Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

2020-11-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-571-336/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
II-571-336/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00255-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-571-336/2020(S)Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00255-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.5; 21.10.1; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 3 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

skundą padavusio asmens K. C., atstovei pagal įgaliojimą E. G.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. C. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2592-2020, kuriuo K. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3) prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2592-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Šiuo nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir jam buvo paskirta 500 eurų dydžio bauda. Nuobauda buvo paskirta dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 25 d. 09 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas viešąjį transportą (autobusą) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 3.1.10.3 punkto reikalavimų. Nurodė, kad įvykio dieną jis atliko pareigas dirdamas (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad autobuso keleiviai kitam keleiviui duoda pastabas dėl netinkamai dėvimos kaukės, todėl jis prižiūrėdamas tvarką, sudrausmino keleivį, tarp jų kilo kivirčas. Šis keleivis vėliau iškvietė jam policiją. Jis nedėvėjo kaukės tik tuomet, kai galinėje stotelėje iš autobuso išėjo keleiviai, autobusas buvo ruošiamas dezinfekavimui, vyko pertraukėlė. Jis buvo atsidaręs langą, nusiėmė kaukę, norėdamas atsigerti ir pailsėti. Tuo metu jis pastebėjo, kad minėtas keleivis jį bando fotografuoti. Vėliau, apvažiavus visą reisą, jį pasitiko pareigūnas, surašęs jam protokolą. Vairuodamas autobusą ir bendraudamas su pareigūnu kaukę jis dėvėjo. Pareigūnai patys pažeidimo neužfiksavo, pasikliovė tik vieno liudytojo parodymais. Taip pat mano, kad buvo nubaustas neproporcingo dydžio bauda, įvertinant tai, kad jo algos dydis yra 600 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu K. C. atstovė pagal įgaliojimą E. G. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, panaikinant skundžiamą nutarimą arba paskiriant mažesnio dydžio nuobaudą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą, vadovaujantis pareigūnų paaiškinimais, kurie buvo atvykę į įvykio vietą.

Liudytojas T. J. parodė, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) jis įlipo į autobusą, kurio vairuotojas nedėvėjo kaukės. Vėliau, važiuojant jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie situaciją. Maždaug už 10 minučių jam buvo perskambinta iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir jo pasiteiravo apie įvykį. Jis išlipo autobusų stotelėje ir nufilmavo autobuso numerius, o autobuso vairuotojas jį užsipuolė. Atvykus pareigūnams jis perdavė jiems jo turėtus vaizdo įrašus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus.

ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigus administracinio nusižengimo tyrimą surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų įstatyme, įgyvendinimas.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-189-337/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir skundžiamas nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 25 d. 09 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vairuodamas viešąjį transportą (autobusą) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punkto reikalavimų. Byloje yra pateiktas ir teismo posėdžio metu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b. l. 14). Pabrėžtina, kad pareiškėjo veikos padarymo metu, Lietuvos Respublikoje karantinas nebuvo paskelbtas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ ir jo nuostatos negaliojo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d.., t. y. įvykio metu, reikalavimus ir įpareigojimus dėl nosį ir burną dengiančių apsauginių priemonių dėvėjimo viešajame transporte numatė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ su vėlesniais pakeitimais.

Teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstytas kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, suklysta nurodant galiojantį teisės aktą, ir pats skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis jau nebegaliojančiu poįstatyminiu teisės aktu. Pažymėtina, kad tai yra asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantijos, pažeidimas. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų K. C. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017). Be to, nagrinėjamu atveju, klaidingai surašius administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjui turi būti išsaugota galimybė į administracinio nurodymo įgyvendinimą.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. C. padaryta veika galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymius, tačiau, norint tai nustatyti, reikia detaliai išsiaiškinti visas galimo nusižengimo ištyrimui reikšmingas aplinkybes, byloje nėra į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Teismas atkreipia institucijos dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai numato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo; vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti.

Teismo nustatytos aplinkybės yra esminis proceso teisės pažeidimas, sudarantis pagrindą skundžiamą Institucijos nutarimą naikinti ir grąžinti bylą institucijai iš naujo nagrinėti, nes padaryti pažeidimai gali būti pašalinti tik tinkamai įforminant procesinius dokumentus ir priimant naują procesinį sprendimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei pašalinant kitus šioje nutartyje nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2592-2020, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė