- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- eI-4603-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02503-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Bankrotas“
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bankrotas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Bankrotas“ (toliau – ir pareiškėjas arba Administratorius) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Tarnyba) 2017-06-22 įsakymą Nr.V4-106 ir perduoti klausimą Tarnybai spręsti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos 2017-06-22 įsakymu Nr. V4-106 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) UAB „Bankrotas" buvo paskirta nuobauda - įspėjimas.
Pagal UAB „Global Petroleum" (toliau – ir skundą padavusi bendrovė) skundą buvo pradėtas Administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas dėl veiksmų administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" (toliau – Bankrutuojanti įmonė). Skundą padavusi bendrovė skundė Administratoriaus veiksmus dėl to, kad vietoj reikalavimo teisės nurašymo ją pardavinėjo ir kad, neva, neteikė informacijos apie bankroto bylos eigą. Skundą padavusi bendrovė taip pat kreipėsi ir į Bankrutuojančios įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą siekdamas nuginčyti reikalavimo teisės pardavimą nurodydamas, jog šis pardavimas pažeidžia 2015-12-11 kreditorių komiteto posėdžio nutarimą.
2017-05-02 sprendimu Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1448-436/2017 skundą padavusios bendrovės ieškinį atmetė ir nurodė, jog pardavimas buvo teisėtas, o informacija kreditoriams teikiama. 2017-06-02 šis sprendimas įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai nei teigiama Tarnybos išvadoje, Administratorius nepripažino tvarkos nesilaikymo. Administratorius nurodė, jog visas nurašytinas įmonės turtas nurašomas vienu metu. 2015-12-11 kreditoriai nutarimą priėmė neturėdami lūkesčių, jog reikalavimo teisė bus parduota. Be to, Bankrutuojanti įmonė turėjo ir kito pardavinėjamo turto, tame tarpe materialaus, vyko civilinių bylų nagrinėjimas. Kauno apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad Administratoriaus elgesys sudarant reikalavimo perleidimo sutartį nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų, kas reiškia, jog 2015-12-11 kreditorių komiteto nutarimu nebuvo nustatyta imperatyvi pareiga įvykdyti turto nurašymą per dvi savaites. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią kreditorių komiteto nutarimai turi būti vykdomi atsižvelgiant į ekonominį naudingumą, o kreditorių ir įmonės interesai gauti kuo daugiau lėšų – sutampa.
Tarnybos išvadoje klaidingai nurodoma, kad Bankrutuojančios įmonės likvidacinis balansas patvirtintas 2015 m. liepos mėn. Jis patvirtintas 2017-03-06 kreditorių komiteto posėdyje.
Tarnybos išvadoje teigiama, jog Administratorius įmonės resursais atliko skolininko BUAB „Naujoji Vaišvydava" dokumentų patikrinimą, tačiau Tarnyba nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė tokią išvadą apie įmonės resursų naudojimą. Tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto priimami individualūs administravimo aktai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, t.y. turi būti pagrįsti faktais ir teisės normomis. Tarnybos teiginys neatitinka tikrovės. Bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas nustatė fiksuotą administravimo išlaidų dydį. Dokumentų patikrinimui atskiros lėšos išskirtos nebuvo, todėl dokumentų patikrinimas Bankrutuojančiai įmonei papildomai nekainavo.
Išvadoje nenurodoma kaip kreditorių interesus pažeidė aplinkybė, jog Administratorius veikdamas pagal įstatymą atliko skolininko dokumentų patikrinimą.
Išvadoje nepagrįstai teigiama esą Kauno apygardos teismo sprendimu buvo išspręstas tik reikalavimo perleidimo teisėtumas, bet nebuvo nagrinėjami Administratoriaus veiksmai vykdant 2015-12-11 kreditorių komiteto nustatytą tvarką. Administratoriaus vertinimu, Kauno apygardos teismas tikrino, ar buvo laikomasi 2015-12-11 nustatytos pardavimo tvarkos, išsamiai tai išanalizavo ir priėjo išvados, jog Administratorius nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų. Tarnyba to neįvertino ir tokiu būdu pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos išvados teiginiu, jog 100 Eur, kuriuos Bankrutuojanti įmonė gavo už parduotas reikalavimo teises yra nereikšmingi, o kreditorių komiteto nutarimu nustatyta tvarka nebuvo tinkamai įvykdyta. Akivaizdu, jog lėšų gavimas yra naudingesnis nei turto nurašymas. Tarnybos pozicija akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Tarnybai buvo pateikta Bankrutuojančios įmonės informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarka, kuri patvirtinta 2011-07-21 kreditorių komiteto posėdžio metu. Pagal šią tvarka, jeigu skundą padavusios bendrovės netenkino iš Administratoriaus gautas atsakymas, jis turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Administratorių arba į kreditorių komitetą, arba į teismą, tačiau ji nesilaikė kreditorių komiteto nustatytos informacijos teikimo tvarkos, kuri yra privaloma. Tarnybos kompetencijai nėra priskirta teisė aiškinti Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) normas, bei spręsti Administratoriaus atsakyme pateiktos informacijos pakankamumą ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 21 straipsnio 3 dalies prasme. Šį klausimą spręsti kompetentingas kreditorių komitetas arba teismas. Dėl to nėra pagrindo laikyti administratorių neįvykdžiusiu pareigos kreditoriams teikti informaciją, kol nėra priimtas atitinkamas kreditorių komiteto ir/ ar teismo sprendimas.
Tarnyba visiškai neatsižvelgė ir neaptarė šių svarbių Administratoriaus nurodytų aplinkybių: UAB „Global Petroleum" yra smulkus kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 0,46 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų; UAB „Global Petroleum" (100% akcijų savininkė V. P.) yra susijęs su BUAB „Naujoji Vaišvydava" (buvęs direktorius/ savininkas V. P. sutuoktinis V. P.) į kurią Administratorius pardavė reikalavimo teisę. Skundas Tarnybai dėl parduotos reikalavimo teisės į susijusią įmonę vertintinas kaip kerštas Administratoriui; kreditorių komitetas 2017-03-06 posėdyje patvirtino Administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki 2017-02-27, kurioje aptartas reikalavimo teisės pardavimas. Šio nutarimo neskundė nei skundą padavusi bendrovė, nei kiti kreditoriai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas sprendimu teismas konstatavo, jog: vietoj turto nurašymo realiai gavo lėšas, kurios buvo paskirstytos kreditoriams (tame tarpe skundą padavusiai bendrovei), Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti, tai, jog reikalavimo teisė buvo parduota vėliau nei po 2 savaičių laikytina tik formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia remiantis CK 1.80 straipsnio dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo. Kauno apygardos teismas neįžvelgė Administratoriaus neteisėtų veiksmų, o skundą padavusi bendrovė teismo sprendimo neskundė.
Ginčijamame sprendime neaptarta, kokia ir kam buvo sukelta žala, jos dydis ar kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos išvada neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir tuo pagrindu turi būti panaikinta. Be to, Tarnybos išvada neproporcinga/neadekvati atsižvelgiant į Administratoriaus elgesį.
Žemesnės instancijos teismas
Nepaisydama Kauno apygardos teismo sprendimo Tarnyba viršijo savo kompetenciją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo su skundu nesutinkantis. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu Tarnyba skyrė pareiškėjai nuobaudą, kadangi jis, administruodamas Bankrutuojančią įmonę, pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą t. y. nesilaikė 2015-12-11 Bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nustatytos tvarkos per dvi savaites nepardavus reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava", jas nurašyti, o, pažeisdama kreditorių komiteto nustatytą tvarką, toliau vykdė turto pardavimą ir reikalavimo teises pardavė tik 2016-08-12, be to, Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą bei kreditorių patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 2 punktą, kadangi vienam iš kreditorių nepateikė jo prašomos informacijos apie Bankrutuojančios įmonės bankroto bylos eigą.
Pareiškėjo argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2017-05-02 sprendimu nustatė, jog administratoriaus elgesys sudarant reikalavimo perleidimo sutartį nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų, yra teisiškai nereikšmingas - Tarnybos atliekamos kontrolės objektas yra aiškiai apibrėžtas ĮBĮ ll⁷ straipsnio 1 dalyje - įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba kiti pažeidimai, nustatyti tikrinant administratoriaus veiklą ir būtent tokį pareiškėjo veiksmų vertinimą Tarnyba atliko, tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2017-05-02 sprendimu iš esmės vertino ne pareiškėjo veiksmų, o reikalavimo perleidimo sandorių atitikimą imperatyvioms teisės normoms.
Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015-12-11 vykęs kreditorių komiteto posėdis pirmu darbotvarkės klausimu pagal Administratoriaus pateiktą projektą, be kita ko, nusprendė 1 109 350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava" parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti dvi savaites, o nepardavus - nurašyti. Analogiškai kreditorių komitetas nusprendė ir dėl 30 411,10 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava" (negrąžinta paskola). Kaip nurodyta 2015-12-11 kreditorių komiteto protokole, minėtam kreditorių komiteto posėdžiui Administratorius pateikė informaciją apie turto pardavimą pagal 2015-09-24 kreditorių komiteto patvirtintą tvarką ir kainas laikotarpiu nuo 2015-09-30 iki 2015-11-30. Atsižvelgiant į tai, kad Bankrutuojančios įmonės turtui įsigyti paraiškos nepateikė nei vienas pirkėjas, šis klausimas buvo sprendžiamas dar kartą, todėl 2015-12-11 vykusiame kreditorių komiteto posėdyje nuspręsta patvirtinti minėtų reikalavimo teisių realizavimo tvarką.
Iš patikrinimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad tarp Bankrutuojančios įmonės, atstovaujamos Administratoriaus, ir naujojo kreditoriaus UAB „Šančių prekybos centras" 2016-08-12 pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis. Šia sutartimi Administratorius naujajam kreditoriui perleido 36 375,53 Eur bei 994 866,25 Eur finansinį reikalavimą (iš viso: 1 031 241,78 Eur) į BUAB „Naujoji Vaišvydava" už 100 Eur. 2016-11-24 nutartimi teismas BUAB „Naujoji Vaišvydava" bankroto byloje Bankrutuojančią įmonę pakeitė naujuoju kreditoriumi UAB „Šančių prekybos centras".
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors kreditorių komitetas Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką buvo nustatęs 2015-12-11 ir pats pardavimas turėjęs vykti dvi savaites, tačiau Administratorius reikalavimo teises į BUAB „Naujoji Vaišvydava" pardavė tik 2016-08-12, t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams, kuomet buvo pasibaigęs terminas pardavinėti minėtas reikalavimo teises, ir kuomet turėjo būti imtasi veiksmų dėl reikalavimo teisių nurašymo. Be kita ko, Administratorius, pasinaudodama turimu statusu bei jam suteiktomis teisėmis, Bankrutuojančios įmonės lėšomis atliko skolininko BUAB „Naujoji Vaišvydava" dokumentų patikrinimą bei Bankrutuojančios įmonės vardu kreipėsi dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tarnyba pažymi, kad atsižvelgiant į tokio veiksmo sukeliamas pasekmes, kreditorių lūkesčiai parduoti bankrutavusios įmonės reikalavimo teises iš esmės pakito, tačiau Administratorius nesuteikė jiems galimybės priimti kitokius sprendimus turto pardavimo atžvilgiu. Tokiais veiksmais Administratorius akivaizdžiai nesilaikė 2015-12-11 vykusio kreditorių komiteto posėdyje patvirtintos reikalavimo teisių realizavimo (nurašymo) tvarkos, galimai pažeisdamas kreditorių ir suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, Administratorius, veikdamas kaip savo srities profesionalas, bei norėdamas toliau vykdyti reikalavimo teisių pardavimą, matydamas, jog nėra tikslinga nurašyti reikalavimo teisių, turėjo galimybę pasinaudoti turimomis teisėmis bei šį klausimą turėjo dar kartą pateikti svarstyti kreditorių komitetui (susirinkimui), kad pastarasis patvirtintų naują turto realizavimo (nurašymo) tvarką. Administratoriaus pateiktas argumentas, jog Bankrutuojanti įmonė, užuot nurašiusi turėtas reikalavimo teises, jas pardavė bei gavo iš to naudos 100 Eur, vertintini, kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi minėta suma, kuri buvo gauta pardavus reikalavimo teises, neturėjo didelės įtakos tenkinant kreditorių reikalavimus (iš pateiktos galutinės ataskaitos matyti, kad bankroto procese liko nepatenkinta 6878,84 tūkst. Eur. kreditorių reikalavimų). Be to, tai nepaneigia aplinkybės, kad kreditorių komiteto nutarimu nustatyta turto pardavimo (nurašymo) tvarka, nebuvo tinkamai įvykdyta.
Informacijos gavimas kreditoriams turi lemiamos įtakos jų teisėms bankroto procese. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. Kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų. Tai reiškia, kad tokia teisė įgyvendinama kreditorių nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui (komitetui) deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.
Patikrinimo metu nustatyta, jog 2011-07-21 kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta Bankrutuojančios įmonės informacijos apie bankroto bylos eigą tvarka Joje, be kita ko, numatyta, jog asmuo, pageidaujantis gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, prašyme raštu turi nurodyti, kokia informacija turėtų būti pateikiama, kokiu tikslu. Administratorius 2016-11-21 gavo 2016-11-10 kreditoriaus prašymą dėl informacijos apie bankroto bylos eigą pateikimo. Šiame prašyme kreditorius pageidavo gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie tai, kokia tvarka buvo pasirinkta bendrovė (UAB „Šančių prekybos centras"), kuriai buvo perleista reikalavimo teisė į skolą iš BUAB „Naujoji Vaišvydava", taip pat už kokią kainą buvo perleista minėta reikalavimo teisė, kokia buvo nustatyta atsiskaitymo už reikalavimo teisės perleidimą tvarka bei ar UAB „Šančių prekybos centras" yra visiškai atsiskaitęs pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Be to, kreditorius prašė Administratoriaus pateikti reikalavimo sutarties perleidimo kopiją bei mokėjimo dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kopijas. Nustatyta, jog Administratorius kreditoriui 2016-12-14 pateikė atsakymą Nr. 16/21. Minėtame atsakyme Administratorius nurodė, kad reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava" parduotos 2015-12-11 kreditorių komiteto patvirtinta tvarka, o už reikalavimo teises buvo pilnai atsiskaityta. Be to, Administratorius dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopijos pateikimo nurodė, jog, jos manymu, teisinis reguliavimas nesudaro galimybių kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma nesiekia ĮBĮ numatytos minimalios 10 procentų ribos, gauti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir kitą informaciją ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Administratorius kreditoriaus prašymą dėl informacijos pateikimo neteisėtai atmetė, motyvuodamas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ši nuostata yra taikytina atvejams, kuomet kreditoriai ar kreditorių grupė siekia pasinaudoti teisę kreiptis į teismą, prašydami savomis lėšomis atlikti bankrutavusios (bankrutuojančios) įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, siekiant ginčyti nutarimus, sandorius ar nustatyti tyčinio bankroto požymius, tačiau ne siekiant gauti tam tikrą informaciją apie bankroto bylos eigą.
Administratorius tinkamai neatliko jam priklausančios pareigos pateikti kreditoriui, informaciją apie bankroto bylos eigą, juo labiau, kad tokios informacijos nepateikimas gali turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2015-12-11 vykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta 1109350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 2 savaites, o nepardavus – nurašyti.
2016-11-10 UAB „Global Petroleum“ kreipėsi į UAB „Bankrotas“ įgaliotą asmenį M. K. su prašymu pateikti informaciją apie tai, kokia tvarka buvo parinkta bendrovė, kuriai buvo perleista reikalavimo teisė, už kokią kainą reikalavimo teisė buvo perleista, kokia buvo nustatyta atsiskaitymo už reikalavimo teisės perleidimą tvarka bei ar UAB „Šančių prekybos centras“ yra visiškai atsiskaitęs pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Taip pat paprašė pateikti reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei mokėjimo dokumentų kopijas.
2016-12-14 raštu Nr. 16/21 UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo M. K. informavo UAB „Global Petroleum“, jog reikalavimo teisės pardavimas buvo vykdomas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, apie turto pardavimą buvo skelbiama viešai spaudoje ir internetinėse svetainėse. Atsakyme taip pat atkreiptas dėmesys, kad reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pardavimo kainą ir tvarką 2015-12-11 patvirtino BUAV „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkimas. Patvirtino, kad už reikalavimo teises pilnai atsiskaityta ir trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl reikalavimo pateikti teisių perleidimo pardavimo sutarties kopijos, nurodė, kad ĮBĮ nesudaro galimybių kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma nesiekia įstatyme numatytos minimalios 10 proc. ribos, išvengti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto imperatyvo ir gauti 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus bei kitą informaciją.
Darbuotojų atstovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komitete V. K. 2017-01-13 kreipėsi į Tarnybą su skundu prašydamas įvertinti bankroto administratoriaus įgalioto atstovo M. K. veiksmus parduodant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupės“ reikalavimo teises į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ už 1109350,19 Eur.
UAB „Global Petroleum“ 2017-01-16 Tarnybai pateikė skundą, prašydamas atlikti neplaninį UAB „Bankrotas“ veiklos patikrinimą.
2017-06-19 Tarnyba, atlikusi UAB „Bankrotas“ veikos neplaninį patikrinimą, administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, nustatė, kad UAB „Bankrotas“ pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktą ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi nesilaikė 2015-12-11 BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto nustatytos tvarkos per dvi savaites nepardavus reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, jas nurašyti, o pažeisdama kreditorių komiteto tvarką, toliau vykdė pardavimą ir reikalavimo teises pardavė 2016-08-12. Išvadoje konstatuotas ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto pažeidimas nepateikiant UAB „Global Petroleum“ prašomos informacijos apie bankroto bylos eigą.
2017-06-22 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-106 už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų, 31 straipsnio 2 punkto ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punkto pažeidimus bankroto administratoriui UAB „Bankrotas“ paskirta nuobauda – įspėjimas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos direktoriaus 2017-06-22 įsakymo Nr. V4-106 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamu sprendimu pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų, 31 straipsnio 2 punkto ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punkto pažeidimus.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, nustatančios bankroto administratoriaus teises ir pareigas, 15 punkte nustatyta pareiga teikti informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, o 20 punkte – pareiga vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.
ĮBĮ 31 straipsnyje įtvirtintos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, tame tarpe ir pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams.
BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2011-07-21 kreditorių komiteto posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtinta Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarka (Informacijos teikimo tvarka), kurios 2 punkte nustatyta, kad informacija apie įmonės bankroto bylos eigą teikiama kreditoriams, kurie Kauno apygardos teismo nutartimi (sprendimu) įtraukti į kreditorių sąrašus įmonės bankroto byloje ir įgaliotam įmonės akcininkų atstovui.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-12-11 vykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta 1109350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 2 savaites, o nepardavus – nurašyti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas aptariamą reikalavimo teisę 2016-08-12 sandoriu, t.y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms, perleido UAB „Šančių prekybos centras“ už 100 Eur.
Tarnyba, vertindama šią faktinę aplinkybę, dėl kurios ginčo tarp proceso šalių nėra, sprendė, kad toks bankroto administratoriaus elgesys reiškia ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimą.
Su tokiu vertinimu teismas nesutinka.
Ginčijamą sprendimą Tarnyba, be kita ko, grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuluotais išaiškinimais taikant ĮBĮ nuostatas, jog bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos sus sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačio įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t.y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (LAT 2012-02-13 nutarti Nr. 3K-3-6/2012). Atsiliepime į skundą Tarnyba pažymi, kad atsižvelgiant į tokio veiksmo sukeliamas pasekmes, kreditorių lūkesčiai parduoti bankrutavusios įmonės reikalavimo teises iš esmės pakito, tačiau administratorius nesuteikė jiems galimybės priimti kitokius sprendimus turto pardavimo atžvilgiu. Tokiais veiksmais administratorius akivaizdžiai nesilaikė 2015-12-11 vykusio kreditorių komiteto posėdyje patvirtintos reikalavimo teisių realizavimo (nurašymo) tvarkos, galimai pažeisdamas kreditorių ir suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus.
Vertinant šiuos atsakovo argumentus svarbu atkreipti dėmesį, kad nei ginčijamame sprendime, nei Išvadoje, nei teisminio nagrinėjimo metu Tarnyba neatskleidė, kuo, išskyrus formalų reikalavimo teisių perleidimo termino praleidimas, pasireiškė pareiškėjo netinkama veikla, t.y. kokie kreditorių lūkesčiai ir/ar teisėti interesai konkrečiu atveju buvo pažeisti, kokios aplinkybės leidžia spręsti, kad administratorius šiuo atveju veikė nesąžiningai ar buvo ir kokia žala padaryta pačiai bankrutuojančiai įmonei ir/arba jos kreditoriams ar kitiems asmenims. ĮBĮ taikymo prasme svarbiausias kreditoriaus lūkestis yra jo kreditorinių reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi. Tuo tarpu nei skundą Tarnybai pateikęs UAB „Global Petroleum“, nei Tarnyba nenurodė, o ir nagrinėjant bylą nenustatyta jokių pagrindų išvadai, kad reikalavimo tiesių 1109350,19 Eur sumai nurašymas būtų labiau atitikinęs kreditorių teisėtus interesus.
Nors Tarnyba Išvadoje neigia Kauno apygardos teismo 2017-05-02 sprendimo Nr. 2-1448-436/2017 teisinę reikšmę, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas civilinis ginčas iš esmės tarp tų pačių šalių (UAB „Global Petroleum“ ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“) nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas neabejotinai yra reikšmingas ir juo turėtų būti taip pat vadovaujamasi.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Global Petroleum“ ieškinį dėl reikalavimo teisių perleidimo 2016-08-12 sandorio nuginčijimo, kaip prieštaraujančio kreditoriaus interesams bei sudaryto pažeidžiant kreditorių komiteto nustatytą tvarką, konstatavo, kad bankroto administratorius (pareiškėjas nagrinėjamoje byloje) apie numatomą parduoti turtą 2015-12-15, t.y. laiku pagal kreditorių komiteto patvirtintą tvarką, paskelbė dienraštyje „Lietuvos žinios“. Nėra duomenų, kad per dvi savaites buvo atsiradęs reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pirkėjas. Pirmoji ir vienintelė pageidaujanti pirkti reikalavimo teisę į bankroto administratorių 2016-08-10 kreipėsi atsakovė UAB „Šančių prekybos centras“. Nustatyta, kad ginčijamu sandoriu reikalavimo teisė į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo perleista atlygintinai – už 100 Eur. Kauno apygardos teismas, vertindamas šį sandorį kreditorių interesų apsaugos požiūriu, konstatavo, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016-08-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvių teisės normų (tame tarpe ir ĮBĮ) pažeidimo nėra pagrindo. Nustatyta, kad reikalavimo teisės buvo perleistos atlygintinai, nors ir už nedidelę kainą. Gautos piniginės lėšos skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti. Įrodymų, jog reikalavimo teisė galėjo būti perleista už didesnę kainą, nebuvo pateikta.
Apibendrinant tai kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo (reikalavimo teisių nesavalaikio perleidimo, kaip tai buvo nustatyta kreditorių komiteto) jokia žala nekilo (byloje nenustačius, jog sandorį sudarius per dvi savaites jis, būtų buvęs sudarytas kreditoriams palankesnėmis sąlygomis), taip pat neįrodžius, jog reikalavimo teisių nurašymas būtų labiau atitikęs bankrutuojančios įmonės ir/arba kreditorių interesus, o Kauno apygardos teismui 2017-05-02 sprendimu Nr. 2-1448436/2017 patvirtinus sudaryto sandorio teisėtumą (patikrinus, be kita ko, ir jo atitiktį kreditorių teisių apsaugos aspektu) ir atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, pažeidimas pripažintinas išskirtinai formaliu ir mažareikšmiu, už kurį, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, pareiškėjui nuobauda neturėjo būti skirta.
Dėl informacijos teikimo
Ginčijamu sprendimu nuobauda pareiškėjui paskirta ir už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto bei Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto pažeidimus.
Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad UAB „Global Petroleum“ 2016-11-10 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą, t.y. informaciją apie tai, kokia tvarka buvo parinkta bendrovė, kuriai buvo perleista reikalavimo teisė, už kokią kainą reikalavimo teisė buvo perleista, kokia buvo nustatyta atsiskaitymo už reikalavimo teisės perleidimą tvarka bei ar UAB „Šančių prekybos centras“ yra visiškai atsiskaitęs pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Taip pat paprašyta pateikti reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei mokėjimo dokumentų kopijas. 2016-12-14 raštu Nr. 16/21 informacija kreditoriui buvo pateikta.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto blanketinė norma, nustatanti pareigą bankroto administratoriui teikti kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, nagrinėjamu atveju analizuotina kartu su Informacijos teikimo tvarka.
Ginčijamu sprendimu, konstatuojant pažeidimą, susijusį su informacijos teikimu kreditoriui vadovaujamasi Informacijos teikimo tvarkos 2 punktu. Su jokiu kitu teisės aktu šis pažeidimas nėra siejamas.
Pažymėtina, kad Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto nuostatos teapibrėžia informacijos gavėjų ratą, tačiau nereglamentuoja informacijos teikimo sąlygų ir apimties. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo daryti išvadą kad pareiškėjas pažeidė Informacijos teikimo tvarkos 2 punktą, t.y. informacija buvo pateikta ir pateikta buvo tinkamam subjektui.
Pabrėžtina, kad Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad kreditorių nusiskundimus dėl teikiamos informacijos apie bankroto bylos eigą nagrinėja administratorius, kreditorių komitetas ir teismas. Į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų, jog UAB „Global Petroleum“ Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta tvarka būtų kreipęsis dėl pateiktos informacijos netinkamumo, neobjektyvumo ir/arba nepakankamumo, nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjo padarytą pažeidimą.
Vertintinas kaip nepagrįstas Tarnybos atsiliepimo argumentas, kad informacijos nepateikimas gali turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams. Visų pirma pabrėžtina, kad tam tikros apimties informacija kreditoriui jo prašymu buvo pateikta, dalies informacijos nepateikimas paremtas teisės aktų nuostatomis (ĮBĮ 21 str.). Informacijos pateikimo/nepateikimo teisėtumas nėra patikrintas kreditorių komiteto ir/arba teismo (Informacijos teikimo tvarkos 5 p.). Antra - Tarnybos prielaida, jog informacijos nepateikimas gali turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams, nelaikytina pakankama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto ir Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto pažeidimui konstatuoti ir juolab skirti pareiškėjui už tai nuobaudą.
Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2017-06-22 sprendimą Nr. V4-106 laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, o ginčijamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 ir 3 p. ir 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132-133 straipsniais
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Bankrotas“ skundą tenkinti.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016-06-22 įsakymą Nr. V4-106 panaikinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.