- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-90-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00016-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarimo A. K.. a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 7 dalį 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 25 d. 22 val. B. r., kelyje G. – J., ties D. k., A. K. vairavo automobilį VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , po to kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pasodintas į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų laukti ir pasitikrinti neblaivumą, iš tarnybinio automobilio pabėgo, tuo vengė nusistatyti girtumą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus.
2. Apeliaciniu skundu A. K. atstovas advokatas A. P. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą A. K. nutraukti.
2.1 Nurodo, kad byloje nėra jokių jo ginamojo kaltę patvirtinančių duomenų. A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas nurodant, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą, tačiau apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą neatskleidė šio pažeidimo sudėties požymių, nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad A. K. buvo išreiškęs savo valią nesitikrinti blaivumo.
2.2 Apylinkės teismas A. K. kaltę grindžia policijos pareigūno L. D. parodymais, tačiau minimas asmuo nurodė, kad įvykio su A. K. nematė, nes pastarasis pabėgo. Tokiu būdu teismo bendro pobūdžio konstatavimas, kad A. K. kaltę įrodo šio pareigūno tarnybinis pranešimas ir jo parodymai teisme, neatitinka ANK 569 straipsnio 4 dalies ir 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
2.3 Remdamasis policijos pareigūno D. J. parodymais teismas taip pat neatskleidė A. K. kaltės klausimo, nes minimas liudytojas teigė, kad priėjus prie keliuke sustojusio automobilio, „vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo“, kas tik patvirtina, kad D. J. nematė, kas vairavo automobilį, kuriame su kitais asmenimis buvo A. K.. Tokiu būdu tvirtinimas, kad transporto priemonę vairavo A. K., paremtas tik prielaidomis ir spėjimais. Be to, pastarasis liudytojas patvirtino, kad „išdaužęs stovinčio automobilio langą ir pamatęs viduje sėdinčius asmenis, jis nuėjo prie savo automobilio kviesti kolegų“, kas patvirtina, kad pareigūnas nereikalavo A. K. atitinkamai elgtis, kad šis paklustų jo reikalavimams. Tik pačiam A. K. priėjus prie policijos automobilio aiškintis dėl išdaužto lango, jis buvo paprašytas sėstis į tarnybinį automobilį pasitikrinti girtumą įtariant, kad jis vairavo neblaivus, ką pastarasis padarė geranoriškai. Tik vėliau, prasidėjus chaosui - tarp pareigūnų ir kartu su A. K. važiavusių asmenų kilus konfliktui, kurio metu buvo panaudotos specialiosios priemonės - ašarinės dujos, tazeris ir koviniai veiksmai, A. K. išsigandęs pabėgo, nes jam pačiam į akis buvo pripurkšta dujų. Tai rodo, kad A. K. pabėgo ne vengdamas girtumo patikrinimo, o išsigandęs prasidėjusių smurtinių veiksmų. Pažymėtina, kad A. K. niekada neneigė, kad jis minimu metu buvo neblaivus, tačiau kategoriškai tvirtino, kad transporto priemonės jis nevairavo, o ją vairavo jo žmona V. K. ir šios jo nurodomos aplinkybės nėra paneigtos. Faktas, kad jis vairavo transporto priemonę, paremtas tik prielaidomis ir spėjimais. Nors tyrimo metu apklausiamas D. M. parodė, kad automobilį iš jo kiemo išvairavo A. K., tačiau apklausiamas teisme jis savo parodymus paneigė tvirtindamas, kad automobilį vairavo V. K. ir paaiškino, kad A. K. apkaltino nepagrįstai, nes tuo metu jie buvo susipykę. Tuo labiau, kad aplinkybę, jog automobilį iki jo stabdymo vairavo V. K., patvirtino ir kartu važiavusi jų mažametė dukra. Tokiu būdu esant nepašalintiems prieštaravimas ir nesant patikimų įrodymų dėl A. K. kaltės, jo atstovas A. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato A. P. apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su apelianto skundu nesutinka, nes apylinkės teismas priėmė tinkamą ir teisingą sprendimą, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos tinkamai, pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Kaip matyti iš skundo turinio, apelianto teigimu, jo ginamasis nekaltas, nes transporto priemonės jis nevairavo, o iš policijos tarnybinio automobilio pasišalino ne siekdamas išvengti girtumo patikrinimo, o išsigandęs prasidėjusio kartu su juo važiavusių asmenų ir policijos pareigūnų konflikto, kurio metu buvo atliekami smurtiniai veiksmai. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija dėl jo tariamo nekaltumo yra visiškai paneigta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, taip pat liudytojų pirmosios instancijos teisme duotais parodymais.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.
8. Iš paties A. K. parodymų apylinkės teisme matyti, kad jis neneigė protokole nurodytu metu buvęs neblaivus, tačiau kategoriškai tvirtino, jog jis transporto priemonės, iki ji buvo stabdoma policijos pareigūnų, nevairavo, nes ją vairavo jo žmona V. K.. Tačiau tokios A. K. nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems ir apylinkės teisme ištirtiems įrodymas.
8.1 Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, policijos pareigūnai transporto priemonę, kuria važiavo A. K., stabdė būtent todėl, kad gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją, kuris su kitais asmenimis išvažiavo iš galimai nusikaltimo padarymo vietos. Nors D. J., kuris prie į keliuką nusukusio ir užklimpusio automobilio priėjo pirmas, nematė, kad už vairo sėdi būtent A. K., tačiau teigė matęs, kad vairuotojo vieta buvo tuščia, keleivio vietoje sėdėjo V. K., o A. K., sėdėdamas galinėje sėdynėje už vairuotojo sėdynės, skuduru ėmė valyti vairą ir bėgių perjungimo svirtelę, o reikalavimui atidaryti duris automobilyje sėdintys asmenys nepakluso A. K. nurodžius, kad raktelių neturi, kad vairuotojas pabėgo, dėl ko jis (D. J.), turėdamas duomenų apie anksčiau minimų asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką, išdaužė automobilio vairuoto durelių stiklą. Nors tiek V. K., tiek A. K., tiek kartu su jais važiavęs M. J. tvirtino, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo V. K., ir kad ji, policijos pareigūnui išdaužiant langą, sėdėjo vairuotojo vietoje, o stiklo dūžio metu pasilenkė link keleivio vietos, tačiau iš byloje esančių įvykio vietoje darytų fotonuotraukų (b.l. 16) matyti, kad automobilio VW Touran v.n. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo minėti asmenys, vairuotojo sėdynė padengta stiklo šukėmis, kas akivaizdžiai įrodo, kad stiklo dūžio metu vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo. Tai, kad transporto priemonę įvykio metu vairavo būtent A. K., patvirtina tyrimo metu apklausto D. M. parodymai, kuris policijos pareigūnams ir pranešė apie tai, kad po kilusio abipusio konflikto būtent A. K. sėdo už automobilio vairo ir kartu su kitais asmenimis išvažiavo iš jo kiemo. Nors minimas liudytojas apylinkės teisme parodymus pakeitė motyvuodamas, kad A. K. apkalbėjo dėl to, kad tuo metu jie buvo susipykę, tačiau apylinkės teismas šiuos D. M. teisme duotus parodymus įvertinęs kitų ištirtų įrodymų kontekste, pagrįstai jais nesirėmė, o D. M. veiksmus dėl galimai duotų melagingų parodymų teisme, nutartimi perdavė įvertinti Panevėžio apygardos prokuratūrai.
8.2 Šiuo atveju svarbu ir tai, kad automobiliu VW Touran v.n. RJ 54326 važiavę asmenys viso proceso metu davė skirtingus ir prieštaringus parodymus dėl keleivių važiavimo vietos : A. K. apklausiamas teisme teigė, kad automobilį vairuojant V. K. jis ir M. J. sėdėjo automobilio gale, keleivio vietoje šalia vairuotojo niekas nesėdėjo, nors pirminių parodymu metu nurodė, kad keleivio vietoje sėdėjo M. J. ( b.l. 12). Tuo tarpu V. K. teigė, kad jai vairuojant transporto priemonę šalia sėdėjo A. K., o gale M. J. ir vaikai (b.l. 11). Tokie prieštaringi asmenų parodymai rodo jų nepatikimumą ir vertintini kaip siekimas A. K. išvengti administracinės atsakomybės. Tuo labiau, kad iš byloje esančių įrodymų – D. J. ir L. D. parodymų teisme bei jų tarnybinių pranešimų matyti, kad transporto priemonė, kuria su kitais asmenimis važiavo A. K., po to kai ją stabdė policijos pareigūnai, apsisuko ir, nusukusi nuo pagrindinio kelio į šalutinį keliuką, užklimpo. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad jei transporto priemonę būtų vairavusi V. K., jai nebūtų jokios būtinybės sukti iš kelio ir vengti būti stabdomai policijos pareigūnų.
8.3 Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai, kaip A. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais jam vairavus transporto priemonę, rėmėsi tiek D. J., tiek apeliaciniu skundu kritikuojamais L. D., tiek kitų asmenų parodymais, rašytine medžiaga ir šių įrodymų kontekste padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad A. K. protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę, kuri buvo stabdoma policijos pareigūnų.
8.4 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatskleidė A. K. inkriminuoto pažeidimo sudėties požymių, nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad A. K. buvo išreiškęs savo valią nesitikrinti blaivumo.
9. ANK 422 straipsnio 7 dalis numato, jog neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų.
9.1 Pagal teismų praktiką, asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią blaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz. Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Nagrinėjamu atveju, įtarus, kad A. K. automobilį vairavo neblaivus, jam policijos pareigūnų buvo nurodyta sėstis į tarnybinį automobilį pasitikrinti girtumą, ką pastarasis pradžioje padarė, tačiau policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes su kitais asmenimis, važiavusiais su A. K., kilo konfliktas, kurio metu policijos pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones ir tuo metu A. K. iš policijos tarnybinio automobilio pabėgo. Būtent šie jo veiksmai vertintini kaip vengimas pasitikrinti blaivumą, nes tokią savo valią jis išreiškė būtent pabėgimu, ką skundžiamame nutarime nurodė ir apylinkės teismas. Nors nubaustasis teigia, kad iš įvykio vietos jis pabėgo išsigandęs konfliktinės situacijos, tačiau tokie jo teiginiai yra deklaratyvūs ir vertintini tik kaip siekis pateisinti savo priešingus teisei veiksmus ir išvengti administracinės atsakomybės, nes konfliktą su policijos pareigūnais sukėlė A. K. pažįstami ir su juo kartu buvę asmenys, specialiąsias priemones pareigūnai naudojo ne A. K., o kitų asmenų atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju A. K., neatlikusiam jokių neteisėtų veiksmų pareigūnų atžvilgiu, išsigąsti dėl galimo pareigūnų smurto panaudojimo jo atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo, kadangi tuo metu jis jau sėdėjo policijos automobilyje, kur turėjo laukti girtumo patikrinimo, tačiau to nepadarė.
9.2 Tokiu būdu neabejotinai nustačius, kad A. K. vairavo automobilį, policijos pareigūnams pareikalavus, jam atsirado pareiga pasitikrinti blaivumą, o šios pareigos nevykdydamas A. K. padarė ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. Įvertinęs išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.