinkos apsaugos taisyklės apima labai daug aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo atvejų ir būdų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nustatančiuose aplinkos apsaugos taisykles ir draudimus, kuriais ir reikėtų remtis siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymius.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tekančioje valstybinės reikšmės upėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai, t. y. neturint aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, buvo įrengta 1,70 m aukščio užtvanka. Tokiu būdu buvo pažeistos teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos taisyklės, t. y. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124. 3 punkto reikalavimai: ,,draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimai: ,,gamtos išteklių naudotojai privalo paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas“, dėl ko buvo dalinai užtvindyti žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. P., ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., (bendras užtvenktos teritorijos plotas sudarė 0, 96 ha), kuriuose į užtvindytą plotą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. (duomenys neskelbtini), į užtvindytą plotą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. (duomenys neskelbtini), šiais neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 65169, 50 Lt žala. Teisėjų kolegija, remiantis byloje esančiais duomenimis bei pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmiau aptartoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kaltinimai dėl pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos buvo pateikti R. P. bei R. P., tačiau, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika galimai buvo padaryta 2007 m. rugpjūčio 22 d. - 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos laikotarpiu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio nuostatas bei pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013 metais.

Tiek apeliantas V. P., tiek R. P. bei R. P. gynėjas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014).

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).

Teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, kad veikoje yra Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai, ir įvardyti konkretų Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Priešingu atveju byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bylos nutraukimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 straipsniu nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos. Kita vertus, jo kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

Taigi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343/2013, 2K-10/2014). Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Be to, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliaciniai skundai buvo paduoti abiejų šalių, o baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui ir, kaip jau buvo minėta, negali būti priimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendis, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, 2014 m. liepos 8 d. advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek V. P., tiek R. P. bei R. P. gynėjo apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti V. P. ir R. P. bei R. P. gynėjo apeliacinius skundus.