Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir 12 MGL (1 560 Lt (451 Eur)) dydžio bauda, 40 parų areštą prilyginant 40 laisvės atėmimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 10 dienų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, su 12 MGL (1 560 Lt (451 Eur)) dydžio bauda.

Iš nuteistojo K. G. priteista nukentėjusiajai E. K. 2 000 Lt (579 Eur) turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. J. – 8 500 Lt (2 461 Eur) turtinei ir 1 000 Lt (289 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 24 d., 11.00 val., iki 2008 m. gruodžio 26 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, vardu Vitalijus, jam išėmus lango stiklą, tokiu būdu abiems patekus į butą, pagrobė: E. K. priklausantį turtą – 1 700 Lt vertės stacionarų kompiuterį ir 300 Lt vertės garso kolonėles; A. J. priklausantį turtą – 1 200 Lt vertės akumuliatorinę drėlę „Makita“, 300 Lt vertės DVD grotuvą, 350 Lt vertės epiliatorių „Philips“, 250 Lt vertės MP3 grotuvą, 800 Lt vertės auksinę grandinėlę su 400 Lt vertės auksiniu pakabuku, 800 Lt vertės auksinius auskarus, 200 Lt vertės suvenyrinius peilius, 200 Lt vertės rūbus, 2 200 Lt grynųjų pinigų, 40 Lt vertės 1 litro talpos 1 butelį alkoholinio gėrimo brendis „Alita“, 2 butelius šampano „Alita“, kurio vieneto kaina 15 Lt, 30 litų vertės 1 litro talpos 1 butelį alkoholinio gėrimo „Martini“, 70 Lt vertės maisto papildų, 160 Lt vertės kvepalus „Antonio Banderas“, 100 Lt vertės higienos reikmenų, 800 Lt vertės fotoaparatą „Olympus“, 70 Lt vertės sportinį krepšį, tokiais savo veiksmais E. K. padarydamas 2 000 Lt turtinę žalą, o A. J. – 8 500 Lt turtinę žalą.

Be to, K. G. nuteistas dar ir už tai, kad jis, veikdamas kartu su asmeniu, vardu Vitalijus, pagrobė šaunamąjį ginklą, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 24 d., 11.00 val., iki 2008 m. gruodžio 26 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vitalijui išėmus lango stiklą, tokiu būdu abiems patekus į butą, iš bute buvusios kartoninės dėžutės pagrobė A. J. priklausantį 500 Lt vertės dujinį revolverį „ME 38 Compact“ – D kategorijos šaunamąjį ginklą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės atmesti, o dalį dėl nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikaltimus ir šių veikų teisinės kvalifikacijos. K. G. apygardos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei netinkamai išspręstų kitų klausimų, t.y. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. nepagrįstai priteisto neturtinės žalos atlyginimo, aspektais.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes netaikė BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, bei nepagrįstai už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kuri yra neteisinga ir aiškiai per griežta.

Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, K. G. parinkdamas bausmės rūšį ir bausmės dydį klaidų nepadarė.

Skiriant bausmę turi būti siekiama visų pirmiau nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė turi būti veiksminga, t. y. tokia, kuria įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius (šeiminę padėtį, išsilavinimą ir pan.), jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys 2K-58/2010; 2K-137/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam K. G. skirtiną bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, o atsakomybę sunkinančia – kad jis veikė su bendrininkų grupe. Aptariamu atveju teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, parinkdamas K. G. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio taikymo kontekste. K. G. padaryti nusikaltimai baigti, jo pagrobtas ginklas – dujinis, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, padarytos žalos nukentėjusiesiems A. J. ir E. K. neatlygino, niekur nedirbo, anksčiau ne kartą teistas (net 14 kartų), tačiau administracine tvarka nebaustas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, yra 8 klasių išsilavinimo. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, kitaip nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas skirtinos bausmės dydį, įvertino ir nuteistojo socialinius ryšius, t. y. kad K. G. turi šeimą, augina mažametį vaiką. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai, išsamiai ir detaliai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui K. G. už nusikaltimų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti šių baudžiamųjų įstatymų sankcijoje nustatytą, su realiu laisvės atėmimu, susijusią bausmę – laisvės atėmimą ir nustatyti subendrintą laisvės atėmimo 2 metams bausmę. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, kurios dydis yra gerokai mažesnes už K. G. padarytų nusikaltimų sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį, yra teisinga, nėra per griežta, neprieštarauja bausmės paskirčiai. Priešingai, pirmiau ištirtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistojo prašoma skirti, su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė galėtų būti pripažinta neveiksminga bausme, neatitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties, aiškiai neproporcinga, neadekvačia nusikalstamų veikų pavojingumui ir K. G. asmenybei bei prieštaraujančia teisingumo principui.

Nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad teismas jam paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, turėjo sumažinti 1/3. Apygardos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Aptariamoje baudžiamojo straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (kasacinės nutartys Nr. 2K-569/2014; 2K-87-677/2015). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant paskirta bausmė nuteistajam mažintina 1/3. Visų pirma, ši baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Byla išnagrinėta priimant skundžiamą nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą. Antra vertus, byloje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Apygardos teismo posėdžiuose buvo apklaustas kaltinamasis K. G., pagal jo parodymus, duotus teisme, keičiamas jam suformuluotas kaltinimas, apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J., perskaityti neatvykusios nukentėjusiosios E. K. parodymai, ištirti kiti bylos rašytiniai įrodymai. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal bendrąsias proceso taisykles. K. G. prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip minėta, pagrįstai buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir šios aplinkybės teisingai įvertintos kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad BK 64¹ straipsnis nėra atgalinio veikimo galią turintis, bausmę švelninantis, baudžiamasis įstatymas. Jis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, esant jame nustatytoms aptartoms sąlygoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014). Tačiau, kaip konstatuota pirmiau, tokių sąlygų šioje byloje nenustatyta.

Atmestinas ir apelianto prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam A. J. priteisimo.

Apeliantas teisingai tvirtina, kad byloje nėra objektyvių rašytinių duomenų dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. patirtos neturtinės žalos. Tačiau, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad A. J. dėl K. G. padarytų nusikalstamų veikų patyrė stresą, nerimą, nepatogumų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad teismai, privalo vykdyti ne formalų (nominalų), o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (2011 m. balandžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog A. J. K. G. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Apygardos teismas teisingai įvertino visus kriterijus, turinčius teisinės reikšmės, nustatant A. J. priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Priteisiant nukentėjusiajam 1 000 Lt (289 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp A. J. ir K. G. teisėtų interesų išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek civilinės teisės normas, tiek baudžiamąjį įstatymą. Skirdamas K. G. bausmę, teismas tinkamai įvertino visas nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, išsamiai pagrindė K. G. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio, nuteistajam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra teisinga, nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas pagrįstai A. J. priteisė neturtinę žalą, teisingai ir protingai įvertino jos dydį.

Kitokia apelianto nuomonė dėl bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimo, nuteistajam skirtinos bausmės rūšies, jos dydžio, neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu keisti ar panaikinti apskųstą teisėtą teismo baigiamąjį aktą.

Apeliantas skunde nurodydamas alternatyvius prašymus, tarp jų nurodė ir prašymą apskųstąjį nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo teismui.

Šis prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, jei bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmos instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantas šiame įstatyme įtvirtintų aplinkybių nenurodė, tokių aplinkybių, leidžiančių panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Todėl teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad apelianto nuteistojo K. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas ir nenaikinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.