Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-129-252-2018 pagal pareiškėjo G. A. skundą dėl bankrutavusios individualios įmonės „Vigirė“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankrutavusios individualios įmonės „Vigirė“ bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi iškėlė IĮ „Vigirė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. K.. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. BIĮ „Vigirė“ kreditorių susirinkimo Nr.2 nutarimus ir atstatydinti bankroto administratorių A. K..Pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorius turėjo visuos duomenis apie įmonės įsiskolinimus, tačiau nei kreditoriams, nei teismui apie juos nepranešė, be to, nepranešė kreditoriams apie iškeltą įmonės bankroto bylą ir į kreditorių sąrašą neįtraukė pagrindinių kreditorių AB „Swedbank“ ir pareiškėjo.Pareiškėjo nuomone, BIĮ „Vigirė“ 2017 m. gegužės 2 d. kreditorių pirmasis susirinkimas buvo sušauktas be teisėto pagrindo, dėl to įtraukus į bylos procesą naujus kreditorius, 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimas Nr. 2 negalėjo įvykti.Bankroto administratorius neįvykdė pareigos dėl BIĮ „Vigirė“ konkrečios nekilnojamojo turto kainos nustatymo. Administratorius turi būti atstatydintas, nes, pareiškėjo nuomone, jis atliko neteisėtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. A. skundą.Teismas nustatė, kad BIĮ „Vigirė“ 2017 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laiku, o į kreditorių sąrašą tuo metu buvo įtraukti visi buvę (žinomi) kreditoriai. G. A. į įmonės kreditorių sąrašą įtrauktas 2017 m. gegužės 17 d., o AB „Swedbank“ – 2017 m. spalio 5 d.Teismas konstatavo, kad 2017 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimas yra teisėtas, o skųsti šio susirinkimo nutarimų pareiškėjas neturi teisės, nes tuo metu jis į kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas. Bankroto administratoriui nebuvo pateikti įmonės dokumentai, todėl teismui buvo pateikti tvirtinti reikalavimai tų įmonės kreditorių, kurie pareiškė finansinius reikalavimus. Bankroto administratorius nėra kaltas dėl to, kad pareiškėjas į kreditorių sąrašą įtrauktas gerokai vėliau, nes antstolė nepagrįstai pavėlavusi persiuntė vykdomuosius dokumentus (kuriuose išieškotojas yra pareiškėjas) į įmonės bankroto bylą. 2017 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Kadangi jokių procedūrinių pažeidimų dėl pranešimų kreditoriams nenustatyta, teismas vertino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista.Teismo vertinimu, bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos patvirtinimas priklauso išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Pareiškėjo teiginys, kad turto pardavimo kaina yra per maža – neteisingas, nes kreditoriai turto pardavimo kainos ir nenustatė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas G. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorius įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo žinoti apie visus įmonės kreditorius, informuoti juos apie bankrotą ir pasiūlyti tapti kreditoriais. Tačiau didžiausi bankrutavusios įmonės kreditoriai į pirmąjį 2017 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimą nebuvo pakviesti, todėl, susirinkime dalyvaujant kreditoriams, turintiems vos 10 procentų kreditorinių reikalavimų, tokio susirinkimo sprendimai laikytini negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.Kadangi pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko neteisėtai, antrasis (šioje byloje ginčijamas) kreditorių susirinkimas turėjo pats nusistatyti savo veiklos tvarką. Kreditorių susirinkimai negali būti laikomi teisėtais, nes buvo vadovaujamasi neteisėto pirmojo kreditorių susirinkimo nustatyta veiklos tvarka.Terminas apskųsti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus nėra praleistas, o jei ir buvo praleistas – turėjo būti atnaujintas, nes apie pažeistas teises pareiškėjas sužinojo tik po antrojo kreditorių susirinkimo.Kreditorių susirinkime pareiškėjas negalėjo išsakyti savo nuomonės, todėl toks pažeidimas laikytinas esminiu.BIĮ „Vigirė“ bankroto administratorius prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir BIĮ „Vigirė“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nėra jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurių pagrindu bankroto administratoriaus veiksmus, įtraukiant pareiškėją į įmonės bankroto procesą ir šaukiant pirmąjį bei antrąjį įmonės kreditorių susirinkimus, galima būtų vertinti kaip netinkamus.BIĮ „Vigirė“ buvęs vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, todėl jis neturėjo tikslaus kreditorių sąrašo. Nepaisant to, administratorius apie bankroto bylos iškėlimą paskelbė viešai. Pareiškėjas turėjo visas sąlygas sužinoti apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir galėjo pats laiku pateikti finansinį reikalavimą.Pareiškėjas nėra tiesioginis bankrutavusios įmonės kreditorius, jis yra individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorius. Duomenų apie įmonės savininko įsiskolinimus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nebuvo žinoma nei teismui, nei bankroto administratoriui.Nėra pagrindo manyti, kad BIĮ „Vigirė“ pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas netinkamai. Šio susirinkimo metu patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka yra teisėta, privaloma ir galiojanti visiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto administratoriaus atstatydinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl BIĮ „Vigirė“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, nenustatęs jokių procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo ar vedimo pažeidimų. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo, nenustatęs administratoriaus nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo turimomis teisėmis, taip pat pažymėjęs, jog deklaratyvūs ir subjektyvūs pareiškėjo teiginiai ar samprotavimai nesudaro pagrindo abejoti administratoriaus veiksmų tinkamumu.Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi, iš esmės teigdamas, kad BIĮ „Vigirė“ 2017 m. gegužės 2 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo teisėti, nes nei pareiškėjas, nei kitas didelis kreditorius AB „Swedbank“ nebuvo įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą dar prieš sušauktą pirmąjį BIĮ „Vigirė“ kreditorių susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi iškėlė IĮ „Vigirė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. K., kreditoriams nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti finansinius reikalavimus. Bankroto administratorius, buvusiam BIĮ „Vigirė“ vadovui nepateikus įmonės dokumentų, apie įmonei iškeltą bankroto bylą viešai paskelbė įstatymo nustatyta tvarka bei pakeitė įmonės statusą juridinių asmenų registre. Kreditoriams nustatytu terminu pareiškus savo finansinius reikalavimus BIĮ „Vigirė“, pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtino BIĮ „Vigirė“ kreditorių sąrašą. Bankroto administratorius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka 2017 m. gegužės 2 d. sušaukė pirmąjį BIĮ „Vigirė“ kreditorių susirinkimą. Tiktai 2017 m. gegužės 8 d. antstolei V. Ž. perdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pareiškėjo pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš buvusio BIĮ „Vigirė“ savininko, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo įtrauktas į BIĮ „Vigirė“ kreditorių sąrašą.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, jog pareiškėjas turėjo finansinio reikalavimo teisę ne atsakovei BIĮ „Vigirė“, tačiau jos savininkui, kaip fiziniam asmeniui, o pirmojo BIĮ „Vigirė“ kreditorių susirinkimo metu nebuvo patvirtinto pareiškėjo finansinio reikalavimo šios įmonės bankroto byloje, todėl pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės skųsti pirmojo BIĮ „Vigirė“ kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų, sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl BIĮ „Vigirė“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuris buvo paremtas tuo, kad esą neteisėtai buvęs sušauktas ir atitinkamus nutarimus priėmęs pirmasis (ankstesnis) kreditorių susirinkimas. Nenustačius bankroto procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimų sušaukiant BIĮ „Vigirė“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimą, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą, neskirti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkto asmens administratoriumi, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus procesinis prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, nesuinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo dėl to, jog jo veiksmai prieštarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių interesams ar viešajam interesui, teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nušalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432-313/2017).Nutarties 19 punkte išdėstytos teisinės pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017 ir kt.).Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl BIĮ „Vigirė“ bankroto administratoriaus atstatydinimo, pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo pagrindu apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).Bankroto administratorius nurodo dėl bylos proceso apeliacinės instancijos teisme patyręs 400 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, jas prašydamas BIĮ „Vigirė“ naudai priteisti iš pareiškėjo. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte (sistemiškai taikant su 5 ir 7 punktais) nustatytą užmokesčio už advokato padėjėjo paslaugas parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dydį, kuris sudarytų 272,26 Eur (850,8 Eur x 0,4 x 0,8). Įvertinus tokią aplinkybę, spręstina, kad BIĮ „Vigirė“ naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 272,26 Eur sumos (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas G. A. skundas dėl bankrutavusios individualios įmonės „Vigirė“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo G. A. prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Priteisti bankrutavusiai individualiai įmonei „Vigirė“ iš G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,26 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.