Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-2296-781/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
2-2296-781/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
BUAB „TR-LOG“
Atsakovas
BUAB „Transbank logistics“
Trečiasis asmuo
D. R., V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2296-781/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01224-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Linai Matukaitei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „TR-LOG“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Paltaja“, atstovei advokatei R. P.,

atsakovo BUAB „Transbank logistics“, kuriam atstovauja bankroto administratorė I. B., atstovei teisininkei I. K.-R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „TR-LOG“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Paltaja“, ieškinį atsakovui BUAB „Transbank logistics“, kuriam atstovauja bankroto administratorė I. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. R., V. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) sudarytų sandorių, kurie, anot ieškovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus, pažeidė jo bei jo kreditorių, interesus.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,1882 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3357 negaliojančia ir taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 364 921,22 Eur; 2) pripažinti katerio SeaDoo Sport Boat 230 perleidimo sandorį UAB „Transbank logistics“ negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 49 881,25 Eur; 3) pripažinti 10 puspriekabių – Schmitz SK024/L, Schmitz Corgobull, Schmitz Corgobull, Schmitz 1999, Schmitz, Schmitz Cherau, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį UAB „Transbank logistics“ negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 213 078,95 Eur; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi UAB „TR-LOG“ iškelta bankroto byla; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Paltaja“. Anot ieškovo bankroto administratoriaus, jam, be kita ko, buvo perduota 2012 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita-faktūra TRB Nr. 9 dėl parduodamų 10 puspriekabių bendrai (su PVM) 735 719,03 Lt sumai, pardavėjas – UAB „Transbankas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „TR-LOG), pirkėjas – UAB „Transbank logistics“; 2012 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita-faktūra TRB Nr. 15 dėl parduodamo katerio SeaDoo Sport Boat 230 bendrai 172 230,04 Lt sumai, pardavėjas – UAB „Transbankas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „TR-LOG), pirkėjas – UAB „Transbank logistics“; taip pat 2012 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita-faktūra TRB Nr. 14 dėl parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrai (su PVM) 1 260 000 Lt sumai, pardavėjas – UAB „Transbankas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „TR-LOG), pirkėjas – UAB „Transbank logistics“.

Ieškovo bankroto administratorius pažymi, kad atsakovas už perleistas puspriekabes, katerį ir žemės sklypą, kurių bendra suma 2 167 949,07 Lt, neatsiskaitė. Ieškovo administratoriaus vertinimu, ginčo turto perleidimas akivaizdžiai pažeidžia perleidusios bendrovės (ieškovo) ir jos kreditorių interesus bei teises, todėl administratorius, gindamas visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, ginčija nurodytų žemės sklypo, 10 puspriekabių bei katerio perleidimo sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovo bankroto administratoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos minėto straipsnio taikymui, t. y. sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių; skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo arba turėjo žinoti. Ieškovas aiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartyje, iškeldamas ieškovui bankroto bylą, konstatavo, jog įmonės nuostoliai 2012 m. sudarė 409 272 Lt. Be to, administratorius pažymi, kad ginčo turtas buvo perleistas susijusiai įmonei; taip pat nurodo, jog ieškovui priklausančio didelės vertės turto perleidimas esmingai sumažino bendrovės turtą ir todėl ieškovas tapo nemokus. Anot ieškovo, tretieji asmenys D. R. ir V. R. aktyviai veikė abiejose bendrovėse, todėl puikiai apie jas žinojo; be to, pabrėžia, jog abiejų bendrovių verslas buvo susijęs (atsakovas užsakinėjo transporto paslaugas ieškovo bendrovėje).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovui buvo suteiktas pirmumas prieš kitus kreditorius. Anot atstovės, atsakovo nurodomas skolų įskaitymas buvo netinkamas (net jei jis ir buvo). Ieškovo atstovės teigimu, senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, nes paskutiniai įmonės dokumentai bankroto administratoriui perduoti jau pradėjus nagrinėti šią bylą.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Transbank logistics“, kuriam atstovauja bankroto administratorė I. B., atsiliepime į ieškinį ir teismo proceso metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Atsakovo bankroto administratorė nurodo, kad tikslios ginčijamų sudarymo ir vykdymo aplinkybės jai nėra žinomos, nes ji sutartiniuose santykiuose nedalyvavo, tačiau byloje esančių ir administratorei perduotų duomenų visuma, anot administratorės, leidžia spręsti, kad ieškinys yra nepagrįstas. Administratorė aiškina, kad ieškovas 2010-2013 m. užsakė, o atsakovas teikė transporto paslaugas – vežė krovinius tarptautiniais maršrutais. Atsakovo administratorės teigimu, atsižvelgdami į tai, kad už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. vidurio pradėjo formuotis ieškovo skola atsakovui, šalys sutarė, jog dalis ieškovo skolos atsakovui būtų padengta ne piniginėmis lėšomis, o ieškovui priklausančiu turtu. Tuo pagrindu, anot administratorės, šalys nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 2 d. sudarė 12 pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovas perleido atsakovui turto už 636 570,05 Eur (2 197 949,07 Lt) dydžio sumą.

Atsakovas nurodo, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 1 d. skolos užskaitymo aktu įskaitė 225 966,46 Eur (780 217 Lt) dydžio UAB „Transbank logistics“ skolą UAB „TR-LOG“, tame tarpe ir 213 078,96 Eur dydžio skolą pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TRB9 už 10 parduotų puspriekabių. Administratorė pažymi, kad likusios skolos įskaitymą pagrindžiančių rašytinių dokumentų neturi (jie administratorei neperduoti), tačiau pagal BUAB „Transbank logistics“ buhalterinės apskaitos duomenis atsakovas 2012 m. už įgytą turtą ieškovui nebuvo skolingas; priešingai, tai ieškovas dar liko skolingas atsakovui (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4008-431/2013, iš ieškovo priteista 185 097,79 Eur skola atsakovui). Taigi, administratorės teigimu, nors atsakovas už ginčo turtą piniginių lėšų ir nesumokėjo, tačiau būtent šia suma buvo sumažintas ieškovo įsipareigojimų atsakovui dydis.

Atsakovo bankroto administratorės vertinimu, ieškovas neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų, t. y. neįrodė, kad ginčijamos sutartys pažeidė ieškovo ar jo kreditorių teises ir (ar) interesus; be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl, anot atsakovo, ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Administratorė pažymi, kad ieškovas, tvirtindamas, jog ginčo turto perleidimas pažeidžia ieškovo ir jo kreditorių interesus, net nepateikė jokios informacijos apie ginčijamų sutarčių sudarymo dieną ieškovo turėtus įsipareigojimus kreditoriams, šių įsipareigojimų dydį bei kitimą; taip pat duomenų, jog būtent ginčijamų sutarčių sudarymas lėmė ieškovo nemokumą ar kitaip pažeidė kreditorių interesus (negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais). Atsakovo teigimu, ginčijamų sutarčių sudarymas ir vykdymas nelėmė ir negalėjo lemti ieškovo turto sumažėjimo ir įsipareigojimų didėjimo; priešingai, įsipareigojimus ieškovo pagrindiniam kreditoriui gerokai sumažino.

Be to, atsakovo bankroto administratorė aiškina, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareikšti. Pažymi, kad bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d.; ieškovo valdymo organai turėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 3 d., tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2015 m. birželio 15 d., t. y. praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą ieškiniui pareikšti.

Atsiliepimas

Pažymėtina, kad iki atsakovui BUAB „Transbank logistics“ iškeliant bankroto bylą, atsakovas, atstovaudamas vadovo D. R., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, argumentuodamas tuo, jog UAB „TR-LOG“ savo turimą įsiskolinimą (jo dalį) atsakovui UAB „Transbank logistics“ padengė perleisdamas ginčo turtą.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5375-560/2013, UAB „TR-LOG“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2771/2013, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Paltaja“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2221-781/2016, UAB „Transbank logistics“ iškelta bankroto byla; įmonės bankroto administratore paskirta I. B.; nutartis įsiteisėjusi.

Nustatyta, kad šalys nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 2 d. sudarė 12 pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovas perleido atsakovui turto bendrai už 627 881,42 Eur (2 167 949,03 Lt):

2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 931,07 Eur (86 082 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/0 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 13 975,60 Eur (48 254,94 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/1 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 931,07 Eur (86 082 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/2 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 26 557,01 Eur (91 696,03 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/3 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 17 242,60 Eur (59 535,24 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/4 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 930,95 Eur (86 081,57 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/5 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 23 065,66 Eur (79 641,12 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/6 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 16 153,60 Eur (55 775,14 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/7 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 16 788,82 Eur (57 968,43 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120807/8 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 502,58 Eur (84 602,52 Lt);2012 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20120927/1 dėl katerio SeaDoo Sport Boat 230; sutarties kaina 49 881,27 Eur (172 230,04 Lt);2012 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 364 921,22 Eur (1 260 000 Lt);

Tuo pagrindu 2012 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra TRB Nr. 9 dėl parduodamų 10 puspriekabių bendrai (su PVM) 735 719,03 Lt sumai; 2012 m. rugsėjo 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra TRB Nr. 15 dėl parduodamo katerio SeaDoo Sport Boat 230 bendrai 172 230,04 Lt sumai; 2012 m. rugsėjo 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra TRB Nr. 14 dėl parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrai (su PVM) 1 260 000 Lt sumai.

Byloje pateiktas tarp šalių pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 1 d. skolos užskaitymo aktas, pagal kurį, be kita ko, ieškovas užskaitė atsakovo skolą pagal PVM sąskaitą-faktūrą TRB Nr. 9 dėl parduodamų 10 puspriekabių bendrai (su PVM) 735 719,03 Lt sumai, tokiu būdu sumažinant atsakovo skolą ieškovui. Be to, tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui priklausęs ginčo turtas buvo perleistas atsakovui sumažinant ieškovo įsiskolinimą atsakovui, kuris susidarė dėl atsakovo suteiktų, tačiau ieškovo neapmokėtų, krovinių pervežimo paslaugų, t. y. ginčijamais sandoriais ieškovas sumažino savo įsiskolinimą atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl actio Pauliana taikymo

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio sudarymo metu

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. būtina išsiaiškinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad bent trys ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (ar jų didžiosios dalys) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. BIĮ „Mariva“ 52 712,81 Lt reikalavimas (atsiradęs dar 2009 m.), UAB „Krone Scanbalt“ (buvęs pavadinimas UAB „Scanbalt trailer“) 365 257,05 Lt dydžio reikalavimas (atsiradęs 2011 m. liepos 29 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. sutarčių pagrindu), UAB „Refas ir Ko“ 3913,65 Lt dydžio reikalavimas (atsiradęs 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. birželio 6 d. sąskaitų-faktūrų pagrindu). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga laikytina įrodyta, t. y. ieškovo bankroto administratorius turėjo teisę teikti ieškinį actio Pauliana pagrindu, gindamas, be kita ko, nurodytų kreditorių teises bei interesus.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo actio Pauliana pagrindu ginčijamu sandoriu ir skolininko (ne)privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės suteikti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir su jais visiškai atsiskaito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Atsakovas byloje iš esmės pagrįstai argumentavo, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Kita vertus, toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl privalomumo sudaryti sandorį, yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir pagal šias sutartis būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016).

Nagrinėjamoje byloje iš viešų duomenų, t. y. ieškovo balanso už 2011 m. (teikto VĮ „Registrų centras“), nustatyta, kad ieškovas 2011 m. turėjo turto bendrai už 3 842 344 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 800 294 Lt, t. y. ieškovas jau 2011 m. faktiškai buvo nemokus. Pažymėtina, kad ir sudarius ginčijamus sandorius, ieškovas, kaip matyti iš jo 2012 m. balanso, taip pat liko nemokus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y. kad UAB „TR-LOG“, būdamas nemokus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, taip sumažindamas savo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, teismas sprendžia, jog sudaryti ginčijami sandoriai (kurių pagrindu ieškovas sumažino savo skolą atsakovui) pažeidė kitų kreditorių teises. Teismo vertinimu, šiuo atveju veikimas vieno kreditoriaus naudai nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, ieškovas turėjo padelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (BIĮ „Mariva“, UAB „Krone Scanbalt“ (buvęs pavadinimas UAB „Scanbalt trailer“), UAB „Refas ir Ko“), taigi, ieškovas, ginčijamais sandoriais perleidęs turtą atsakovui, jam, kaip kreditoriui, suteikė pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, iš esmės sumažino savo turtą, pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininką (ieškovą) ir gauti jų patenkinimą, todėl ginčijami sandoriai vertintini kaip kitų kreditorių teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme bei kurių ieškovas neprivalėjo sudaryti (nes ieškovas skolingas buvo ne tik vienam atsakovui). Atsakovo argumentai, kad ieškovas siekė atsiskaityti su atsakovu dėl to, jog pastarasis buvo pagrindinis ieškovo užsakovas (iš kurio gaudavo pelningus užsakymus), vertintini kritiškai, nes, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų, ieškovo skolos atsakovui ir po ginčijamų sandorių sudarymo didėjo, o 2013 m. ieškovui iškelta bankroto byla.

Dėl sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai yra preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

Iš byloje pateiktų Juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad ginčijamų sandorių, sudarytų 2012 m. rugpjūčio 7 d. ir 2012 m. rugsėjo 27 d. (dėl puspriekabių ir katerio perleidimo), sudarymo metu ieškovas buvo vieninteliu atsakovo akcininku; tuo tarpu ginčijamo 2012 m. spalio 2 d. sandorio (dėl žemės sklypo perleidimo) sudarymo metu ieškovo vienintelis akcininkas (V. R.) buvo ir atsakovo vienintelis akcininkas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas buvo susijusios įmonės, todėl žinojo (turėjo žinoti), be kita ko, ir apie vienas kito finansinę padėtį, t. y. ieškovo nemokumą; taigi, remiantis CK 6.67 straipsnio 7 punktu, abi šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovas) pripažintinos nesąžiningomis; įrodymų, paneigiančių šią teisinę prezumpciją, bylos šalys nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties termino teikiant ieškinį actio Pauliana pagrindu

Aptariant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio eigos pradžia prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį – atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinio senaties terminui aktualios ir tam tikros ĮBĮ nuostatos. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškinį actio Pauliana pagrindu įstatymas kreditoriui suteikia teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtą, tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą lieka priklausomas nuo to, kada faktiškai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovui UAB „TR-LOG“ iškėlimo priimta 2013 m. spalio 22 d. ir įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d. Nurodyta nutartimi, be kita ko, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratorius nenurodė tiksliai kada jam buvo perduoti įmonės dokumentai (jų dalis, perduota pirmą kartą); kita vertus, ieškovo bankroto administratorius, teikdamas pradinį ieškinį, pažymėjo, jog ginčijamos sutartys jam nėra perduotos, jų nepridėjo ir prie ieškinio (jas pateikė atsakovas). Iš bylos rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo buvęs vadovas tik 2016 m. kovo 17 d. perdavė bankroto administratoriui likusius dokumentus. Ieškinys (pradinis) nagrinėjamoje byloje pateiktas teismui 2015 m. birželio 15 d. (data ant pašto voko – 2015 m. birželio 10 d.), todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys pareikštas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustačius visas CK 6.66 straipsnyje išvardytas actio Pauliana sąlygas, yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiomis ieškovo ginčijamas sutartis; sprendimo rezoliucinėje dalyje jas konkretizuojant, nes, kaip minėta, ieškovas, teikdamas ieškinį, nurodytų sutarčių dar neturėjo, todėl reikalavimas buvo suformuotas abstrakčiai, įvardinant minėtas sutartis tiesiog kaip perleidimo sandorius (teismas sprendžia, jog tai nevertintina ieškinio reikalavimų ribų peržengimu), bei taikyti ieškovo prašomą restituciją – priteisiant ieškovui iš atsakovo jo prašomas sumas, kurios atitinka minėtose sutartyse nurodytas ginčo turto vertes.

Be to, ieškovas prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog, skolininkui iškėlus bankroto bylą, nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 straipsnis), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniai), skaičiavimas; taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011), todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo (bankrutuojančios įmonės) netenkintinas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Viena vertus, ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kita vertus, ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos ieškovui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Tiek ieškovas, tiek atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos (dėl procesinių dokumentų siuntimo), apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Viena vertus, CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, užtikrinant pradinį ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovas prašė restitucijos natūra, t. y. grąžinant ginčo turtą (žemės sklypą, katerį ir 10 puspriekabių), buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas nurodytas ginčo turtas. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu ieškovas, nurodęs, jog restitucija tapo negalima (dalis ginčo turto parduota, kita dalis turto atsakovo bankroto administratorei nėra perduota), patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė restitucijos piniginiu ekvivalentu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nurodytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės prarado prasmę ir reikalingumą, todėl naikintinos (CPK 149 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, taikytos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo panaikintos, todėl šiuo spendimu naikintinos laikinosios apsaugos priemonės likusiam areštuotam turtui, t. y. kateriui ir 10 puspriekabių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo BUAB „TR-LOG“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Paltaja“, ieškinį atsakovui BUAB „Transbank logistics“, kuriam atstovauja bankroto administratorė I. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis tarp UAB „TR-LOG“ (buvęs pavadinimas UAB „Transbankas“), j. a. k. 302252113, ir UAB „Transbank logistics“, j. a. k. 302452270, sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis:

2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 931,07 Eur (86 082 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/0 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 13 975,60 Eur (48 254,94 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/1 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 931,07 Eur (86 082 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/2 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 26 557,01 Eur (91 696,03 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/3 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 17 242,60 Eur (59 535,24 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/4 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 930,95 Eur (86 081,57 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/5 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 23 065,66 Eur (79 641,12 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/6 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 16 153,60 Eur (55 775,14 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/7 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 16 788,82 Eur (57 968,43 Lt);2012 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120807/8 dėl puspriekabės šaldytuvo Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 24 502,58 Eur (84 602,52 Lt);2012 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120927/1 dėl katerio SeaDoo Sport Boat 230; sutarties kaina 49 881,27 Eur (172 230,04 Lt);2012 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties kaina 364 921,22 Eur (1 260 000 Lt).

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „TR-LOG“, j. a. k. 302252113, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Paltaja“, iš atsakovo UAB „Transbank logistics“, j. a. k. 302452270, 627 881,42 Eur (šešis šimtus dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 42 ct).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kateriui SeaDoo Sport Boat 230 ir 10 puspriekabių – Schmitz SK024/L, Schmitz Corgobull, Schmitz Corgobull, Schmitz 1999, Schmitz, Schmitz Cherau, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė