Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Daliaus Jocio ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-27 iki 2015-05-28 bei bausmės dalis, atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį.

Procesas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, t. y. 2015 m. gegužės 27 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui priklausančio automobilio ,,Nissan NV 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį grotuoto lango stiklą, kurio vertė 384,46 Eur, ir jį išdaužė, o po to, išlipęs iš minėto automobilio, tyčia galva smogė į to paties automobilio galinių dešinės pusės durelių stiklą, kurio vertė 597,74 Eur, ir taip pat jį išdaužė, tokiu būdu sugadino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui priklausantį turtą, padarydamas bendrą 982,20 Eur turtinę žalą. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo jam skirti švelnesnę bausmę, suteikti galimybę išeiti iš laisvės atėmimo vietos ir dirbti visuomenei naudingus darbus bei atlyginti žalą, kurią padarė. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu jam pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad byla pradėta 2015-05-27. Tuo metu jis buvo suimtas, kaltę pripažino visiškai, gailisi iki šiol. Todėl, apelianto nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas sąmoningai vilkino bylą, o nuo 2017 m. išnykus administracinėms byloms bei teismams, sąmoningai buvo su juo susidorota. Nuteistojo nuomone, jam turėjo būti iškelta administracinė, o ne baudžiamoji byla. Nurodo, jog jis nebuvo informuojamas apie bylą ir padarytą žalą, bylos stadijas. Jei būtų žinojęs apie Tauragės vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį, būtų sumokėjęs dalimis, nes tuo metu dirbo. Tuo metu jis būtų turėjęs galimybę atlyginti žalą ir taip išpirkti savo kaltę. Žalos negalėjo atlyginti, kadangi neturėjo jokių duomenų dėl žalos dydžio ir kam pervesti pinigus. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad iki šiol jis nėra atlyginęs žalos. Be to, mano, kad padaryta žala realiai yra žymiai mažesnė, kadangi šiuo metu automobilių „Nissan NV 200“, kurie buvo skirti Šilutės rajono policijai, nebėra apyvartoje, jo nuomone, jie nuo 2012 m. iki 2017 m. nusidėvėjo. Todėl abejoja, kad dėl 2 vnt. langų išdaužimo buvo padaryta 1065,69 Eur žala. Apeliantas taip pat nurodo, jog iki šiol nėra gavęs pranešimo apie įtarimą, nėra susipažinęs su byla, gynėjas jo parašus surinko tik teismo metu. Iki tol su gynėju nebuvo susitikęs, apie baudžiamąją bylą nebuvo informuotas. Dėl to pasunkėjo galimybė tinkamai pasiruošti gynybai ir siekti švelnesnės bausmės. Pažymi, kad gydosi ir nuo 2015-10-03 nebevartoja alkoholio. Dėl savo netinkamo elgesio ir gyvenimo būdo padarė tinkamas išvadas, suprato, kad savo elgesiu pakenkė ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. Nuoširdžiai gailisi. Mano, kad dirbdamas visuomenei naudingus darbus bus naudingesnis nei atlikdamas bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir būdamas našta mokesčių mokėtojams. Nuteistasis R. N. papildomai pateikė prašymą, kuriuo prašė atkreipti dėmesį į 2016 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris įrodo, jog jis tą pačią dieną dėl to paties neblaivumo buvo nubaustas administracine tvarka. Nuteistojo nuomone, byla dėl automobilio apgadinimo buvo sąmoningai vilkinama. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad yra neįgalus, jo darbingumo lygis – 50 procentų.

3. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl to skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. N. nesutinka su jam apylinkės teismo paskirta bausme, taip pat nurodo procesinius pažeidimus, kurie, anot nuteistojo, sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Nuteistojo nuomone, jam turėjo būti iškelta administracinio teisės pažeidimo, o ne baudžiamoji byla, buvo pažeistos jo procesinės teisės, taip pat pernelyg ilgai truko baudžiamasis procesas. Teisėjų kolegija su nuteistojo R. N. apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su tuo, kad buvo iš esmės suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės. Nors nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde neįvardija, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos BPK 70 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegija nustačiusi, jog šių nuostatų pažeidimas iš esmės suvaržė nuteistojo R. N. įstatymo garantuotas teises, daro išvadą, jog yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis R. N. į teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje 2015-09-15 neatvyko. Apylinkės teismas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2015-10-02 raštu (b. l. 117) buvo informuotas, kad R. N. kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-204/2015, kurioje priimtas apkaltinamasis Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis, yra paskelbta paieška, R. N. buvo suimtas Vokietijoje. Remdamasis šiais duomenimis, apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi (b. l. 120) bylos nagrinėjimą atidėjo, iki R. N. bus parvežtas į Lietuvą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-03 R. N. išdavė Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-204/2015. Iš byloje esančios Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties (b. l. 141–142) matyti, jog R. N. į Lietuvą buvo parvežtas pagal Europos arešto orderį, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-204/2015, vykdant Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį. BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai: 1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; 2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; 3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; 6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad R. N. Lietuvai iš Vokietijos buvo perduotas remiantis Europos arešto orderiu, nes nuteistas Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme nuo bausmės atlikimo pasislėpė kitoje Europos Sąjungos valstybėje. R. N., būdamas nuteistas, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-03 išduotą Europos arešto orderį iš Vokietijos į Lietuvą buvo perduotas siekiant įvykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2015-11-03 Europos arešto orderyje nenurodytas prašymas leisti R. N. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublika kreipėsi į Vokietiją su prašymu leisti R. N. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį po to, kai jis buvo perduotas pagal Europos arešto orderį. Taip pat nėra duomenų, kad pats R. N. prieš perdavimą ar jau perduotas pagal Europos arešto orderį raštu sutiko, jog jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo. Be to, BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir būtent tokia bausmės rūšis buvo paskirta R. N.. Taigi R. N. negalėjo būti nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, t. y. už kitą veiką, negu ta, dėl kurios jis buvo perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Toks baudžiamosios atsakomybės taikymas prieštarauja BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatytoms perduoto pagal Europos arešto orderį asmens baudžiamojo persekiojimo riboms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo taikymas, nesilaikant pagal įstatymą apibrėžtų asmens baudžiamosios atsakomybės ribų, negali būti pripažįstamas teisėtu. Apylinkės teismas, turėdamas duomenų, kad R. N. pagal Europos arešto orderį buvo perduotas Lietuvai kitoje baudžiamojoje byloje, turėjo išspręsti klausimą dėl būtinybės kreiptis į asmenį išdavusią / perdavusią užsienio valstybę ar patį baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį dėl sutikimo išplėsti baudžiamosios atsakomybės ribas. Be užsienio valstybės sutikimo arba paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo R. N. sutikimo jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Toks sutikimas nebuvo gautas, todėl akivaizdu, kad nuteisęs R. N. už svetimo turto sugadinimą teismas pažeidė BPK 70 straipsnio reikalavimus ir peržengė užsienio valstybės perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas. Toks baudžiamosios atsakomybės taikymas prieštarauja BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatytoms perduoto pagal EAO asmens baudžiamojo persekiojimo riboms, įtvirtintoms įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 27 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-489/2017 pažymėta, kad baudžiamojo įstatymo taikymas, nesilaikant pagal įstatymą ir ES teisę apibrėžtų asmens baudžiamosios atsakomybės ribų, negali būti pripažįstamas teisėtu. Šiai išvadai neturi įtakos tai, kad šiuo atveju įstatymo leidėjas pasirinko pagal EAO perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas apibrėžti tiesiogiai ne baudžiamajame, o baudžiamojo proceso įstatyme (pažymėtina, kad tam tikros nuostatos dėl asmens perdavimo pagal EAO yra įtvirtintos BK 9¹ straipsnyje). Konstatavus, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nuteisus R. N. nebuvo laikytasi perduoto pagal Europos arešto orderį asmens – R. N. – baudžiamosios atsakomybės ribų ir BPK 70 straipsnio nuostatų, šis asmuo neteisėtai nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina. Šia nutartimi panaikinus Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį ir bylą nutraukus, tuo pačiu panaikinamas ir R. N. nustatytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis su Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi civilinis ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareikšto 1065,69 Eur civilinio ieškinio atsisakė, nes už automobilio remontą sumokėjo draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic insurance company“, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis, 112 straipsnio 3 dalis).Šia nutartimi panaikinus skundžiamą nuosprendį ir bylą nutraukus, kiti apeliacinio skundo argumentai praranda savo aktualumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį ir šią bylą R. N. nutraukti.

Procesą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio nutraukti.