- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- II-12-297/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00191-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- D. G., G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Advokatai
- Arturas Zablackas, Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 16.9.12Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 428 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjams D. G., G. G., pareiškėjų atstovui advokatui Vytautui Tučkui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Neringai Zenevičienei, suinteresuotam asmeniui E. A., suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo D. G. ir G. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai D. G. ir G. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Kelių policijos skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tiek skunde, tiek ir duodami paaiškinimus teisme pareiškėjai nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d. apie 16.45 val. Alytaus mieste, Vilties gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu dviračiu važiavęs pareiškėjų nepilnametis sūnus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu Vilties g. 10 trenkėsi į lengvojo automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A., dešinę pusę. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir dviratis, nukentėjo K. G., jam ligoninėje nustatytas nosies sumušimas ir kairio kelio žaizda. Eismo įvykio aplinkybes tyręs Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius 2017 m. balandžio 12 d. priimtame nutarime konstatavo, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko K. G. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai, t. y. jis nebuvo užsidėjęs dviratininko šalmo, tuo pažeidė KET 56 punkto reikalavimus, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tuo pažeidė KET 57 punkto reikalavimus, suko į kairę pusę nenulipdamas nuo dviračio, kaip to reikalavo eismo sąlygos, kas prieštarauja KET 58 punkto reikalavimams, kirsdamas važiuojamąją dalį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė KET 59 punkto reikalavimus; nurodyti KET pažeidimai nulėmė abiejų transporto priemonių apgadinimą, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 str. 3 d. Tačiau nustačius, kad K. G. neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka, remiantis ANK 591 straipsnio 2 punktu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir perduoti informaciją apie pažeidimo faktą ir jį padariusį nepilnametį savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko priežiūros formos taikymo. Pareiškėjai yra nepilnamečio K. G. atstovai pagal įstatymą ir gindami nepilnamečio interesus jie ginčija policijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo pagrįstumą. Pareiškėjų teigimu policijos atliktas tyrimas neišsamus ir neobjektyvus, nes buvo tiriami tik dviratininko veiksmai, o kito eismo įvykio dalyvio – automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos E. A. veiksmai kelyje, jos padaryti pažeidimai bei atsakomybė nebuvo įvertinti. Duodamas pirminius paaiškinimus, K. G. nurodė, kad įvykio dieną apie 16.40 val. jis važiavo dviračiu ir Vilties g. kieme, nuo 14-o namo link 10-o namo, turėjo sukti į kairę. Prieš sukdamas į kairę, parodė ranka posūkį ir apsidairė, bet atvažiuojančių automobilių nepastebėjo. Kiemuose buvo pristatyta automobilių, kurie užstojo vaizdą. Jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kai pradėjo posūkio manevrą, pamatė jam iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, tada bandė stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė, priekiniu dviračio ratu atsitrenkė į automobilio dešinį šoną, veidu trenkėsi į automobilį ir su dviračiu nukrito ant žemės. K. G. nuomone dėl eismo įvykio kalta automobilio vairuotoja, nes ji nesilaikė dešinės rankos taisyklės. Policijos tyrėja, įvertinusi K. G. duotus paaiškinimus, konstatavo, kad jis pažeidė KET 57 punkto reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tačiau policijos surinktoje medžiagoje nėra apibrėžta dviratininko važiuojamoji dalis (jos ribos). Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede – plane yra fiksuotas įvykyje dalyvavęs automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat dviratis, esantis priešingoje automobilio pusėje, nei įvyko kontaktas, t. y. jis patrauktas iš susidūrimo vietos, ir šalia aikštelėje stovėję keturi automobiliai. Plane nėra fiksuoti automobiliai, kurie stovėjo priešingoje aikštelės pusėje, nurodytas tik aikštelės plotis – 14 m. Tačiau iš pridėtos prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukos Nr. 11 matyti, kad aikštelės priešingoje pusėje tikrai stovėjo trys automobiliai, kurie plane nepažymėti. Neaišku, kiek automobilių buvo dviratininko važiavimo metu, nes nuotraukos darytos vėliau, jau atvykus policijai. Jeigu plane būtų pažymėti visi aikštelėje buvę automobiliai, tai plane pažymėta dviratininko važiavimo krypties vieta (3) yra arčiausiai plane nepažymėtų automobilių, t. y. dviratininkas K. G. prieš pat susidūrimą važiavo maksimaliai arti dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nes važiuoti dar arčiau dešinio kelio krašto jam trukdė stovintys automobiliai. Įvykio vietos apžiūros protokolo planas sudarytas, kai dviratininkas buvo išvežtas į ligoninę, taigi, jis dviratininko ir jo tėvų (pareiškėjų) nepasirašytas. Plane nepažymėti automobiliai, pagal kurių buvimą būtų galima nustatyti dviratininko važiavimo kelią (kelio kraštus – ribas), dėl to negalima konstatuoti dviratininko padaryto KET 57 punkto reikalavimo pažeidimo, todėl tyrėjos išvada, kad dviratininkas pažeidė KET 57 punktą, yra nepagrįsta. Eismo įvykyje dalyvavęs dviratis neapžiūrėtas, jo sugadinimai nekonstatuoti. Išvada, kad dviratininkas pažeidė KET 58 punkto reikalavimus (suko į kairę pusę nenulipdamas nuo dviračio, kaip to reikalavo eismo sąlygos), padaryta neįvertinus automobilio „Citroen C4“ vairuotojos veiksmų. Eismo įvykio plane fiksuota automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieta po susidūrimo, t. y. nuo priekinės ašies iki šaligatvio bortelio – 0,80 m, nuo galinės ašies iki šaligatvio bortelio – 0,90 m, taigi, automobilis stovi praktiškai lygiagrečiai su šaligatviu ir ne savo (pagal važiavimo kryptį), bet priešingoje eismo juostoje. Automobilio važiavimas priešinga eismo juosta sudaro pagrindą manyti, kad jo vairuotoja E. A. pastebėjo atvažiuojantį dviratininką ir vengdama susidūrimo keitė važiavimo kryptį į kairę. Tačiau neaišku, kodėl ji nestabdė automobilio. Neaiškus ir automobilio važiavimo greitis. Dėl šių aplinkybių E. A. neapklausta ir apskritai jos užfiksuoti parodymai yra neinformatyvūs. Vairuotoja paaiškinime teigė, kad jai važiuojant Vilties g. 10 namo kiemu iš kairės pusės nuo Vilties g. 14 išniro berniukas su dviračiu, kuris atvažiavo dideliu greičiu ir trenkėsi į automobilio dešinės pusės priekines dureles, po to parkrito. Policijos pareigūnas T. K. tarnybiniame pranešime taip pat rašo, kad K. G. trenkėsi į automobilį „Citroen C4“. Tačiau iš įvykio vietos plano, vaizdo registratoriaus įrašo, nuotraukų matyti, kad dviratininkas K. G. važiuoja laikydamasis dešinės kelio pusės ir tik išnirus automobiliui „Citroen C4“ jis staigiai metasi į kairę pusę, tačiau smūgio neišvengia. Tyrime neįvertintas automobilio greitis (pagal KET 176.1. punkto reikalavimus gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu). Taip pat nevertinta tai, kad E. A. vairuojamas automobilis turėjo praleisti atvažiuojantį dviratininką (KET 155 punktas Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms). K. G. jau buvo įvažiavęs į lygiareikšmę sankryžą ir vadovaudamasis dešinės rankos taisykle tęsė judėjimą, nes buvo įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nėra kitų eismo dalyvių. Tuo tarpu automobilio vairuotoja E. A. nesiėmė visų atsargumo priemonių, būtinų važiuojant gyvenamojoje zonoje. Policijos nutarime be pagrindo nurodytas dviratininko padarytas KET 56 punkto reikalavimo pažeidimas, t. y. kad K. G. nebuvo užsidėjęs dviratininko šalmo, nes šis pažeidimas neįtakoja transporto priemonių susidūrimo. KET 58 punkto reikalavimai, kuriuos neva pažeidė dviratininkas K. G., gali būti taikomi tiesiame kelyje, kai prireikus pasukti į kairę reikia nulipti nuo dviračio, dviratį vesti, praleisti priešpriešiais atvažiuojantį transportą ir tik jį praleidus atlikti posūkį į kairę. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko T formos sankirtoje, todėl KET 58 punkto reikalavimas negali būti taikomas, o turėjo būti taikomas KET 155 punkto reikalavimas automobilio vairuotojai, nustatantis, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Pagal automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus duomenis automobilio vairuotoja matė iš dešinės atvažiuojantį dviratininką, todėl ji turėjo sustoti ir praleisti dviratininką. Vertintinas ir jos elgesys įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 219.5. punktą eismo dalyvis turi pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tačiau pagal K. G. pasakojimą iš karto po susidūrimo išlipusi automobilio vairuotoja puolė apžiūrinėti savo automobilį ir nekreipė dėmesio į tai, kad K. G. patyrė sužalojimus (stiprūs galvos, nosies sumušimai ir atvira kairės kojos plėštinė žaizda, kuri ligoninėje buvo susiūta). Pamačiusi automobilio sugadinimus, vairuotoja priėjo prie jo ir pradėjo kaltinti dėl įvykusio eismo įvykio bei automobilio apgadinimų, šaukdama pakeltu balsu, darydama psichologinį spaudimą. Ir tik pamačiusi, kad K. G. išsitraukė telefoną ir pradeda skambinti, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Policijos tyrėja apklausė K. G. dalyvaujant motinai D. G.. Tyrėja parodė automobilio vairuotojos pateikto vaizdo registratoriaus įrašo epizodus, iš kurių gerai matėsi, kaip automobiliui iš dešinės pusės atvažiuoja dviratininkas ir staiga jis metasi į kairę pusę, po to trenkiasi į automobilį. Taigi, dviratininko pasirodymas neturėjo būti staigmena automobilio vairuotojai, nes jis buvo matomas. Tačiau šie vaizdo registratoriaus įrašo duomenys policijos nutarime neįvertinti, nepasisakyta apie automobilio vairuotojos veiksmus artėjant dviratininkui. Pareiškėjų nuomone eismo įvykio aplinkybių tyrimas buvo neobjektyvus, daug aplinkybių reikia įvertinti iš naujo, tinkamai ir nešališkai, todėl pareiškėjai prašė panaikinti Alytaus apskrities VPK 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir tęsti tyrimą, kad būtų įvertinti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojos E. A. veiksmai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje dalyvavusi Alytaus apskrities VPK atstovė, palaikydama atsiliepime į skundą nurodytus argumentus (b. l. 9–10), prašė skundo netenkinti, policijos nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. balandžio 6 d. apie 16.45 val. Alytaus m., Vilties g. ties 10 numeriu pažymėtu daugiabučiu, kai nepilnametis dviratininkas K. G., gim. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jam iš kairės pusės važiuojančio automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A., dešinę pusę. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, dviratininkas išvežtas į ligoninės priėmimo skyrių. Atlikus įvykio tyrimą, 2017 m. balandžio 12 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes eismo įvykio kaltininkas K. G. nebuvo sukakęs 16 metų, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK nuostatas dėl KET pažeidimų. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas remiantis eismo įvykio dalyvių K. G., E. A. parodymais, automobilio apgadinimais, eismo įvykio schema, vaizdo registratoriaus, kurį pateikė automobilio vairuotoja, įrašu. Eismo įvykio vieta – daugiabučių namų kiemas, kur galioja tos pačios eismo taisyklės, kaip ir gyvenamųjų namų zonoje. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. A. važiavo Vilties gatvės kiemais nuo „Dainavos“ pagrindinės mokyklos. Ties daugiabučiu Vilties g. 10, pravažiavus antrąjį greitį ribojantį kalnelį, jai iš dešinės pusės nuo namo Vilties g. 14 atvažiavęs dviratininkas K. G. atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekines dureles ir susimušė veidą, iš nosies bėgo kraujas. Įvykio tyrimo metu K. G. aiškino, kad sukdamas į kairę jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jam matomumą užstojo važiuojamosios dalies kraštuose sustatyti automobiliai. Kad matomumas buvo blogas nurodė ir E. A., tai matyti ir vaizdo įraše. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, padaryta išvada, kad dviratininkas K. G. pažeidė KET 56, 57, 58, 59 punktų reikalavimus. Automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos E. A. veiksmuose nenustatyti KET pažeidimai, nes ji važiavo lėtai, sustojo iš karto po susidūrimo, dėl per mažo greičio ant važiuojamosios dalies neliko stabdymo žymių. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti šiuo atveju buvo tai, kad dviratininkas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, posūkio į kairę manevrą atliko iš kairės važiuojamosios dalies pusės ir jis nebuvo matomas jam iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio vairuotojai, pats irgi jos nematė, važiuojamąją dalį kirto nenulipęs nuo dviračio ir neįsitikinęs, kad nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, kaip to reikalavo susidariusi situacija dėl blogo važiuojamosios dalies matomumo. Be to, įvertinta tai, kad automobilis nepartrenkė dviratininko, o būtent dviratininkas atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekines dureles tuo metu, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į važiuojamųjų dalių susikirtimą. Vairuotoja neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.
Suinteresuotas asmuo E. A. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Alytaus apskrities VPK (toliau – Institucija) pareigūnai tinkamai surinko ir užfiksavo įrodomąją informaciją dėl 2017 m. balandžio 6 d. eismo įvykio, kai Alytuje, Vilties gatvėje į E. A. vairuojamo automobililio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoną atsitrenkė dviračiu važiavęs nepilnametis K. G.. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, parengė eismo įvykio schemą, jiems buvo perduotas ir eismo įvykio vaizdo įrašas, kuris buvo fiksuotas E. A. automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi. Policijos pareigūnai surinktus duomenis įvertino objektyviai ir tinkamai nustatė eismo įvykio mechanizmą. Institucijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime konstatuota, kad dviratininkas neužsidėjęs šalmo, nevažiuoja kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, posūkio manevrą į kairę jis atlieka iš kairės važiuojamosios dalies pusės. Tokią išvadą Institucija padarė išanalizavusi objektyvią vaizdo įrašo medžiagą. Nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys yra pareiškėjų skundo teiginiai, kad dviratininkas važiavo maksimaliai dešiniąja kelio puse, nes jam kliudė stovėję automobiliai. Tai paneigia nuotrauka, padaryta iš vaizdo registratoriaus įrašo prieš pat dviratininko susidūrimą su automobiliu. Šioje nuotraukoje ir vaizdo įraše akivaizdžiai matyti dviratininko važiavimo kryptis ir kokiu atstumu dviratininkas buvo nutolęs nuo dešiniojo kelio krašto, t. y. kad dviratininkas į sankryžą bandė įvažiuoti kairiąja kelio puse, taip pažeisdamas KET 57 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Akivaizdu, kad dviratininkas važiavo ne arčiau dešiniojo kelio krašto, o arčiau kairiojo kelio krašto, todėl Institucijos padaryta išvada, kad dviratininkas pažeidė KET 57 punkto reikalavimą, yra pagrįsta. Pareiškėjai skunde teigia, kad automobilio vairuotoja pastebėjo atvažiuojantį dviratininką ir, vengdama susidūrimo, keitė važiavimo kryptį į kairę. Iš tiesų tai E. A. važiavo kuo arčiau dešinio kelio krašto, kol iš už dešinėje kelio pusėje stovėjusio automobilio išvažiavo dviratininkas ir atsitrenkė į jos automobilio dešinį šoną. Šiuo atveju E. A. neturėjo jokios galimybės pastebėti, jog kita kelio puse, t. y. kairiąja, prie trišalės sankryžos artėjo dviratininkas. Automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuotas 12 MP/H (mylių per valandą) automobilio greitis, kuris yra lygus 19,31 km/h, taigi, automobilis gyvenamojoje zonoje važiavo leidžiamu greičiu. Pareiškėjų teiginys, kad K. G. jau buvo įvažiavęs į lygiareikšmę sankryžą ir vadovavosi dešinės rankos taisykle (KET 155 p.), neatitinka tikrovės. Iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad iki susidūrimo dviratininkas nebuvo įvažiavęs į sankryžą ir posūkį į kairę darė ne taip, kaip numatyta KET, t. y. ne iš dešinės eismo juostos, o iš kairės eismo juostos, kas ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis. Apibendrinant visa tai, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 13–17).
Teismo posėdyje dalyvavusi E. A. prašė skundo netenkinti. Papildomai nurodė, kad vairuodama automobilį ir judėdama nuo Dainavos vidurinės mokyklos ji važiavo nedideliu, 16–19 km/h greičiu. Iki sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, pravažiavo du greitį ribojančius kalnelius ir važiavo dešine kelio puse. Artėjant prie sankryžos, matomumą jai užstojo dešinėje kelio pusėje stovintys lengvieji automobiliai. Dviratininką ji pamatė tik tą momentą, kai jis atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę. Jeigu dviratininkas būtų važiavęs kuo arčiau dešinio kelio krašto, būtų jį pamačiusi ir spėjusi sustabdyti automobilį, o šiuo atveju, kai jis staiga išniro iš už stovinčio dešinėje automobilio, ji neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 567, 569 straipsnių nuostatas administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos bylai reikšmingos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija Alytaus apskrities VPK 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo pagrįstumą dviem aspektais. Pareiškėjai teigia, kad eismo įvykio tyrimą policija atliko neobjektyviai ir vienpusiškai, nes buvo vertinami tik vieno eismo įvykio dalyvio – dviratininko K. G. veiksmai ir konstatuota, kad būtent jo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu automobilio vairuotojos E. A. veiksmai, kiek jie susiję su eismo įvykio kilimu, nebuvo tiriami ir vertinami. Taip pat pareiškėjai nesutinka su policijos nutarime padaryta išvada, kad K. G. pažeidė KET 57 punkto reikalavimus – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Alytaus apskrities VPK 2017 m. balandžio 12 d. nutarime nurodyta, kad atlikus eismo įvykio aplinkybių tyrimą, nustatyta, jog dviratininkas K. G. pažeidė KET 56 punkto reikalavimus, nes nebuvo užsidėjęs dviratininko šalmo, 57 punkto reikalavimus – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 58 punkto reikalavimus – suko į kairę pusę nenulipdamas nuo dviračio, kaip to reikalavo eismo sąlygos, 59 punkto reikalavimus – kirsdamas važiuojamąją dalį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams. Tuo pagrindu padaryta išvada, kad dviratininko veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir nulėmė abiejų transporto priemonių apgadinimą. Apie kito eismo įvykio dalyvio – automobilio vairuotojos E. A. veiksmus nutarime pasisakyta tiek, kad ji vairavo būdama blaivi, į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę trenkėsi iš dešinės pusės atvažiavęs dviratininkas, vairuotoja pateikė vaizdo registratoriaus įrašą, iš kurio matyti, kad važiuojant kiemais dešinėje važiuojamosios dalies pusėje pristatyta automobilių, sankirtoje su keliu iš dešinės pusės atvažiavęs dviratininkas trenkiasi į automobilio dešinę pusę; prie sankirtos sustatyti automobiliai trukdė matomumui, todėl transporto priemonių vairuotojai vienas kito negalėjo matyti. Institucijos nutarime nenurodyta, ar šioje tyrimo metu nustatytoje situacijoje automobilio vairuotojos E. A. veiksmai atitiko KET reikalavimus.
Byloje kilo ginčas dėl kurio eismo įvykio dalyvio – dviratininko K. G. ar automobilio vairuotojos E. A. veiksmų kilo eismo įvykis. Kad atsakyti į šį klausimą, teismas paskyrė byloje eismo įvykio ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras. Ekspertas tyrė administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, t. y. 2017 m. balandžio 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – plane bei nuotraukose fiksuotus duomenis, taip pat automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte ir techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu fiksuotus duomenis bei vaizdo registratoriumi, buvusio automobilyje „Citroen C4 Picasso“, nufilmuotą medžiagą, kurioje fiksuotas automobilio ir dviračio judėjimas artėjant prie sankryžos ir jų susidūrimas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad:
- dviratis su automobiliu „Citroen C4 Picasso“ susidūrė daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, taigi, didžiausias leistinas transporto priemonių važiavimo greitis šio eismo įvykio vietoje yra 20 km/h;
- eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane fiksuota, kad kelio, kuriuo važiavo automobilis „Citroen C4 Picasso“, važiuojamosios dalies plotis – 3,60 m, o kelio, kuriuo važiavo dviratis, važiuojamosios dalies plotis – 14,0 m; kelio dangos tipas – asfaltas, kelio danga šlapia, padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra; kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 120 „Nelygus kelias“. Plane po susidūrimo pažymėta dviračio gulėjimo vieta nėra tikroji šios transporto priemonės buvimo vieta iš karto po eismo įvykio, t. y. po eismo įvykio dviračio padėtis buvo pakeista, tam, kad jis netrukdytų eismo; po susidūrimo automobilis „Citroen C4 Picasso“ stovėjo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos viduryje, taip, kad žiūrint šios transporto priemonės važiavimo kryptimi nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos kairiojo krašto iki automobilio kairiojo užpakalinio rato – 0,9 m atstumas, o iki automobilio kairiojo priekinio rato – 0,8 m atstumas;
- sprendžiant pagal automobiliui „Citroen C4 Picasso“ padarytų išorinių sugadinimų pobūdį, K. G. vairuojamas dviratis savo priekinio rato padanga turėjo pirminį sąlytį su automobilio priekinių dešinės pusės durelių priekine apatine dalimi, dviračio vairo rankenų dešiniuoju galu su priekinių dešinės pusės durelių užpakaline viršutine dalimi (virš rankenėlės), o nuo dviračio krentantis jo vairuotojas K. G., tikėtina, turėjo sąlytį su automobilio „Citroen C4 Picasso“ dešinės pusės užpakaliniu sparnu ir užpakalinio bamperio plastikinės apdailos dešiniojo šono dalimi. Iš vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos matyti, kad prieš eismo įvykį automobilis „Citroen C4 Picasso“ (kurio plotis – l,83 m), artėdamas prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, važiavo kelio važiuojamosios dalies (kurios plotis 3,60 m) viduriu (iš dalies dešine, iš dalies kaire jos puse), ir taip judėdamas įvažiavo į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą. Dviračio atsitrenkimo į automobilio „Citroen C4 Picasso“ dešinįjį šoną momento filmuotoje medžiagoje nesimato. Dėl susidūrimo su dviračiu automobilis „Citroen C4 Picasso“ negalėjo nutolti nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos menamo dešiniojo krašto. Automobilio vairuotojai nusukus į kairę vairuojamą transporto priemonę, po susidūrimo automobilis judėjo iš dešinės į kairę artėdamas prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos kairiojo krašto. Eismo įvykio vietos plane pavaizduota, kad po susidūrimo automobilis „Citroen C4 Picasso“ stovėjo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos viduryje taip, kad žiūrint šios transporto priemonės važiavimo kryptimi nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos kairiojo krašto iki automobilio kairiojo užpakalinio rato – 0,9m atstumas, o iki automobilio kairiojo priekinio rato – 0,8m atstumas. Po transporto priemonių susidūrimo automobilis „Citroen C4 Picasso“ nebuvo pajudintas iš sustojimo vietos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje dviračio ir automobilio susidūrimas įvyko važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ribose, automobiliui „Citroen C4 Picasso“ kairės pusės ratais važiuojant ne mažesniu kaip 0,9 m atstumu nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos kairiojo krašto;
- reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Buvusioje kelio eismo situacijoje dviračio vairuotojas K. G., keliu artėdamas prie lygiareikšmių kelių sankryžos, privalėjo įvažiuoti į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, ir tik tuomet sukti į kairę, t. y. privalėjo važiuoti tokia trajektorija, kad tiek įvažiuojant, tiek išvažiuojant iš važiuojamųjų kelio dalių sankirtos jo vairuojamas dviratis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Buvusioje kelio eismo situacijoje dviračio vairuotojui K. G. važiuojant keliu ir lygiareikšmių kelių sankryžoje sukant kairėn tokia trajektorija, kad įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos, vairuojamas dviratis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, automobilio „Citroen C4 Picasso“ vairuotoja E. A. būtų turėjusi galimybę pastebėti prie važiuojamųjų dalių sankirtos jai iš dešinės artėjantį dviratį, jos vairuojamai transporto priemonei esant didesniu (negu buvo eismo įvykio metu) atstumu iki susidūrimo vietos;
- vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Buvusioje kelio eismo situacijoje dviračio vairuotojas K. G., pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t. y. lėtindamas greitį ir sustodamas iki važiuojamųjų dalių sankirtos, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, kadangi lygiareikšmių kelių sankryžoje iš kairės artėjančio automobilio „Citroen C4 Picasso“ vairuotoja nedavė jam kelio, būtų išvengęs buvusio pobūdžio susidūrimo su automobiliu „Citroen C4 Picasso“;
- lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Citroen C4 Picasso“ vairuotoja E. A. privalėjo duoti kelią dviračiui, t. y. artėdama prie lygiareikšmių kelių sankryžos, privalėjo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ir vėl pradėti važiuoti tik tinkamai įsitikinus, kad nesudarys kliūties iš dešinės prie važiuojamųjų dalių sankirtos artėjančiam dviračiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Citroen C4 Picasso" vairuotoja E. A., duodama kelią dviračiui, t. y. artėjant prie lygiareikšmių kelių sankryžos, sustabdydama vairuojamą transporto priemonę iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, ir vėl pradėti važiuoti tik tinkamai įsitikinus, kad nesudarys kliūties iš dešinės prie važiuojamųjų dalių sankirtos artėjančiam dviračiui, būtų išvengusi buvusio pobūdžio susidūrimo su dviračiu.
Ekspertas, apibendrinęs akto tiriamojoje dalyje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad
1) buvusioje kelio eismo situacijoje dviračio vairuotojo K. G. veiksmai – artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir nematydamas situacijos lygiareikšmių kelių sankryžoje, t. y. kad iš kairės artėjančio automobilio „Citroen C4 Picasso“ vairuotoja neduoda jam kelio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki važiuojamųjų dalių sankirtos, o tęsė judėjimą toliau, be to, lygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas kairėn nepasirinko tokios judėjimo trajektorijos, kad įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą vairuojamas dviratis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje ir dėl to atsitrenkė į važiuojamųjų dalių sankirta važiuojančio ir jam kelio neduodančio automobilio „Citroen C4 Picasso“ dešinįjį šoną, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą;
2) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Citroen C4 Picasso“ vairuotojos E. A. veiksmai – artėdama prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir nematydama situacijos lygiareikšmių kelių sankryžoje, t. y. kad iš dešinės artėja dviratis, kurio vairuotojas nelėtina greičio ir nesustos iki važiuojamųjų dalių sankirtos, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki važiuojamųjų dalių sankirtos, o tęsdama judėjimą toliau sudarė kliūtį ir nedavė kelio dviračiui ir dėl to į automobilio „Citroen C4 Picasso“ dešinįjį šoną atsitrenkė į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavęs dviratis, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Taigi, eismo įvykio ekspertizės aktu nustatyta, kad susidariusioje eismo situacijoje abiejų eismo įvykio dalyvių – tiek dviratininko, tiek ir automobilio vairuotojos veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pagal ANK 569 straipsnį ekspertizės aktas yra leistinas įrodymas. Ekspertizės akto išvados padarytos ištyrus tuos pačius duomenis, kuriuos administracinio nusižengimo byloje tyrė policija, ir byloje nekilo ginčų dėl ekspertui pateiktų duomenų tikrumo, pakankamumo ar išsamumo. Nors ANK normos neišskiria ekspertizės akto iš kitų įrodinėjimo priemonių kaip turinčio didesnę įrodomąją galią, taigi, jis turi būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, kaip to reikalauja ANK 569 straipsnio 4 dalis, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju tyrimą atliko ekspertas, turintis specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, buvo taikyti moksliškai pagrįsti metodai, situacija atkurta panaudojant specialią kompiuterio programą, automobilyje buvusio vaizdo registratoriumi nufilmuota medžiaga pateikta „stop“ kadrų vaizdais ir viso to pasekmėje gauti objektyvaus pobūdžio duomenys, kurie vis tik yra patikimesni, nei žmogaus subjektyvių galimybių pagrindu suvokiami, fiksuojami, išsaugomi ir vėliau atgaminami duomenys. Taigi, ekspertizės aktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vertinamas kaip objektyvus ir patikimas įrodymas.
Tuo būdu teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad Alytaus apskrities VPK 2017 m. balandžio 12 d. nutarime pagrįstai konstatuota, jog dviratininkas K. G. pažeidė eismo saugumo reikalavimus, kas sudarė sąlygas eismo įvykiui kilti. Suinteresuoto asmens E. A. paaiškinimais, vaizdo registratoriaus filmuota medžiaga, pirminiu K. G. paaiškinimu, ekspertizės aktu nustatyta, kad dviratininkas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kas prieštarauja KET 57 punkto reikalavimams. Eismo įvykio ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad dviratininkas privalėjo vykdyti KET 108 punkto reikalavimus, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, taip pat KET 127 punkto reikalavimus, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tačiau teismas nesutinka su kita policijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime padaryta išvada, kad vien tik dviratininko padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tyrimo metu automobilio vairuotoja E. A. aiškino, kad artėdama prie važiuojamųjų dalių sankirtos, ji nematė situacijos lygiareikšmių kelių sankryžoje, jai vaizdą užstojo dešinėje kelio pusėje sustatyti lengvieji automobiliai. Policijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime konstatuota, kad prie sankirtos sustatyti automobiliai trukdė matomumui, todėl dviračio ir automobilio vairuotojai vienas kito negalėjo matyti. Tačiau nustačius tokias aplinkybes, nebuvo vertinama, ar šiuo atveju automobilio vairuotojos veiksmai, kai artėjant prie lygiareikšmių kelių sankryžos ir esant blogam matomumui ji, nelėtindama greičio ir nesustodama iki važiuojamųjų dalių sankirtos, tęsė judėjimą ir nedavė kelio iš dešinės artėjančiam dviračiui, neprieštaravo KET 155 punkto reikalavimams, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Pagal KET 3.2 punktą duoti kelią – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Saugaus eismo automobilių keliais 13 straipsnio 12 punkte įtvirtinta transporto priemonių vairuotojų bendroji pareiga kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus apskrities VPK 2017 m. balandžio 12 d. nutarime padarytos išvados, kiek tai susiję su automobilio vairuotojos E. A. veiksmų vertinimu, yra nepagrįstos, todėl nutarimas panaikintinas ir įvertinus tai, kad reikia nustatyti papildomas bylos aplinkybes, byla grąžintina Alytaus apskrities VPK, kurio pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.