- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-109-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00191-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria panaikintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu informacija apie pažeidimo faktą – kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, ir jį padariusį nepilnametį asmenį K. G. perduota savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko priežiūros formos taikymo, nes K. G. eismo įvykio metu neturėjo 16 metų ir administracinėn atsakomybėn už padarytus pažeidimus negalėjo būti traukiamas. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarime, patikslintame 2017 m. balandžio 26 d., nustatyta, jog 2017 m. balandžio 6 d. apie 16.45 val. E. A. automobiliu CITROEN C 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) g. kiemais nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, ties (duomenys neskelbtini) namo numeriu, iš dešinės pusės atvažiavęs dviratininkas K. G., gim. 2002 m. rugpjūčio 16 d., trenkėsi į E. A. vairuojamo automobilio CITROEN C 4 dešinę pusę, apgadino dešinės pusės priekines dureles ir dešinės pusės galinį sparną. Nustatyta, jog K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 56 punkto reikalavimą – nebuvo užsidėjęs dviratininko šalmo, 57 punkto reikalavimą – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 58 punkto reikalavimą – suko į kairę pusę nenulipdamas nuo dviračio, kaip to reikalavo eismo sąlygos, 59 punkto reikalavimą – kirsdamas važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams. Buvo padaryta išvada, jog dviratininko veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šį nutarimą teismui skundė įstatyminiai K. G. atstovai – G. G. ir D. G..Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą ir grąžino bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, o taip pat ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 30 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1471(17), padarė išvadą, kad nutarime padarytos išvados dėl E. A. veiksmų vertinimo yra nepagrįstos, nes nebuvo vertinamas E. A. veiksmų, kai, artėjant lygiareikšmių kelių sankirtai ir esant blogam matomumui, ji tęsė judėjimą ir nedavė kelio iš dešinės artėjančiam dviratininkui, atitikimas KET 155 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalinga nustatyti papildomas aplinkybes, byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo E. A. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teigia, kad teismas padarė esminius procesinės teisės pažeidimus – pažeidė bylos nagrinėjimo betarpiškumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje, ir ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino 2017 m. lapkričio 30 d. autotechninės ekspertizės aktą.Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė bylos nagrinėjimo betarpiškumo principą, nes netenkino suinteresuoto asmens prašymo iškviesti ir posėdyje apklausti ekspertą, atlikusį ekspertizę, kad būtų galima išsiaiškinti, kokie moksliniai metodai buvo naudoti, kitas aplinkybes, o taip pat tinkamai įvertinti ekspertizės aktą. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog buvo pažeistos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės, nes, priimdamas nutartį, teismas vadovavosi vien tik 2017 m. lapkričio 30 d. autotechninės ekspertizės aktu. Be to, jį įvertino netinkamai, nes nesiaiškinta, kokie moksliškai pagrįsti metodai, kaip nurodyta nutartyje, buvo panaudoti, kaip atkurtas įvykis kompiuterine programa, nes kompiuterine programa PC-Crach 10.2 buvo tik nubraižytos eismo įvykio planas po transporto priemonių susidūrimo, bet ne atkurta situacija, buvusi prieš eismo įvykį, kaip nurodyta nutartyje. Taip pat pažymima, jog teismas neįvertino ekspertui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumo. Ekspertizės akte techniniu požiūriu neįvertintos šios aplinkybės: kad dviratininkas važiavo priešpriešine eismo juosta, o ne dešine eismo juosta, ir nevažiavo arčiau dešinio eismo juosto krašto, į kelių sankirtą dviratininkas įvažiavo iš priešpriešinės eismo juostos ir tik tada suko į kairę pusę; neįvertinta, ar apeliantė turėjo objektyvią galimybę pastebėti, kad prie kelių sankirtos artėja dviratininkas; koks vairuotojos matymo kampas (laukas) buvo sankirtoje su keliu iš dešinės; ar dviratininkas turėjo objektyvią galimybę pastebėti, kad link kelių sankirtos juda automobilis. Ekspertizės išvadoje neįvertinta, kad vairuotoja nematė visos situacijos kelių sankirtoje būtent todėl, kad dviratininkas artėjo prie sankirtos priešpriešine eismo juosta visai šalia stovėjusių automobilių, todėl ir buvo nematomas. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai ekspertizės aktą vertino kaip objektyvų ir patikimą įrodymą.Skunde taip pat nesutinkama su apeliantės parodymų vertinimu. Priešingai nei nutartyje nurodė teismas, jog apeliantė teigė nemačiusi situacijos kelių sankirtoje, skunde teigiama, kad teisme apeliantė parodė, jog gerai matė visą situaciją trišalėje sankirtoje – matė, jog jokių kliūčių iš dešinės nebuvo, o dviratininkas į ją atsitrenkė, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į sankirtą.Nepagrįstu skunde laikomas ir teismo argumentas dėl būtinybės vertinti apeliantės veiksmus KET 155 straipsnio reikalavimų aspektu, nes šio punkto reikalavimus vairuotojai turi galimybę įvykdyti tik tada, kai transporto priemonė, kuriai privaloma duoti kelią, yra matoma, ir šios transporto priemonės vairuotojas taip pat turi laikytis KET reikalavimų. Be to, teismo teiginys, kad vairuotoja privalo sustoti iki važiuojamųjų dalių sankirtos (kai nėra tai numatančių ženklų) taip pat nepagrįstas, nes tokio reikalavimo joks KET punktas nenumato.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. J. prašo E. A. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog, įvertinus vaizdo registratoriaus įrašą, E. A. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Atvažiuojančio dviratininko ji negalėjo pastebėti dėl stovinčių automobilių. Dėl šios priežasties, net ir vairuotojai sustojus, kaip nutartyje nurodo teismas, ji vis tiek nebūtų mačiusi iš dešinės važiuojančio dviratininko. Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad važiuojamoji dalis, kuria važiavo dviratininkas, buvo net 14 m pločio, todėl, dviratininkui sukant į kairę ir laikantis dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, vairuotoja būtų turėjusi techninę galimybę laiku sustoti ir išvengti eismo įvykio. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. G. pažeidė taip pat ir KET 60 punkto reikalavimus, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones.Atsiliepime į apeliacinį skundą D. G. ir G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, nutartį palikti galioti, nes ji pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, todėl skundo argumentai dėl įrodymų tyrimo betarpiškumo ir jų vertinimo nepagrįsti. Ekspertas atsakė į visus jam užduotus klausimus, įvertinęs visus bylos duomenis, pasisakė ir dėl dviratininko važiavimo trajektorijos ir dėl apeliantės eismo aplinkybių matomumo. Atsiliepime taip pat pažymima, jog KET 155 punkte įtvirtintas reikalavimas duoti kelią yra besąlyginis, todėl vairuotojas visais atvejais turi įsitikinti, kad jam iš dešinės nėra transporto priemonių, kurioms jis turi duoti kelią. Ekspertas taip pat nurodė, jog esamoje situacijoje, kai matomumą užstojo automobiliai, automobilio vairuotoja turėjo sustabdyti transporto priemonę iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ir vėl važiuoti tik įsitikinus, kad nesudarys kliūties iš dešinės artėjančiam dviračiui. Tai, kad sankirtą užstoja kiti automobiliai ir nėra matomumo, nesuteikia teisės vairuotojui tęsti važiavimą sankirtoje nesustojus. Be to, pažymima, jog įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje pirmumo teisę turi pėstieji, tokiu būdu transporto priemonių vairuotojams keliami griežtesni reikalavimai jų atidumui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
E. A. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, dėl to atmetami. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų surinkimo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė pagrįstą sprendimą perduoti bylą papildomam tyrimui. Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinės atsakomybės tikslas yra teisinėmis priemonėmis ginti žmogaus teise ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas gali būti užtikrintas tik išsamiai ištiriant administracinių nusižengimų aplinkybes ir kaltus dėl šių pažeidimų asmenis patraukiant atsakomybėn.Esant įvykusiam eismo įvykiui, svarbu nustatyti, kokie kelių eismo taisyklių reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė, svarbu nustatyti eismo įvykio kaltininką (kaltininkus), ar buvo padaryti administraciniai nusižengimai, kas juos padarė ir tinkamai pritaikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu, pakeistu 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu, buvo nustatyta, jog Kelių eismo taisykles pažeidė dviratininkas. Buvo nuspręsta, jog jo padaryti pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau dviratininkas nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali kilti administracinė atsakomybė, todėl priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną. Dviratininko įstatyminiai atstovai nesutiko su tuo, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas jų nepilnametis sūnus, todėl nutarimą skundė teismui. Teismas, paskyręs autotechninę ekspertizę bei įvertinęs kitus bylos duomenis, sprendė, jog byloje nėra tinkamai ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant administracinius nusižengimus galimai padariusius asmenis, eismo įvykio kaltininką (kaltininkus), todėl panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą ir perdavė bylos medžiagą toliau tirti.Skunde apeliantė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir savo argumentus iš esmės grindžia vien subjektyviu autotechninės ekspertizės vertinimu, tačiau aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais, su jais nesutinka ir atmeta. Išanalizavus skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, konstatuojama, jog apylinkės teismo išvados padarytos įvertinus ne tik autotechninę ekspertizę, tačiau ir kitus bylos duomenis, o būtent, pačios apeliantės paaiškinimą, eismo įvykio vietos schemą, vaizdo registratoriaus įrašą ir kitus rašytinius duomenis, todėl yra teisėtos, pagrįstos ir abejonių nekelia.Pažymėtina, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechninėje ekspertizėje Nr. 11-1471(17) konstatuota, jog tiek dviratininko K. G. veiksmai, prieštaraujantys kelių eismo taisyklių reikalavimams, tiek ir apeliantės veiksmai, prieštaraujantys kelių eismo taisyklių reikalavimams, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nors skunde teigiama, jog ekspertizė neišsami, neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ekspertams buvo užduotas vienintelis klausimas – kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir nei apeliantė, nei jos atstovas papildomų klausimų ekspertams pateikti nepageidavo. Be to, ekspertai nepateikė teisinio situacijos vertinimo, nes tai yra išimtinai tik teismo kompetencija, ir galutinių išvadų dėl apeliantės kaltės nenurodė.Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismas nepriėmė galutinio sprendimo byloje ir nepadarė jokių galutinių išvadų dėl apeliantės kaltės ar nekaltumo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, jog byloje neišsiaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos siekiant nustatyti tiesą ir asmenis, kaltus dėl šio eismo įvykio. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teismo išvada, jog bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad dėl eismo įvykio galėjo būti kaltas ne vien dviratininkas. Ši išvada padaryta remiantis ne tik autotechninės ekspertizės duomenimis, tačiau taip pat įvertinus ir pačios apeliantės paaiškinimus, kad jai matomumą ribojo užstatyti automobiliai, o taip pat ir vaizdo registratoriaus medžiagą. Byloje neabejotinai nustatyta, jog jokių eismą reguliuojančių kelio ženklų eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl kelių sankirta vertinama kaip lygiareikšmių kelių sankryža ir tokioje situacijoje apeliantė turėjo pareigą laikytis KET 155 punkte įtvirtinto reikalavimo duoti kelią iš dešinės artėjančiai transporto priemonei. Kaip ji šią pareigą vykdė, ar ji padarė viską, kad šio reikalavimo laikytųsi, ar ji turėjo realią galimybę šio reikalavimo laikytis, priimant nutarimą, nebuvo tirta ir jame dėl to išsamiai bei motyvuotai nepasisakyta. Nutarime apeliantės veiksmai, jų atitikimas kelių eismo taisyklių reikalavimams, išskyrus tai, kad ji vairavo blaivi, šiuo aspektu nenagrinėti, netirti, nors akivaizdu pagal kelių sankirtos tipą pirmiausia turėjo būti tiriami ir vertinami E. A. veiksmai KET 155 įtvirtinti reikalavimo kontekste. Kaip nurodyta KET 3.2 punkte duoti kelią – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ir nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį ar greitį, todėl skundo argumentai, jog KET nenumato pareigos sustoti, kai nėra to reikalaujančių kelio ženklų, atmetami kaip nepagrįsti. Ši nuostata be kita ko suformuoja pareigą įsitikinti, ar tikrai neartėja iš dešinės jokia transporto priemonė. Nors tiek iš vaizdo registratoriaus įrašų, tiek iš apeliantės paaiškinimo bei eismo įvykio vietos schemos matyti, jog apeliantei iš dešinės matomumą buvo užstoję sustatyti automobiliai, o dviratininkas nevažiavo arčiau dešiniojo kelio krašto, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, tačiau vaizdo registratoriumi užfiksuoti duomenys rodo, jog apeliantė greičio prieš sankirtą nesumažino. Ji greitį šiek tiek sumažino tik prieš greitį ribojančius kalniukus, tuo tarpu artėdama link kelių susikirtimo greičio nemažino, nors turėjo pareigą įsitikinti dėl situacijos dešinėje ir duoti kelią, jeigu iš ten važiuotų transporto priemonė. Be to, matomumą iš dešinės akivaizdžiai užstojo sustatyti automobiliai. Šie apeliantės veiksmai visame eismo įvykio kontekste priimant nutarimą neįvertinti ir neaptarti. Tai svarbios aplinkybės, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio kilimo aplinkybes, asmenis, pažeidusius kelių eismo taisykles, eismo įvykio kaltininką (kaltininkus) ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Šios aplinkybės tiriant įvykį ir priimant nutarimą nebuvo tiriamos ir vertinamos, todėl apylinkės teismas pagrįstai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą, pakeistą 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu, panaikino ir bylą grąžino Alytaus vyriausiajam policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde apeliantė taip pat teigia, jog, neiškvietus ir teisme neapklausus eksperto, buvo pažeistas betarpiškumo principas tiriant autotechninę ekspertizę, tačiau aukštesnysis teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Pažymėtina, jog su autotechninės ekspertizės aktu apeliantė turėjo galimybę susipažinti, jis buvo ištirtas ir įvertintas kartu su kitais įrodymais, iš kurių taip pat buvo galima pagrįstai manyti, jog dėl įvykio gali būti kaltas ne tik dviratininkas, tačiau ir apeliantė. Be to, perdavus bylą papildomam tyrimui, išlieka galimybė iškviesti ekspertą šio tyrimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, reikšmingas teisingai išspręsti bylą, byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.