Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. vasario 3 d. per darbovietę, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), priimant sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas 2017 m. balandžio 1 d. sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. 2524147 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „IPF Digital Lietuva“ suteikė 1 100 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 1 918,48 Eur sumą, kurią sudaro 1 100,00 Eur skola ir 815,19 Eur palūkanos (el. b. l. 19, 20-21, 22-23, 24-25). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį pradiniam kreditoriui tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo visų įmokų pagal grafiką. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu, pradinis kreditorius 2017 m. spalio 30 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovas su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė Susitarimą dėl tęstinio pretenzijų pirkimo, o 2017 m. lapkričio 2 d. Perleistų skolų suderinimo aktą, pagal kuriuos UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį (el. b. 19, 32-37). Ieškovo teigimu, apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu (el. b. l. 38). Pažymėtina, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovui savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta 1 918,48 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1, 7.3, 11.3 punktais susitarė, kad, jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 17,41 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybės, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 17,41 Eur delspinigių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 932,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 43,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už duomenis iš registrų, 50,00 Eur už advokato paslaugas, iš viso 93,84 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1915,19 Eur (tūkstančio devynių šimtų penkiolikos eurų19 ct) skolą, 17,41 Eur (septyniolikos eurų 41 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 932,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 93,84 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.