- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-682-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01465-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado A. P. 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu G. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, paskiriant 434 Eur baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių už tai, kad 2016 m. liepos 23 d., Tauragėje, Malūno g., chuliganiškai vairavo transporto priemonę „AUDI“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, pavojingai manevravo naudodamas rankinį stabdį ir staigiai spausdamas akseleratoriaus pedalą važiavo taip, kad automobilis slydo šonu į vieną ir kitą pusę, tokius veiksmus atliko keletą kartų, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir aplinkinių žmonių nepasitenkinimą ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 9 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi G. G. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado A. P. 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado A. P. 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir G. G. administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo įvykio ir sudėties. Argumentuoja, jog apylinkės teismas neapklausė įvykio metu su juo važiavusio D. M., taip pat nepašalino prieštaravimų tarp apelianto ir liudytojų V. R. ir M. Š. parodymų, dėl to, iš kurios pusės į kelią ir kokia trajektorija išbėgo šuo, pirmenybę nepagrįstai suteikė ne nuosekliems apelianto, o pareigūnų parodymams, netinkamai apklausė liudytojus dėl aplinkybių apie į kelią išbėgusį šunį. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareigūnai nematė apelianto vairuojamo automobilio stabdymo pradžios ir kliūties (šuns), nes važiavo kita gatve nei apeliantas. Jam važiuojant nedideliu greičiu, neasfaltuota (žvyruota) gatve, staiga į kelią išbėgo rudos spalvos šuo, todėl jam teko staigiai stabdyti. Rankinio stabdžio nenaudojo, nes automobilio varomo keturiais ratais tokiu būdu stabdyti yra neįmanoma – rankinis stabdomas naudojamas tik automobiliui saugiai pastatyti. Teismas motyvavo, jog nėra pakankamai įrodymų, jog automobilį apeliantas stabdė rankiniu stabdžiu ir šią aplinkybę pašalino, tačiau policijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo nepakeitė, o pareigūnų samprotavimais dėl chuliganiško vairavimo patikėjo. Teismas ir pareigūnai nepaneigė ir nepatvirtino aplinkybės, jog apeliantas automobilį stabdė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekiant išvengti šuns partrenkimo. Žvyruotame kelyje, po stabdymo, liko ne tik apelianto vairuojamo automobilio vėžės. Kelyje matėsi ir daugiau, kitų automobilių paliktų, vėžių, nes apeliantas šiame kelyje nesisukinėjo, keletą kartų juo nevažiavo. Byloje nėra įrodymų, jog pareigūnų užfiksuotos vėžės yra paliktos apelianto vairuoto automobilio padangų. Priešingą teismo išvadą vertina kaip bylos įrodymais nepagrįstą prielaidą. Pareigūnams nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, dėl to, jog teko staiga stabdyti automobilį ir sukelti dulkes. Advokato pagalba apylinkės teisme nesinaudojo, todėl nesugebėjo užduoti klausimų liudytojams dėl įvykio aplinkybių. Teismas nepasiūlė apeliantui pasinaudoti advokato pagalba. Teigia, jog jo veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties, o būtent subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Skundžiamą nutartį vertina kaip paremtą prielaidomis, be to teismas nenurodė, kuo pasireiškė grėsmė eismo saugumui. Nurodo, jog automobilį sumėtė neženkliai ir tai nesutrukdė jokiam kitam automobiliui ar žmogui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. veiką kvalifikavo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis bei protingumo ir sąžiningumo principais vertina, jog apelianto kaltė nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta liudytojų policijos pareigūnų E. R., K. N. ir K. L. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 48–53), byloje esančiu vaizdo ir garso įrašu, padarytu tarnybiniame automobilyje (b. l. 42), fotonuotraukomis, t. y. gatvės, kuria važiavo apeliantas ir kurioje iš karto po apelianto sustabdymo, pareigūnai užfiksavo žvyruotos kelio dangos paviršiuje likusius automobilio ratų padangų slydimo per visą kelią, ratų prasisukimo metu paliktus, pėdsakus (b. l. 61), kuriuos apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, peržiūrėjo ir vertino. Apelianto kaltė įrodyta ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.
Apeliantas teigia esant nepašalintų prieštaravimų tarp jo ir liudytojų M. Š. ir V. R. parodymų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog M. Š. yra apelianto sesers draugas, o V. R. yra jo pažįstama ir jie visi kartu bei D. M. įvykio metu važiavo apelianto vairuojamu automobiliu, nesudaro pagrindo apygardos teismui abejotinais, prielaidomis ar tik nuomone paremtais vertinti apylinkės teismo motyvus dėl chuliganiško vairavimo sudėties buvimo apelianto veikoje. Akivaizdu, jog M. Š. ir V. R. yra suinteresuoti palankaus apeliantui sprendimo priėmimu, todėl jų ir apelianto nurodyta aplinkybė dėl šuns į kelią išbėgimo, vertinama kaip vienodais interesais paremta ir išgalvota versija.
Apelianto teiginiai, jog byloje liko neapklaustas kartu su juo važiavęs D. M., vertinami kritiškai, nes apylinkės teisme apeliantas sutiko bylą nagrinėti šiam liudytojui nedalyvaujant. Apelianto argumentas, jog apylinkės teismas neužtikrino jo teisės į gynybą, vertinamas kaip nepagrįstas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas posėdyje jam išaiškino administracinėn atsakomybė traukiamo asmens teises ir pareigas bei apeliantas patvirtino jas supratęs.
Apeliantas skunde teigia, jog byloje nėra įrodymų, jog pareigūnų užfiksuotos vėžės yra paliktos apelianto automobilio. Tačiau šiuo atveju, tiek įvykio situacija (apeliantas pareigūnų pastebėtas vairuojantis būtent Malūno g.), tiek ratų padangų pėdsakų užfiksavimo momentas (iš karto po apelianto sustabdymo (einant „karštais pėdsakais“), pareigūnui fotoaparatu fiksuojant Malūno gatvėje išraižytus, ratų padangų paliktus, pėdsakus), leidžia teigti priešingai ir nesutikti su šiais apelianto teiginiais.
Kitą apelianto argumentą, jog pareigūnai nematė jo vairuojamo automobilio stabdymo pradžios ir kliūties (šuns), nes važiavo kita gatve nei apeliantas, paneigia minėto vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys. Pareigūnų ekipažas automobiliu važiavo kita gatve (Tremtinių g.) nei apeliantas (Malūno g.), tačiau pareigūnai apelianto vairuojamą automobilį pastebėjo būdami Malūno ir Tremtinių gatvių sankirtoje bei nedelsiant jį sustabdė, kai jis išvažiavo iš Malūno į Tremtinių gatvę. Apygardos teismas, peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą bei fotonuotraukas, daro išvadą, jog pareigūnai iš tarnybinio automobilio, būdami minėtoje gatvių sankritoje, objektyviai galėjo vizualiai pamatyti Malūno gatvėje apelianto vairuojamo automobilio važiavimo trajektoriją (per visą kelio plotą, žvyru dengtoje šio kelio dangoje, yra išraižytos ratų padangų paliktos žymės) bei automobilio sukeltas dulkes.
Apelianto argumentas, jog teismas ir pareigūnai nepaneigė ir nepatvirtino aplinkybės, jog jis automobilį stabdė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdamas išvengti susidūrimo su šunimi, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Minėta, jog versija dėl staigaus šuns išbėgimo į kelią, yra sugalvota paties apelianto bei palaikoma kartu važiavusių ir suinteresuotų veikti jo labui liudytojų.
ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų. Šiuo atveju policijos nutarimu G. G. skirta nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių lygi ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui. Nors apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo, tačiau apelianto elgesys tarnybiniame automobilyje (siūlė kyšį pareigūnams už tai, jog nebūtų nubaustas už chuliganišką vairavimą; nesutiko padaręs pažeidimą) leidžia teigti, jog savo elgesio jis kritiškai nevertino ir siekė bei siekia išvengti už padarytą pažeidimą gresiančios atsakomybės. Be to, apeliantas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 30 MGL dydžio bauda, būtent už tai, kad bandė papirkti nagrinėjama įvykį užfiksavusius ir forminusius policijos pareigūnus (teismo baudžiamasis įsakymas įsigaliojęs ir perduotas vykdyti antstoliui) (b. l. 54–56, LITEKO). Ši aplinkybė dar labiau sustiprina apygardos teismo vidinį įsitikinimą, jog apeliantas yra pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą.
Apelianto argumentai, jog jo važiavimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui, kitų asmenų turtui ar asmenims, atmestini kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, motyvavo, jog G. G. veiksmai kėlė pavojų jam ir kartu su juo važiuojantiems keleiviams (trys asmenys) bei aplinkiniams, nes buvo dienos metas, viskas vyko gatvėje, kur galėjo pasitaikyti žmonių ar kitų transporto priemonių. Be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, toks apelianto pasirinktas vairavimo būdas policijos ir apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaip chuliganiškas. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta žala, nenukentėjo kitos transporto priemonės ar žmonės, nesudaro pagrindo G. G. veiką vertinti kaip nepavojingą.
Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.