Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-540/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2A-540/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rimvydas Norkus, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
B. A.
Ieškovas
akcinės bendrovės DNB banko
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-540/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8.; 121.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-528-258/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė DnB NORD bankas) ieškinį atsakovams bankrutavusiai bendrai Lietuvos ir Rusijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Hefestas“ ir B. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hefestas“ ir B. A. 35 531,36 eurus negrąžinto kredito, 686,53 eurus nesumokėtų palūkanų, 8,28 eurus delspinigių, iš viso 36 226,17 eurų (ekvivalentas 125 081,72 Lt) skolą, 6,27 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 20 d. su atsakovu UAB „Hefestas“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2000-2007-76, pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Hefestas“ 35 589,80 eurų dydžio kreditą su kintama metine palūkanų norma bankrutuojančios įmonės „Hefesto statyba“ kredito linijai banke padengti. Už laiku nesumokėtas ieškovui palūkanas ir kitas įmokas UAB „Hefestas“ įsipareigojo mokėti po 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Už prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas (atsakovo UAB „Hefestas“ direktorius) B. A., sudarydamas su ieškovu 2007 m. gruodžio 20 d. Laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu UAB „Hefestas“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovas UAB „Hefestas“ savo įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė. Ieškovas 2009 m. gruodžio 9 d. informavo UAB „Hefestas“, kaip kredito gavėją, ir B. A., kaip laiduotoją, apie UAB „Hefestas“ skolos dydį bei įspėjo apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Kadangi atsakovai skolos nesumokėjo, ieškovas, esant esminiam Kreditavimo sutarties pažeidimui, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38, 41.1, 42 punktais, nutraukė Kreditavimo sutartį. UAB „Hefestas“ skolą bankui sudaro: 35 531,36 eurai negrąžinto kredito, 686,53 eurai nesumokėtų palūkanų, 8,28 eurai delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Hefestas“ ir B. A. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovui pagal 2007 m. gruodžio 20 d. Kreditavimo sutartį UAB „Hefestas“ yra skolingas 35 531,36 eurus negrąžinto kredito. Prašė išdėstyti UAB „Hefestas“ negrąžinto kredito grąžinimą dalimis trejiems metams, mokant 6,27 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo B. A. 36 226,17 eurus (ekvivalentas 125 081,72 Lt) skolą, 6,27 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsakovo B. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Teismas civilinės bylos dalį dėl reikalavimų atsakovui UAB Hefestas“ nutraukė. Kadangi į bylą buvo pateikta įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl 35 531,36 eurų negrąžinto kredito, 736,04 eurų nesumokėtų palūkanų, 10,64 eurų delspinigių išieškojimo iš UAB „Hefestas“, teismas sprendė, jog ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovo UAB „Hefestas“ atžvilgiu yra išspręsti, todėl vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalimi civilinę bylą dėl šio atsakovo nutraukė. Teismas, remdamasis ieškovo ir atsakovo B. A. sudaryta Laidavimo sutartimi, jos sąlygomis, sprendė, jog atsakovo B. A. laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa juo užtikrinta prievolė, o kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnis). Teismas, remdamasis tuo, kad Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkto ir bendrosios dalies 16 punkto pagrindu atsakovas nekelia ginčo dėl skaičiuotinos 6,27 metinių palūkanų sumos, padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,27 procentų dydžio metines palūkanas tenkintinas. Kadangi atsakovas B. A. CPK 178 straipsnio tvarka nepagrindė prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtinybės, teismui neturint duomenų, leidžiančių pagrįsti būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trejiems metams, teismas atmetė atsakovo B. A. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas B. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo prašymas būtų patenkintas ir išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantas prašo išdėstyti priteistos sumos (125 081,72 Lt) išmokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą po 3 474,50 Lt, pradedant mokėjimus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas civilinėje byloje turėjo atstovą advokatą, todėl advokatui patikėjo atlikti visus procesinius veiksmus, tikėjo tuo, jog advokatas atsakovui teikia kvalifikuotą pagalbą. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kokiais įrodymais turi būti grindžiami tam tikri byloje dalyvaujančių asmenų prašymai ar nurodomi faktai. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas nepateikė teismui dokumentų apie atsakovo turtinę padėtį, nors atsakovas buvo įsitikinęs, jog advokatas tai padarys, reikiamus atsakovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus atsakovas pateikia su apeliaciniu skundu. Atsakovas sutinka, kad įrodymus apie turtinę padėtį galėjo ir turėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmąja instancija, tačiau atsakovas negalėjo numatyti, kad teismui nebus pateikti reikiami įrodymai. Atsakovas, būdamas atsakingas ieškovui solidariai su pagrindiniu skolininku, yra finansiškai nepajėgus sumokėti 125 081,72 Lt ir tai pagrindžia su skundu teikiami rašytiniai dokumentai. Atsakovo darbo užmokestis sudaro tik 546 Lt per mėnesį, atsakovas augina tris vaikus, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus. Atsakovo ir jo sutuoktinės vardu nėra registruota transporto priemonių. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1473-553/2011, kuriuo tenkino AB DNB banko ieškinį ir priteisė bankui iš atsakovo ir UAB „Hefestas“ 700 000 Lt negrąžinto kredito, 15,59 Lt procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14 120 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant klausimą, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą nebus pažeisti išieškotojo interesai, svarbu tai, kad bankas nuolat gauna periodines įmokas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymo atveju išieškotojo interesai nebus pažeisti (įvertinus banko, kaip finansų įstaigos, specifiką).

Atsiliepimas

Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimą, todėl atsakovo prašymas buvo atmestas. Aplinkybė, jog atsakovą atstovaujantis advokatas neišaiškino atsakovui, kokiais įrodymais turi būti grindžiamas prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl įrodymų, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau pateikti nebuvo, prijungimo prie civilinės bylos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuoto atstovo pagalba. Pretenzijas dėl bylos vedimo atsakovas gali reikšti tiesiogiai advokatui, tačiau tai nesudaro pagrindo prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų apie turtinę atsakovo padėtį, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, net ir pateikti papildomi įrodymai nepagrindžia sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumo. Kreditas ieškovui turėjo būti grąžintas iki 2009 m. spalio 30 d., šiuo metu minėtas terminas praleistas daugiau kaip 1,5 metų, todėl atsakovas ir taip ilgai nevykdo prievolių ieškovui. Ieškovas savo veiklą vykdo skolindamasis pinigus iš kitų asmenų bei mokėdamas už tai palūkanas, todėl tuo atveju, jeigu skolininkai nevykdo savo prievolių ieškovui, ieškovas patiria nuostolius. Be to, iš atsakovo ieškovui yra papildomai priteista dar 700 000 Lt ir 15,59 procentai metinių palūkanų, todėl atsakovo skolos ieškovui yra tokios didelės, kad sprendimo vykdymo išdėstymas šioje civilinėje byloje neturi jokios prasmės. Kadangi iš UAB „Hefestas“ skola yra priteista įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi, šios nutarties vykdymas nėra atidėtas ar išdėstytas, todėl teismo sprendimo išdėstymas atsakovo atžvilgiu paneigs atsakovo, kaip solidariojo bendraskolio, atsakomybę, nes jis ir pagrindinis skolininkas atsakys skirtingomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik atsakovas B. A., nesutikdamas su ta sprendimo dalimi, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų, turi pareigą patikrinti ir įvertinti pagrįstumą bei teisėtumą tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „Hefestas“ ir B. A. 35 531,36 eurus negrąžinto kredito, 686,53 eurus nesumokėtų palūkanų, 8,28 eurus delspinigių, iš viso 36 226,17 eurų (ekvivalentas 125 081,72 Lt) skolą, 6,27 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą grindė ieškovo ir UAB „Hefestas“ sudaryta Kreditavimo sutartimi bei ieškovo ir B. A. sudaryta Laidavimo sutartimi. Byloje ginčo dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, jų dydžio nekilo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo B. A. 36 226,17 eurus (ekvivalentas 125 081,72 Lt) skolą, 6,27 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsakovo B. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė, o civilinės bylos dalį dėl atsakovo UAB „Hefestas“ nutraukė paaiškėjus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl 35 531,36 eurų negrąžinto kredito, 736,04 eurų nesumokėtų palūkanų, 10,64 eurų delspinigių išieškojimo iš UAB „Hefestas“). Kaip jau minėta, atsakovas B. A. nesutinka tik su ta teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė išdėstyti sprendimo įvykdymą. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį nebuvo pateikti dėl jį atstovavusio advokato kaltės, kad atsakovas, būdamas ieškovui atsakingas solidariai su pagrindiniu skolininku, yra finansiškai nepajėgus sumokėti 125 081,72 Lt, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo atveju išieškotojo interesai nebus pažeisti. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, įsitikino, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo B. A. prašymo ir neišdėstė sprendimo įvykdymo.

Nuoseklus civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 str.). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 str.). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos ir pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas nustato galimybę riboti šalies teisę teikti teismui įrodymus ar paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos dalyko, yra CPK 320 ir 314 straipsniuose nustatyti apeliacinio nagrinėjimo apimties ribojimai. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas B. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos rašytinius dokumentus: pažymą apie B. A. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, vaikų gimimo liudijimų kopijas, pažymą apie įregistruotas transporto priemones B. A. vardu, pažymą apie įregistruotas transporto priemones R. A. vardu, santuokos liudijimo kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1473-553/2011. Šiuos dokumentus atsakovas pateikė, siekdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su skundu pateikiami nauji įrodymai, tai yra atsakovas B. A., teikdamas minėtus rašytinius dokumentus, nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas B. A., teikdamas naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, naujų įrodymų pateikimo būtinybę grindžia aplinkybe, jog atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti dėl atsakovą atstovavusio advokato kaltės. Nors ši aplinkybė ir nepatenka į vieną iš dviejų pirmiau nurodytų atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo atsakovo argumentu, dėl jo taip pat pasisako. Iš bylos dokumentų matyti, jog atsakovai UAB „Hefestas“ ir B. A., teikdami atsiliepimą į ieškinį (atsiliepimą pasirašė B. A. kaip UAB „Hefestas“ direktorius ir laiduotojas), jau atsiliepime nurodė teismui prašymą išdėstyti UAB „Hefestas“ negrąžinto kredito grąžinimą dalimis trims metams, mokant 6,27 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį jokių dokumentų nepateikė (b. l. 67). Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atsakovų atsiliepimą (dubliką), nurodė, jog atsakovai neįrodė (CPK 178 str.) aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti CPK 284 straipsnį, taip pat neįrodė atsakovų sunkios finansinės padėties bei finansinių galimybių grąžinti bankui skolą per trejus metus (b. l. 72-73). Atsakovai UAB „Hefestas“ ir B. A. triplike (tripliką pasirašė B. A. kaip UAB „Hefestas“ direktorius ir laiduotojas) nurodė, jog UAB „Hefestas“ veikla yra statybinių medžiagų prekyba, kad dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos ir dėl to žymiai sumažėjus pardavimams, laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį nebuvo galimybės, kad šiuo metu vyksta statybų sektoriaus atsigavimas, didėja ir statybinių medžiagų pardavimai, todėl atsakovai mano, jog per tris metus sugebės grąžinti kreditą. Kartu su tripliku buvo pateiktas UAB „Hefestas“ 2010 m. gruodžio 31 d. preliminarus balansas (b. l. 81-82). 2011 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovus atstovavo advokatas G. S. pagal 2011 m. balandžio 7 d. atstovavimo sutartį (pagal atstovavimo sutartį advokatui pavesta atstovauti UAB „Hefestas“ ir B. A. 2011 m. balandžio 7 d. pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. 2-528-258/2011) (b. l. 85). Advokatas G. S. bylą nagrinėjant iš esmės ieškinį dėl B. A. prašė atmesti arba skolą išdėstyti trims metams (b. l. 93). Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti šalių procesiniai dokumentai tvirtina, jog jau atsiliepime į ieškinį atsakovai (UAB „Hefestas“ ir B. A.) prašė teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą, o atsakovas UAB „Hefestas“, dėl kurio civilinės bylos dalis teismo sprendimu buvo nutraukta, atstovaujamas direktoriaus B. A., siekdamas pagrįsti triplike nurodytas aplinkybes dėl prašymo išdėstyti kredito grąžinimą, kartu su tripliku pateikė UAB „Hefestas“ preliminarų balansą. Ši aplinkybė rodo, jog B. A. buvo žinoma tai, kad asmuo, prašantis išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, savo prašymą privalo pagrįsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovai jau atsiliepime į ieškinį prašė išdėstyti teismo įvykdymą, kad ieškovas, teikdamas dubliką, pabrėžė atsakovams jų įrodinėjimo pareigą dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrįstumo, kad triplike nurodytoms aplinkybėms pagrįsti buvo pateiktas UAB „Hefestas“ preliminarus balansas, sprendžia, jog šios aplinkybės paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentus, esą atsakovas nežinojo, kokiais įrodymais turi būti grindžiami tam tikri byloje dalyvaujančių asmenų prašymai ar nurodomi faktai. Be to, nors atsakovas ir nurodo, jog atsakovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti dėl atsakovą B. A. atstovavusio advokato kaltės, tačiau atsakovą advokatas atstovavo tik 2011 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje (su advokatu atstovavimo sutartis pasirašyta 2011 m. balandžio 7 d. dėl advokato dalyvavimo 2011 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentu, jog įrodymai, pagrindžiantys atsakovo turtinę padėtį, nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl atsakovą atstovavusio advokato kaltės. Įvertinus išdėstytas bylos eigos aplinkybes konstatuotina, kad įrodymų, susijusių su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą, pateikimo būtinybė egzistavo dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuo pat atsakovų atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas nepagrindė prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, nes nepateikė jokių duomenų, įgalinančių spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumo, nėra tas procesinis pagrindas, kuris suponuotų galimybę atitinkamus įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str., 324 str. 3 d. nuostatos).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisakė priimti atsakovo B. A. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus pirmiau išvardytus naujus rašytinius įrodymus apie jo turtinę padėtį, nes nėra procesinių sąlygų nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Paminėtų įrodymų pateikimo būtinybė egzistavo viso proceso pirmojoje instancijoje metu, nes atsakovas B. A. jau atsiliepime į ieškinį teikė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, tai yra jau tuo metu atsakovas turėjo pareigą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias tokio prašymo dalyką, ir įrodymus, patvirtinančias šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Taip pat byloje nenustatyta, kad teismui įrodymai nebuvo pateikti dėl atsakovo B. A. atstovo advokato kaltės.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo B. A. prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, motyvavo tuo, jog atsakovas CPK 178 straipsnio tvarka nepagrindė sprendimo vykdymo išdėstymo būtinybės, tai yra teismui nebuvo pateikti duomenys, leidžiantys pagrįsti būtinybę išdėstyti teismo sprendimą trims metams. Sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Šioje įstatymo normoje yra numatytos sąlygos ir tvarka, kurioms esant teismas turi teisę išspręsti sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Teismas turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 str.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas su abiejų šalių interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Atsakovas B. A., nesutikdamas su teismo išvada dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nenurodo, jog teismas neįvertino kokių nors reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą nei teismo padaryta išvadą. Nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, nei teismo posėdžio metu atsakovas B. A., kaip laiduotojas, nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį, arba, kad yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą būtų sunku įvykdyti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įrodymų sprendimo įvykdymui išdėstyti nebuvimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, tai yra vykdymo proceso metu nepaneigta ieškovo (išieškotojo) ir atsakovo (skolininko) teisė susitarti dėl išieškotinų sumų mokėjimo terminų ir tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRimvydas NorkusGintaras Pečiulis