Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant pareiškėjui G. G., teismo posėdyje išnagrinėjo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisme gautą skundą dėl 2016-08-10 Tauragės apskrities VPK nutarimo administracinėje byloje Nr. 85N-68538920-16, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. G. 2016-08-10 Tauragės apskrities VPK nutarimu nubaustas už tai, kad 2016-07-23, 18.57 val. Tauragėje, Malūno g., vairuodamas transporto priemonę AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, pavojingai manevravo naudodamas rankinį stabdį ir staigiai spausdamas akseleratoriaus pedalą važiavo taip, kad automobilis slydo šonu į vieną ir kitą pusę, tokius savo veiksmus atliko keletą, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir aplinkinių žmonių nepasitenkinimą ir dėl to jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ( Chuliganiškas vairavimas). Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2016-07-23.

Pareiškėjas, ginčydamas jam paskirtą nuobaudą, nurodo, kad jis chuliganiškai automobilio nevairavo. Jis įsuko iš Malūno gatvės skersgatvio į Malūno gatvę normaliai, tik prie Darbininkų gatvės keliuko jam iš kairės automobilio pusės staiga išbėgo mažas šuniukas ir jis turėjo staigiai stabdyti ( vietą kur išbėgo šuo, jis parodė spalvotų nuotraukų peržiūrėjimo metu), tačiau automobilio smarkiai nesumėtė, o paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad iš vis jo automobilį nesumėtė. Taip pat jis nebuvo užtraukęs rankinio stabdžio, kaip teigia pareigūnai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas vertindamas aplinkybes dėl šuns išbėgimo į kelią, atsižvelgia ne tik į pareiškėjo paaiškinimus, bet ir su juo važiavusių liudytojų parodymus. Byloje nustatyta, kad su pareiškėju kartu važiavo dar trys asmenys, du iš jų, tai M. Š. ir V. R.. Jie teismo posėdžio metu taip pat patvirtino pareiškėjo parodymus dėl mažiuko šuns išbėgimo į kelią, tačiau priešingai nurodė aplinkybes iš kurios pusės jis išbėgo. Jie teigia, kad šuo išbėgo iš dešinės automobilio pusės, o pareiškėjas smulkiai paaiškino, kad iš kairės. Taip pat ir liudytoja V. R. konkrečiai ir smulkiai paaiškino, kad būtent tikrai šuo staigiai išbėgo į kelią iš dešinės, o ne kaip pareiškėjas teigia, iš kairės pusės ir ji labai išsigando. Vertinant šiuos jų prieštaravimus, teismas laiko, kad pareiškėjas išgalvojo versiją, kad pateisinti savo vairavimą, kurio metu jo automobilis slydo į šonus ir kėlė dulkes, nes jis suprato dėl ko jis policijos pareigūnų buvo stabdomas. Tai patvirtina ir tai, kad jis iš karto policijos automobilyje pasakė policijos pareigūnams, kad jam sutrukdė išbėgęs šuo. Vadinasi, tai patvirtina policijos pareigūnų parodymus, kad automobilis važiavo gatve slysdamas į šonus ir šiuos du slydimus prieš pat galą važiavimo iki susikirtimo su Tremtinių gatve matė policijos pareigūnai, kurie važiavo savo automobiliu ir tuo metu buvo Tremtinių kelio ir Malūno gatvių susikirtime. Be to matyti, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnų automobilyje, daugiau aplinkybių apie savo važaiavimą, apie tai, kad jam sumaišė šuo ir kaip jis važiavo, policijos pareigūnams neaiškino, nors kaip girdisi iš garso įrašo, jam policininkai nurodė, kad jis važiavo automobiliui slystant į šonus( vaizdo įrašas 18: 57 min), nurodė apie tai, kad užfiksuotos yra automobilio slydimo vėžės ( vaizdo įrašas 19:05 min.), tačiau jis ir toliau jokių aplinkybių apie savo važiavimą nenurodė, apie važiavimą nekalbėjo ir tik prašė nerašyti protokolo. Tai, kad policijos pareigūnai nesutiko su jo pasakymu, kad jam pamaišė šuo, yra nelogiška tikėti jo paaiškinimu, kad jis dėl tokio policijos pareigūnų elgesio daugiau aplinkybių dėl savo važiavimo nenurodė ir tik bijojo, kad neatimtų teisių ir jį neuždarytų. Laikytina, kad kaip tik tada jis ir turėjo daugiau aiškinti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą jam stabdyti automobilį, bei aiškinti, kad automobilis nebuvo nešiojamas į šonus, ar tik truputį automobilį užnešė. Jam buvo rašomas protokolas, jis žinojo dėl ko šis protokolas yra rašomas, kadangi davė kyšį , tai suprato ir tokio važiavimo pasekmes, ir jeigu, kaip jis teigia, iš vis nebuvo kokio tai automobilio slydimo jam stabdant dėl šuns išbėgimo į kelią, tai jis šias aplinkybes būtų ir nurodęs žodžiu ar raštu protokole, o ne siūlęs policijos pareigūnams kyšį dėl protokolo nesurašymo už kurį jis buvo nuteistas. Be to, jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Taip pat jo parodymų prieštaravimas su jo iškviestų liudytojų M. Š. ir V. R. parodymais dėl jo automobilio sustabdymo, nes jis teigia, kad išvažiavęs į Tremtinių kelią pats sustojo, nes buvo labai išsigandęs dėl šuniuko išbėgimo, o minėti liudytojai bei policijos pareigūnai aiškina, kad policijos pareigūnai automobilį sustabdė - dar kartą rodo, kad jis savo pavojingo vairavimo veiksmus norėjo pateisinti netikėtu kliūties atsiradimu. Taigi, teismas laiko, kad šuniuko išbėgimas į kelią yra pareiškėjo sukurta versija pateisinti savo pavojingą vairavimą ir automobilio slydimą į šonus, tai laikytina jo gynimosi būdu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir teisme apklausti liudytojai yra pažįstami, visi yra suinteresuoti teigiama pareiškėjo atžvilgiu bylos baigtimi, todėl turėjo galimybę aptarti savo paaiškinimus, kuriuos duos teisme, tačiau laikytina, kad jie neaptarė visų reikšmingų aplinkybių dėl šuniuko išbėgimo, dėl jo sustojimo, todėl jie ir davė prieštaringus parodymus.

Iš pateiktu byloje esančių nespalvotų nuotraukų aiškiai nesimato automobilio slydimo vėžių, o iš pateiktų spalvotų nuotraukų video diske tos vėžės matosi. Matosi, kad slydimo automobilio vėžės yra išsukant iš Malūno skersgatvio į Malūno gatvę. Iš šių vėžių matosi, kad automobilis slydo ir net yra išvažiuota į priešingą eismo juostą ( (duomenys neskelbtini) 061). Toliau taip pat matosi šių vėžių tęsinys. Pareiškėjas G. G. neigia, kad aiškiausiai matomos automobilio slydimo vėžės, iš kurių galima spręsti apie vingiuotą slystantį važiavimą, yra ne jo. Liudytojas K. N. ir E. R. teigia, kad po pareiškėjo automobilio sustabdymo ir jų nuėjimo fiksuoti automobilio vėžes kiti automobiliai nepravažiavo. Taip pat nurodo, kad jie matė paskutiniuosius du automobilio slydimus. Šie slydimai yra užfiksuoti spalvotose nuotraukose. Netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kad jie matė slystantį automobilį nėra pagrindo, be to, iš garso įrašo pradžioje girdimas vieno policijos pareigūno nustebimas apie automobilio vairavimą( video įrašo 11: 28 min.) , taip pat ir vėžės parodo, kad automobilis yra slydęs, yra išvažiuota į priešingo eismo juostą. Teismas laiko, kad užteko pareigūnams laiko pamatyti slystantį automobilį, nes jie kaip tik tuo metu buvo ties susidūrimo su pagrindiniu keliu sankryžoje pagrindiniame kelyje. Aiškiausios automobilio slydimo vėžės Malūno gatvėje matosi pradedant nuo išsukimo iš Malūno skersgatvio ir toliau Malūno gatve, kadangi jos yra ištisinės ir nenutrūkstamos, policijos pareigūnų automobiliui apsisukus stabdyti pareiškėjo automobilį matėsi dar iš Malūno gatvės einančios dulkės (vaizdo įrašas 11:28 min), o policijos pareigūnai iš karto po automobilio sustabdymo nuėjo apžiūrėti ir fiksuoti vėžių, per tą laikotarpį jie teigia, kad kitas automobilis šiuo keliu nepravažiavo, vėžių pradžia yra iš tos gatvės iš kurios išvažiavo pareiškėjo automobilis, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį ir jo paaiškinimus jį sustabdžius, laikytina, kad šios slydimo vėžės yra paliktos būtent pareiškėjo automobilio.

Kaip matyti, administraciniame teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad automobilis pavojingai manevravo naudojant rankinį stabdį, tačiau tokių duomenų , išskyrus policijos pareigūnų parodymus, kad taip galėjo būti važiuojama naudojant rankinį stabdį, nėra. Be to, patys policijos pareigūnai nurodo, kad taip pavojingai manevruojant galėjo būti važiuojama ir nenaudojant rankinio stabdžio. Pats pareiškėjas nurodo, kad jis važiavo ir jokio rankinio stabdžio jam stabdant nenaudojo, o naudojo kojinį stabdį praleidžiant šunį. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad nepagrįstai protokole ir nutarime yra nurodyta, kad pavojingai buvo manevruota naudojant rankinį stabdį, todėl ši aplinkybė yra šalintina, tačiau tai nepanaikina chuliganiško važiavimo.

„Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.”( LAT 2AT-37-507/2015). Vertinant visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nors byloje ir nėra įrodyta, kad pareiškėjas pavojingai manevravo naudodamasis rankinį stabdį, tačiau iš visumos byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių yra laikytina, kad pareiškėjas pavojingai manevravo po kelią be jokios priežasties, automobilis slydo į šonus, gatvėje, dienos metu, kėlė dulkes, o tai rodo, kad buvo rodomas aiškus žmogaus ir visuomenės negerbimas, elementarus moralės bei elgesio normų niekinimas, iššūkis visuomeninės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, tai yra toks elgesys buvo daromas iš chuliganiškų paskatų. Kelių eismo taisyklių ( toliau - KET) 5p. numato, kad Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir laikytis jų bei tų pačių taisyklių 9 p. numato, kad “Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti” . Kaip matyti, pareiškėjas vairuodamas automobilį nesilaikė šių eismo taisyklių reikalavimų, nesilaikė visų būtinų priemonių eismo saugumui užtikrinti, vairuodamas automobilį be jokios dingsties spausdamas akseleratorių ir sukdamas vairą pavojingai manevravo automobiliu išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juosta, ir tokie jo veiksmai kėlė pavojų jam ir kartu su juo važiuojantiems keleiviams, taip pat teismas laiko, kad jis kėlė pavojų ir aplinkiniams, nes buvo dienos metas, viskas vyko gatvėje, kur galėjo pasitaikyti žmonių ar kitų transporto priemonių.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad G. G. kaltė padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, todėl Tauragės apskrities VPK 2016-08-10 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

skundą netenkinti.

Tauragės apskrities VPK 2016-08-10 nutarimą, kuriuo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.