Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-110-1058/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-08
Bylos Nr.: AN2-110-1058/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00326-2023-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Telksnienė
Suinteresuotas asmuo: K. K.
Pažeidėjas: V. R.
Advokatai: Saulius Juzukonis

Kategorijos

16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-110-1058/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00326-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,suinteresuotam asmeniui K. K. ir jos atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens K. K. ir jos atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. skundas tenkintas iš dalies, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. sausio 27 d. nutarimu (toliau ir – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22190624654) V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, 2022 m. lapkričio 26 d. 20.22 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apvažinėjo pirma eismo juosta važiavusį automobilį VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš dešinės kelkraščiu, kliudė jį bei kelio atitvarus, padarydamas žalą, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 125, 220, 221 punktų reikalavimus. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 500 EUR dydžio bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 300 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) trisdešimt šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 500 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) trisdešimt šešiems mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2232-2023, kuriuo V. R. buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta galutinė 1 500 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas trisdešimt šešiems mėnesiams, ir V. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 900 EUR dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bei pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 500 EUR dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. R. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 EUR dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. K. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. R. priteista 500 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens K. K. naudai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Suinteresuoto asmens K. K. atstovas advokatas Saulius Juzukonis apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimą (toliau ir – skundžiamas nutarimas) panaikinti ir dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. atstovo skundo priimti naują sprendimą – V. R. atstovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2023 m. sausio 27 d. nutarimą be pakeitimų; 2) iš V. R. suinteresuotam asmeniui K. K. priteisti 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidų.

3.1. Cituojant ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodoma, kad šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, jog buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Vis dėlto, nepaisant ilgo ir pakankamai išsamaus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas padarė aiškias fakto, teisės ir veikos kvalifikavimo klaidas.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nutarimo išvados dėl Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimo yra nepagrįstos išsamiu ir visapusišku administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų įvertinimu, byloje surinkti ir Nutarime išsamiai aptarti duomenys apylinkės teisme įvertinti tendencingai. Nurodant Institucijos 2023 m. sausio 27 d. Nutarime konstatuotas aplinkybes, pažymima, kad šios faktinės aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti KET pažeidimai nustatyti objektyvių, visus leistinumo ir sąsajumo kriterijus atitinkančių įrodymų visuma: suinteresuoto asmens K. K., liudytojos S. F. paaiškinimais, alkotesterio kvito ir neblaivumo nustatymo akto duomenimis, vyriausiosios patrulės I. V. 2022 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio schema, iš dalies paties V. R. paaiškinimu, kitais duomenimis.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamu nutarimu Institucijos 2023 m. sausio 27 d. Nutarimas buvo panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau nė vieno iš šių administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės skundžiamame nutarime neišdėstytos ir lieka neaišku, ką konkrečiai nustatė ir konstatavo apylinkės teismas. Nurodoma, kad ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu skundžiamas nutarimas dar gali būti kiek pateisinamas, nes nors Institucijos Nutarimą ir panaikino, jokių korekcijų dėl šio straipsnio taikymo (nei veikos, nei administracinės nuobaudos V. R. požiūriu) apylinkės teismas neatliko. Vis tik, sprendimas kvalifikuoti V. R. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, atmetant ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymą, yra neatitinkantis nei V. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, nei tikrųjų faktinių aplinkybių.

3.4. Cituojant skundžiamo nutarimo 8-9 puslapius, nurodoma, kad šie apylinkės teismo motyvai yra prieštaringi. Apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 26 d. 20.22 val. sudarytą eismo įvykio vietos schemą pavadino „preliminaria“, nors tokio procesinio dokumento nenumato jokie įstatymai ar teisės aktai. Priešingai, ši eismo įvykio schema sudaryta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūno S. S., joje nurodyti eismo juostų išmatavimai, kiti duomenys, šios eismo įvykio schemos niekas byloje neginčijo. Kita vertus, teismas remiasi ta eismo schemos dalimi, kurioje nurodytas dešinės eismo juostos plotis ((duomenys neskelbtini) kryptimi – 3,2 m), ją gretina su atsakomybėn patraukto asmens atstovo pateiktomis nuotraukomis ir daro išvadą, kad V. R. automobilis negalėtų tilpti tarpe tarp dešinio suinteresuoto asmens K. K. automobilio šono ir kelio atitvarų. Vis tik, eismo įvykio schemoje pažymėtas tik dešinės eismo juostos plotis (atstumas iki atitvarų nenurodytas), tad tokia teismo išvada akivaizdžiai nepatikima.

3.5. Pažymima, kad minimoje bylos dalyje, kuri yra svarbiausia vertinant Institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes V. R. paduotu skundu neginčijo, kad pažeisdamas KET taisykles pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apylinkės teismas prisiėmė jam nebūdingą specialisto (eksperto) funkciją. Atkreipiamas dėmesys, kad tai darydamas teismas bylos duomenis vertino itin laisvai, pavyzdžiui, atstumą iki atitvarų ir kelkraščio plotį nustatė iš fotonuotraukų. Be to, savo nuožiūra itin laisvai ir abstrakčiai teismas vertino fotonuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus. Atstovo nurodymu, toks bylos duomenų vertinimas ir nepagrįsta teisėtai surinktų faktinių duomenų (K. K. parodymų, eismo įvykio vietos schemos (apie liudytojos S. F. paaiškinimus nustatant eismo įvykio mechanizmą net neužsiminta)) kritika sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 569 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kurios reikalauja įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Galiausiai, apylinkės teismas pripažino, kad nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmo jam nepavyko ir visas abejones teismas aiškino V. R. naudai – tokia teismo pozicija, atstovo įsitikinimu, vienareikšmiškai vertintina kaip itin tendencinga ir neobjektyvi.

3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek ANK, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) normos iš tiesų draudžia asmenį pripažinti kaltu remiantis tik spėjimais ir prielaidomis, tačiau šis principas taikomas su viena esmine sąlyga – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, abejonės kaltinamo asmens naudai aiškinamos tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Atstovo nurodymu, šioje byloje apylinkės teismo atlikto samprotavimo vertinant atskirus bylos dokumentus ir sąmoningai nutylint teismo išvadoms nepalankius duomenis, negalima laikyti visų procesinių galimybių panaudojimu nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Daroma išvada, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai panaikino teisėtą ir pagrįstą Institucijos Nutarimą.

3.7. Nurodoma, kad nors apylinkės teismas besąlygiškai tikėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į jų prieštaravimus dėl reikšmingai bylai aplinkybių. Pavyzdžiui, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos V. R. paaiškino tuo, kad turėjo išvykti darbo reikalais (2022 m. lapkričio 26 d. paaiškinimas), nors pasitraukęs iš eismo įvykio vietos į jokį darbą nenuvyko, o paprasčiausiai vartojo alkoholį. Be to, V. R. atstovo skunde buvo plėtojama būtinojo reikalingumo versija, kurios nė vienas elementas nepasitvirtino, tačiau, be kitų aplinkybių, ir ši versija nedera su alkoholio vartojimu po eismo įvykio ir net 1,46 promilių nustatytu V. R. girtumu. Pažymima, kad tai rodo, jog esminėse bylos aplinkybėse duodamas paaiškinimus V. R. nebuvo nuoseklus ir sąžiningas.

3.8. Atstovo teigimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti tik dalį K. K. patirtų atstovavimo išlaidų yra nemotyvuotas ir nepateisinamas – į bylą buvo pateikti visi duomenys, kad K. K. patyrė 1 000 EUR atstovavimo išlaidų. Nurodoma, kad teismo procesas buvo inicijuotas ne K. K., o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, V. R. atstovo skundo nagrinėjimas užsitęsė, dėl V. R. kaltės neįvyko net du teismo posėdžiai, tad visos K. K. išlaidos buvo objektyviai būtinos ir pateisinamos. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi pažymima, kad atstovavimo institutas tiek baudžiamojo proceso, tiek administracinėje teisėje suprantamas žymiai plačiau nei kad tik konkrečių reikalavimų patenkinimas ar nepatenkinimas. Be to, skundžiamame nutarime teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko K. K. atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažintos, todėl ir šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Suinteresuotasis asmuo K. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) atmesti V. R. atstovo skundą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimą nepakeistą; 2) sumokėti jai 1 000 EUR sudarančias bylinėjimosi išlaidas; 3) atlyginti moralinę žalą, kuri sudaro 1 000 EUR.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savo skunde V. R. neteisingai išdėstė K. K. paaiškinimus apie 2022 m. lapkričio 26 d. eismo įvykį, kuriuos ji parašė eismo įvykio vietoje dalyvaujant policijos pareigūnams ir liudytojams, bei juos vadina „neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis“, nors tai yra šmeižtas. Jis du kartus skunde buvo nurodęs, kad „aš ketinau pasukti į kairę, į įvažiavimą į estakadą“, tačiau tai laikytina melu, nes leistinas posūkis toje vietoje yra tik į kairę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, pagal policijos duomenis, V. R. sistemingai pažeisdavo KET, įskaitant leistiną greitį, turėdamas iki aptariamo eismo įvykio momento dvidešimt du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių penkiolika buvo galiojantys eismo įvykio dieną.

4.2. Pažymima, kad K. K., tiek rašytiniuose, tiek žodiniuose paaiškinimuose, kuriuos davė policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje, nurodydavo, jog V. R. po eismo įvykio elgėsi agresyviai ir nemandagiai. Iš pradžių jis bandė perkelti atsakomybę K. K., kaltindamas ją dėl to, kas nutiko, tačiau automobilių apžiūros metu savo kaltę pripažino. Vėliau V. R. siūlė 200 EUR piniginę kompensaciją, kurią galbūt perduos kitą dieną (2022 m. lapkričio 27 d.) tuo tikslu, kad nebūtų kviečiami policijos pareigūnai. Taip pat V. R. asmeniškai K. K. pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, kad ji galėtų padaryti nuotrauką ir nesijaudintų, jog jis neatlygins eismo įvykiu padarytos žalos.

Atsiliepimas

4.3. Suinteresuoto asmens nurodymu, atsižvelgus į tai, kad nei ji, nei V. R. savo automobiliuose neturėjo europinio protokolo, ji pasiūlė iškviesti policiją, tačiau V. R. atsisakė motyvuodamas tuo, jog niekas neatvyks dėl jos tautybės ir politinės padėties šalyje. Be to, bendraujant su V. R., K. K. kartu su eismo įvykio liudytoja S. F. suprato, kad V. R. yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. S. F. pareiškus pastabą dėl alkoholio kvapo, V. R. nedelsiant sėdo už savo automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos priešpriešinio eismo juosta. Vis tik, K. K. apie įvykį pranešė policijai ir sulaukė policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje. Atkreipiamas dėmesys, kad prie bylos yra pridėtas alkotesterio kvitas bei V. R. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog V. R. 00.16 val. buvo girtas – jam nustatytas 1,46 promilės girtumas, o tai yra visiškai nepriimtina. K. K. teigimu, V. R., vairuodamas neblaivus, sukėlė pavojų jos ir kitų eismo dalyvių gyvybėms, nesilaikė KET, padarė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir, nepaisant to, bando manipuliuoti informacija.

4.4. Nesutinkama ir su daliniu V. R. skundo dėl Institucijos 2023 m. sausio 27 d. Nutarimo tenkinimu, o būtent dėl to, kad teismas, vertindamas ir darydamas išvadas tik pagal nuotraukas, darytas iš karto po eismo įvykio, vadindamas preliminaria S. S. sudarytą įvykio schemą, o atstumą nuo kelkraščio iki tvoros įvardindamas „labai mažu atstumu“, verčia abejoti K. K. versija apie eismo įvykio mechanizmą, nors ji tinkamai įvykdė savo pareigą – iškvietė policiją, laukė atvykimo eismo įvykio vietoje, parašė paaiškinimus, atsakydavo į policijos klausimus. Be to, vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis ir atsižvelgus į technines charakteristikas, automobilio VW Passat B8 (duomenys neskelbtini) plotis – 1832 mm, automobilio VW Passat B7 (duomenys neskelbtini) – 1820 mm, o kelio juostos plotis pagal preliminarią schemą yra 3,2 m, neatsižvelgiant į kelkraštį ir atstumą iki tvoros. Atitinkamai daroma išvada, kad atsižvelgiant į kelio juostos plotį ir atstumą iki užtvaros, galėjo tilpti du automobiliai.

Šalies argumentai

4.5. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad nuo V. R. skundo padavimo praėjo ilgas laiko tarpas, du kartus teismo posėdžiai neįvyko dėl jo kaltės. Nurodoma, kad K. K. beveik metus laiko yra streso būsenoje, patyrė moralines kančias, atšaukė daugybę planų, taip pat ir atostogas. Be to, jai teko kreiptis į advokatą dėl teisinės gynybos, o tai pareikalavo didelių finansinių išlaidų, kurios teismo sprendimu buvo patenkintos iš dalies, bet ne visiškai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens K. K. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nurodoma, kad yra visiškai nesutinkama su suinteresuoto asmens atstovo advokato nurodymu, jog teismo sprendimas kvalifikuoti V. R. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, atmetant ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymą, yra neatitinkantis padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir tikrųjų faktinių aplinkybių. Pažymima, kad V. R. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę padarius eismo įvykį. Vyko ilgas teismo procesas, buvo pateikta daug faktinių įrodymų, paneigiančių nelogišką suinteresuoto asmens K. K. versiją ir patvirtinančių V. R. versiją, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio – V. R. aiškindamas apie įvykusį eismo įvykį nurodė, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini) plentu, ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) k., po viaduku, pirma eismo juosta, tuomet iš antros eismo juostos pradėjo rikiuotis VW su Baltarusijos Respublikos valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), prispaudė jį prie atitvarų, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Atitinkamai apylinkės teismas teisingai ir detaliai įvertino pateiktus įrodymus, jais rėmėsi, sugretino pateiktas nuotraukas su eismo įvykio vietos schema bei padarė pagrįstą įrodymais ir teisingą išvadą, kad V. R. automobilis negalėtų tilpti tarpe tarp dešinio suinteresuoto asmens K. K. automobilio šono ir kelio atitvarų.

5.2. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmos eismo juostos plotis yra 3,2 m, o pridėti prie bylos automobilio WV Passat duomenys rodo, jog WV Passat plotis yra 1,83 m, todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jei K. K. važiuotų pirma eismo juosta, V. R. negalėtų jos aplenkti iš dešinės pusės ir atsitrenktų į jos automobilio galinę dalį. Be to, K. K. pati pripažino, kad iki įvykio važiavo antra eismo juosta, eismo sąlygos buvo blogos, kelio žymėjimo nesimatė. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta S. F., nurodydama, kad visą kelią važiavo nevalytu keliu ir esamomis vėžiomis, o prie tilto pradėjo rikiuotis. Taigi būtent K. K. sukėlė eismo įvykį, kuri rikiuodamasi iš antros eismo juostos nepamatė V. R. automobilio, nes jis galėjo būti aklojoje zonoje, bei prispaudė jį prie atitvaro, ką patvirtina ir liudytojos S. F. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad prieš persirikiuojant K. K. žiūrėjo į veidrodį ir stabdė, tačiau nenurodė, kad ji žiūrėtų į šoninį langą siekiant įsitikinti, ar nėra automobilio važiuojančio aklojoje zonoje. Taip pat pažymimas ir suinteresuoto asmens K. K. nesąžiningumas dėl to, kad V. R. dėl svarbių jam aplinkybių reikėjo skubiai išvykti iš eismo įvykio vietos, ji visą kaltę suvertė jam, nors byloje yra akivaizdžių duomenų (tiek liudytojų parodymai, tiek ir byloje esanti rašytinė medžiaga), patvirtinančių, kad būtent K. K. sukėlė eismo įvykį, tačiau V. R. išvykus iš eismo įvykio vietos, K. K. dėl eismo įvykio apkaltino V. R..

5.3. Nors suinteresuoto asmens K. K. atstovas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog esant tokiai byloje surinktų įrodymų visumai, neįmanoma objektyviai nustatyti šio eismo įvykio kilimo mechanizmo ir padaryti vienareikšmę išvadą, kad būtent dėl V. R. neteisėtų veiksmų kilo eismo įvykis, tačiau nesutinkama su tokia pozicija. Nurodoma, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens K. K. iškeltos versijos negalimumą, šie įrodymai yra akivaizdūs, todėl atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas su jais sutiko. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro būtina visuma keturių objektyvių ir subjektyvių požymių, o kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pažymimas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

5.4. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo išvada, jog V. R. automobilis negalėtų tilpti tarpe tarp dešinio K. K. automobilio ir kelio atitvarų yra akivaizdžiai nepatikima, nes teismas tokią išvadą daro nepagrįstai remdamasis ta eismo įvykio schemos dalimi, kurioje nurodytas dešinės eismo juostos plotis ir ją gretina su V. R. atstovo pateiktomis nuotraukomis. V. R. nurodymu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra visiškai pagrįsta ir logiška bei paremta teismui pateiktais faktiniais įrodymais. Pažymima, kad faktiniai įrodymai, tokie kaip kelio atkarpos nuotraukos, eismo juostų išmatavimai, buvo pateikti teismui tam, jog būtų įmanoma kuo detaliau išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio schema sudaryta tik iš K. K. žodžių V. R. nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesutinkama, kad teismas prisiėmė sau nebūdingą specialisto (eksperto) funkciją, nes akivaizdu, jog teismas vertino jam pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatant teisiškai reikšmintas aplinkybes, buvo įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

5.5. Atkreipiamas dėmesys, kad suinteresuoto asmens K. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas savo nuožiūra itin laisvai ir abstrakčiai vertino fotonuotraukose užfiksuotus apgadinimus, kas leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 569 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ir pažymima, kad su tokiu argumentu yra nesutinkama. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apsiribojama vien tik šiuo nurodymu ir toliau nesiplečiama, nors būtent nuotraukose matoma, kaip buvo apgadintos transporto priemonės. Be to, sugretinus nuotraukas su 2022 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio vietos schema, aiškiai įžvelgiama, kad V. R. niekaip negalėjo iš dešinės pusės atsitrenkti savo automobiliu į K. K. automobilį, jeigu ji važiuotų taip, kaip ji nurodė, t. y. pirma eismo juosta, nes V. R. tiesiog nepakaktų vietos įsiterpti – pirmos juostos plotis nuo skiriamosios linijos su antra juosta iki kelio geležinio atitvaro yra 3,2 m, taigi akivaizdu, kad du automobiliai negalėjo tilpti 3,2 m pločio dešinėje juostoje. Daroma išvada, kad jeigu V. R. ją lenktų iš dešinės jai važiuojant pirma eismo juosta, neturint vietos tarp K. K. automobilio ir atitvaro, jis apgadintų jai ne dešinį šoną, o automobilio galinę dalį. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad ne V. R. sukėlė eismo įvykį, o K. K. įvažiavo į jo automobilį judantį pirma juosta tuo metu kai rikiavosi iš antros juostos, dėl ko V. R. buvo prispaustas prie atitvaro.

5.6. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nurodoma, kad jokių prieštaravimų administracinėn atsakomybėn traukiamo V. R. parodymuose nebuvo, nes jis viso proceso metu nuosekliai ir sąžiningai neneigė savo kaltės dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos iki visų aplinkybių nustatymo. Taip pat, V. R. nuosekliai paaiškino iškilusias svarbias priežastis, kodėl iškart po eismo įvykio išvažiavo iš įvykio vietos – jis pasišalino iš įvykio vietos nepiktybiškai, o dėl iškilusios grėsmės jo pažįstamiems, t. y. dar iki eismo įvykio jam paskambino pažįstama ir pasakė, kad jos vyrą užpuolė su peiliu ir sumušė, prašė, kad V. R. kuo skubiau atvyktų į (duomenys neskelbtini) k. ir pagelbėtų jam. Šias aplinkybes patvirtino ir jo brolis R. R., o byloje yra pateiktas raštas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2022 m. lapkričio 26 d. 20.25 val. buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad tai rodo, jog V. R. neišgalvojo pasiteisinimų, o tikrai skubėjo į pagalbą. Taigi neginčijama, kad V. R. išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau jam tuo metu draugo užpuolimas su peiliu atrodė svarbesnė aplinkybė nei įvykęs eismo įvykis.

5.7. Nurodoma, kad V. R. davė nufotografuoti K. K. savo asmens dokumentą ir žadėjo kuo greičiau į eismo įvykio vietą sugrįžti su deklaracijos blanku, kurio neturėjo nei jis, nei K. K.. Atkreipiamas dėmesys, jog V. R. pats vėliau telefonu komunikavo su pareigūnais, susitarė, kad jie atvyks iki jo namų – buvo jau vėlu, jis ilgai laukė pareigūnų, pats keturis kartus skambino pareigūnams klausdamas, kada jie atvyks ir dėl didelio susijaudinimo, būdamas streso būsenoje, išgėrė alkoholio, dėl ko labai gailisi. Vis tik, V. R. buvo sąžiningas, davė išsamius parodymus, bendradarbiavo su pareigūnais, sutiko patikrinti girtumą. Be to, šis apeliacinio skundo argumentas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos niekaip nepagrindžia ir nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo – nesuprantama, ką yra bandoma įrodyti, nes ir Institucijos Nutarime, ir skundžiamame nutarime V. R. yra inkriminuota ANK 426 straipsnio 2 dalis, o nei pirmosios instancijos teismas, nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. aplinkybių dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies inkriminavimo neneigia.

5.8. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymima, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra motyvuotas ir pagrįstas teisiniais bei faktiniais motyvais. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendė vadovaudamasis teismų praktika, teisės aktais bei vertindamas konkrečias šios bylos aplinkybes, tokiu būdu nepadarydamas teisės taikymo klaidos. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atkreipiamas dėmesys, kad suinteresuoto asmens nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, be to, eismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

5.9. Sutinkamai su apylinkės teismo vertimu, nurodoma, kad šioje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, atsižvelgta į tai, jog K. K. įtraukta į bylą, nes procesas buvo pradėtas dėl eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi. Teismo vertinimu, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įvertinus tai, kad Nutarimas panaikintas, V. R. skundas dalyje dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo patenkintas, akivaizdu, kad prašoma priteisti suma, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, yra laikytina neproporcingai didele.

6. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens K. K. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą Institucija prašo tenkinti suinteresuoto asmens K. K. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą. Pažymima, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmas turėjo palikti galioti Vilniaus policijos komisariato Administracinių nusižengimo skyriaus 2023 m. sausio 27 d. nutarimą be pakeitimų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. K. ir jos atstovas advokatas Saulius Juzukonis prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Suinteresuoto asmens K. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o jos atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas tenkinamas pilna apimtimi

8. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog suinteresuotas asmuo K. K. ir jos atstovas advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, o ne administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taip pat su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria K. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. R. priteista 500 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens K. K. naudai.

9. Apygardos teismas pažymi, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, Institucijos nutarimo ir protokolo turinį, sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu neteisingai pripažino, jog V. R. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bei nepagrįstai priteisė tik dalį suinteresuoto asmens K. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir palieka galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylos duomenų vertinimo ir V. R. veiksmų kvalifikavimo

11. Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimu V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, 2022 m. lapkričio 26 d. 20.22 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apvažinėjo pirma eismo juosta važiavusį automobilį VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš dešinės kelkraščiu, kliudė jį bei kelio atitvarus, padarydamas žalą, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 4, 9, 125, 220, 221 punktų reikalavimus.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimas ir V. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, bei pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

13. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens K. K. ir jos atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinių skundų turinio, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir prašoma palikti galioti Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą be pakeitimų. Jų teigimu, apylinkės teismas prisiėmė jam nebūdingą specialisto (eksperto) funkciją, o surinkti įrodymai patvirtina, kad V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, o ne administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

14. ANK 423 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris, be kita ko, lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Kelių eismo taisyklių 125 punkte numatyta, kad yra draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Pagal Kelių eismo taisyklių 4 punktą eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

15. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad 2022 m. lapkričio 26 d. 20.22 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei kelio atitvarai. Suinteresuoto asmens K. K. nurodymu, būdama dešinėje judėjimo juostoje, sumažinusi greitį, kad galėtų pasukti į kairę, pajuto mašinos smūgį iš dešinės, ir po to pamatė iš dešinės greitai lenkiančią mašiną, kuri buvo sustabdyta tik po maždaug 150 metų po susidūrimo. Taigi, K. K. teigimu, V. R. ją lenkė per dešinę pusę. V. R. nurodymu, jis važiavo pirma eismo juosta, kai tuo tarpu iš antros eismo juostos pradėjo rikiuotis VW su Baltarusiškais valstybiniais numeriais, jį prispaudė prie atitvarų, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Siekdamas pašalinti nurodytas abejones, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliaciniame skunde pažymėtas aplinkybes, apygardos teismas nutarė apklausti eismo įvykių ekspertą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu ekspertas Valdemaras Venckus patvirtino, kad automobilio VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis dešinysis sparnas patyrė kontaktą – automobilio sparnas yra truputį įlenktas į vidų ir subraižytas, sulaužytas veidrodėlis. Kito automobilio, t. y. VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra subraižyti abu šonai, tiek kairysis, tiek dešinysis – jis turėjo kontaktuoti kairiu šonu, ant kairiojo šono matyti sugadintas veidrodėlis ir padaryti įbrėžimai. Eksperto teigimu, būtent šis įlenkimas ant priekinio dešiniojo šono rodo, kad automobilis VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikėtina, judėjo labai mažu, smailiu kampu – daugiausia galėjo būti 5-10 laipsnių kampas. Jeigu automobiliai judėtų lygiagrečiai, tai įlenkimo nebūtų, būtų tik įbrėžimas, o nagrinėjamu atveju yra įlenkimas. Be kita ko, ekspertas nurodė, kad apgadinimų kryptis leidžia teigti, jog automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo arčiau atitvaro, greitis kontakto metu buvo didesnis, nei automobilio VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą ekspertas darė įvertinęs įbrėžimo kryptį, matomą nuotraukoje Nr. 20221126_231929 – iš arkoje likusių apgadinimų. Pasak eksperto, automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo judėti greičiau nei automobilis VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes prabraukimo sąnašos yra žymių priekyje. Be to, automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kontaktavo su atitvarais, nes yra kontakto žymės ant automobilio dešinio šono. Iš apgadinimų matyti, kad automobilis kontaktavo išilgai atitvarų, juos prabraukė, nebuvo taip, kad jis į juos atsitrenkė.

17. Apygardos teismo vertinimu, eksperto pateikti paaiškinimai patvirtina tai, kad V. R. vairuojamas automobilis važiavo didesniu greičiu nei K. K. automobilis. Tai iš esmės atitinka K. K. ir jos bendrakeleivės S. F. viso proceso metu duotus parodymus, jog V. R. vairuojamas automobilis prisiartino dideliu greičiu ir pralenkė iš dešinės pusės. Pažymėtina, kad įvykio dieną teikdama rašytinius paaiškinimus K. K. nurodė, jog būdama dešinėje judėjimo juostoje, sumažinus greitį, kad galėtų pasukti į kairę, pajuto mašinos smūgį iš dešinės ir po to pamatė iš dešinės greitai lenkiančią mašiną, kuri buvo sustabdyta tik po maždaug 150 metų po susidūrimo (1 t., b. l. 49). Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 30 d., metu, K. K. taip pat pažymėjo, kad važiuojant automobiliu keliu kryptimi link (duomenys neskelbtini) punkto, po viaduku sankryžoje su (duomenys neskelbtini) keliu, prieš posūkį įjungė posūkio signalą ir pažiūrėjusi į veidrodėlį, būnant dešinėje eismo juostoje ir sumažinusi greitį posūkio atlikimui į viaduką, pajuto smūgį į mašinos dešinę ir pamatė staigiai ją lenkiančią mašiną, kuri sugebėjo po 150 metrų sustoti (2 t., b. l. 4-5). Taigi K. K. duodama parodymus buvo nuosekli, o jos nurodytą įvykio vertinimą patvirtina ir liudytojos S. F. parodymai, jog prieš posūkį į (duomenys neskelbtini) kaimą, pajuto smūgį į jų mašiną iš dešinės ir tą pačią sekundę pamatė juodą mašiną VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri judėjo žymiai didesniu greičiu negu jų mašina; nurodė, kad mašina, kurios keleivė ji buvo, judėjo dešine eismo juosta, mažindama greitį, nes reikėjo pasukti į įvažiavimą į estakadą, dešinys posūkis buvo įjungtas (1 t., b. l. 47).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad V. R., iš esmės nepaneigė, jog aplenkė automobilį VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 30 d., metu, V. R. teigė, jog automobilis su baltarusiškais numeriais pradėjo rikiuotis ir jį, V. R., spausti, tad bandė išvengti susidūrimo ir pajuto, kad pradėjo kabinti atitvarą. Pasuko į kairę pusę, užkabino automobilį su baltarusiškais numeriais, todėl paspaudė greitį, kad neprispaustų (2 t., b. l. 1-2). Vis tik, tokie V. R. parodymai nevisiškai sutampa su jo duotais rašytiniais paaiškinimais po įvykio, kuriuose nurodė, jog buvo tik spaudžiamas prie atitvaro ir nieko nenurodė apie pralenkimą (1 t., b. l. 37), todėl apygardos teismas V. R. duotus parodymus laiko nenuosekliais.

19. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, jog pagal automobilių kontakto vietą, matomą nuotraukoje Nr. 20221126_231929, įžvelgiamas įlenkimas, kuris tuo atveju, jei automobiliai būtų judėję lygiagrečiai, nebūtų buvęs – tokiu atveju būtų matomas tik įbrėžimas. Eksperto nurodymu, būtent šis įlenkimas ir rodo, kad automobilis VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikėtina, judėjo labai mažu, smailiu kampu – daugiausia galėjo būti 5-10 laipsnių kampas. Taigi, K. K. vairuojamas automobilis VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keitė trajektoriją, tačiau eksperto nurodytasis trajektorijos pokyčio kampas leidžia teigti, kad iki susidūrimo su V. R. vairuojamu automobiliu VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), K. K. neatliko jokio staigaus manevro į dešinę pusę, kurio nebūtų galėjęs tikėtis už jos važiavęs V. R.. Kad posūkio manevras buvo itin nežymus, liudija ir VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės apgadinimai, atsiradę kontakto su atitvarais metu. Kaip nurodė ekspertas, kontaktas su atitvarais buvo ištisinis, atitvarai buvo prabraukti, o ne į juos atsitrenkta, kas, teismo vertinimu, taip pat liudija, jog pirmasis automobilių kontaktas nebuvo stiprus ir netikėtas.

20. Iš nurodytų papildomų duomenų apie eismo įvykį gali susidaryti nuomonė, jog automobiliui VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galėjo būti padaryti apgadinimai per visą automobilio ilgį – aptariamame dokumente nurodoma, kad buvo apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas (1 t., b. l. 36). Vis tik, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas nurodė, jog pateiktose nuotraukose sunku įžiūrėti, ar ant automobilio matomi apgadinimai yra padaryti aptariamo įvykio metu, ar ne, tačiau patvirtino faktą, kad pirminis smūgis buvo į automobilio VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį dešinį sparną, vadinasi automobiliai kontakto metu buvo jau beveik susilyginę ir greičiau važiuojančiam V. R. turėjo būti akivaizdu, jog būtent jis atlieka lenkimo manevrą.

21. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad V. R. vairuojamas automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo didesniu greičiu nei K. K. vairuojamas VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri ketino sukti į dešinę ant viaduko ir dėl to, kaip nuosekliai teigė viso proceso metu, jau buvo persirikiavusi į pirmą eismo juostą, taip pat atsižvelgus į eksperto nurodytą tikėtiną pirmą mašinų kontakto vietą (ant K. K. automobilio VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matomas įlenkimas ties priekinio dešinio rato arka (nuotrauka Nr. 20221126_231929)), kuris rodo, jog iki susidūrimo V. R. buvo beveik susilyginęs su K. K. vairuojamu automobiliu, be to, įvertinus nedidelį K. K. vairuojamo automobilio trajektorijos pokytį, tai, jog aptariamoje vietoje nebuvo papildomos eismo juostos apvažiavimui iš dešinės, daro išvadą, jog V. R. važiuodamas pirma eismo juosta, iki pralenkiant K. K. vairuojamą VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suprato, jog nurodytas automobilis yra jo važiuojamoje pirmoje eismo juostoje ir galimybės jį lenkti iš dešinės nėra, tačiau sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesio variantą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Advokato Sauliau Juzukonio skunde nurodoma, jog apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 26 d. 20.22 val. sudarytą eismo įvykio vietos schemą nepagrįstai pavadino „preliminaria“, akivaizdžiai nepatikima, tačiau tuo pačiu vadovavosi ta jos dalimi, kurioje nurodytas dešinės eismo juostos plotis ((duomenys neskelbtini) kryptimi – 3,2 m), ją gretino su atsakomybėn patraukto asmens atstovo pateiktomis nuotraukomis ir darė išvadą, kad V. R. automobilis negalėtų tilpti tarpe tarp dešinio suinteresuoto asmens K. K. automobilio šono ir kelio atitvarų. Advokatas pažymi, kad ši eismo įvykio schema sudaryta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūno S. S., joje nurodyti eismo juostų išmatavimai, kiti duomenys, šios eismo įvykio schemos niekas byloje neginčijo. V. R. atsiliepime į advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio schema sudaryta tik iš K. K. žodžių, V. R. nedalyvaujant.

23. Apygardos teismas, siekdamas išsiaiškinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, liudytoju apklausė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos vyriausiąjį patrulį S. S., kuris patvirtino, jog kelio matavimus atliko savarankiškai, ne iš K. K. žodžių. Parodė, kad eismo įvykio vietos schemoje, braižytoje 2022 m. lapkričio 26 d., pirmos eismo juostos plotis (3,2 m) nurodytas be kelkraščio, nes nemato, jog schemoje būtų pažymėtas atitvaras – šioje schemoje neatsispindi kelkraštis ir atitvaro atstumas nuo vidurinės juostos. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais, jie sutampa su Eismo įvykio vietos schema ir patvirtina, kad joje yra užfiksuotas tik važiuojamosios dalies plotis, be kelkraščio. Tai, kad įvykio vietoje tarp lėtėjimo juostos ir atitvaro kelkraštis buvo yra užfiksuota tiek byloje esančiose fotonuotraukose, tiek seka ir iš pirmosios instancijos teisme liudytoja apklaustos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios patrulės I. V. parodymų, kur ji nurodė, kad po viaduku tarp lėtėjimo juostos ir atitvaro automobilis netilptų. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju reikia vertinti ne tik kelkraščio, bet ir visos eismo juostos plotį.

24. Nors Eismo įvykio vietos schemoje kelkraščio plotis nepavaizduotas, pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai numatyti Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-933 įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Minimame Statybos techninio reglamento 15 punkto lentelėje nurodyti pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniais parametrai, kuriais vadovaujantis, kelkraščio plotis yra 1 metras. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje pateiktus ir viešai prieinamus duomenis apie automobilių techninius duomenis, o taip pat ir jų pločio standartus matyti, kad automobilio VW Passat B8 (kaip automobilio VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir automobilio VW Passat B7 (kaip automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pločiai atitinkamai yra 1832 mm ir 1820 mm bei kartu sudaro 3652 mm (3,652 m). Apygardos teismo vertinimu, nustačius, kad kelkraščio plotis gali būti 1 m, o kelio juostos plotis pagal eismo įvykio vietos schemą yra 3,2 m (kartu sudaro 4,2 m), galima išvada, jog pirmoje eismo juostoje, dar proceso dalyvių įvardijamoje lėtėjimo juostoje, ir kelkraštyje iki atitvaro galėjo tilpti du automobiliai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad įvertinus pirmos eismo juostos plotį ir atstumą iki atitvaro, negalėjo tilpti du automobiliai. Be kita ko, nors K. K. neneigė, jog buvo persirikiavusi į pirmą juostą, tačiau tai nereiškia, kad buvo važiuojama šios eismo juostos viduriu. Bet kuriuo atveju, šio procesinio sprendimo 17-21 p. nustatyta, jog V. R. automobilis pralenkė K. K. mašiną iš dešinės, taigi, aptariama pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

25. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartus duomenis, spręstina, kad būtent V. R. elgesys buvo neatsargus ir nulėmė eismo įvykio kilimą, kaip ir buvo nurodyta Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarime, sąlygojusį K. K. turto, t. y. automobilio VW, Baltarusijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimu priimtas sprendimas perkvalifikuoti V. R. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinės situacijos, todėl naikintinas.

26. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas privalo patikrinti, ar veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, net jei skunde nekeliamas administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023). Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas kaltu padaręs ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad, kaip nurodo ir V. R. atsiliepime į advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą, ši Nutarimo dalis apskritai nebuvo ginčijama, tačiau apylinkės teismas, vertino šį V. R. padarytą administracinį nusižengimą būtinojo reikalingumo sąlygų taikymo aspektu. Nustatęs, kad Nutarimo dalies dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nėra pagrindo keisti, apylinkės teismas nepagrįstai visa apimtimi panaikino Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą ir iš naujo pripažino V. R. kaltu pagal tą patį straipsnį, t. y. ANK 426 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, nurodytas pažeidimas V. R. atsakomybei esminės reikšmės neturi, nes tiek pažeidimo esmė, tiek kvalifikacija, tiek skirta bausme išliko nepakitusi. Apygardos teismui nusprendus panaikinti skundžiamas apylinkės teismo nutarimą, aptariamu klausimu plačiau nepasisakytina.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

27. ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 3 dalis).

28. ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.

29. Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimu nenustačius V. R. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių atsakomybių, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 500 EUR dydžio bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 300 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) trisdešimt šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 500 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) trisdešimt šešiems mėnesiams.

30. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu paskirta tiek atskirai už kiekvieną administracinį nusižengimą, tiek galutinė administracinė nuobauda yra adekvati V. R. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad V. R. paskirtos baudos tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinių nusižengimų pobūdį, taip pat į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Pažymėtina, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro 2023 m. gegužės 23 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimu (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. R. anksčiau 23 kartus baustas administracine tvarka, o dalis padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais – greičio viršijimas, automobilio palikimas draudžiamoje sustoti vietoje, automobilio vairavimas neužsisegus įrengtu saugos diržu (1 t., b. l. 85–94), tačiau net ir esant šioms aplinkybėms Institucijos nutarimu V. R. skirtos administracinio poveikio priemonės terminas nesiekia galimo skirti vidurkio.

32. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad V. R. skirtos nuobaudos atskirai, o taip pat ir galutinė nuobauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo individualizuoti tinkamai, jie nėra per švelnūs ar per griežti, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

Dėl neturtinės žalos

33. ANK 664 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju K. K. reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą pareiškė tik apeliaciniame teisme – savo apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo procesini sprendimo. Išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų ribas apibrėžia ne tik apeliacinio skundo reikalavimai, tačiau ir žemesnės instancijos teismo, o šiuo atveju ir Institucijos nagrinėtų klausimų apimtis bei priimti sprendimai. Eismo įvykio tyrimo Institucijoje metu K. K. jokių reikalavimų ir įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, neteikė ir Institucija 2023 m. sausio 27 d. nutarime dėl to nepasisakė, šis klausimas nenagrinėtas ir pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacijos dalyku. Esant nurodytoms aplinkybėms K. K. reikalavimas priteisti neturtinę žalą paliktinas nenagrinėtu.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

34. Suinteresuoto asmens K. K. ir jos atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliaciniais skundais prašoma iš V. R. K. K. priteisti 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodoma, kad apylinkės teismo sprendimas priteisti tik dalį K. K. patirtų atstovavimo išlaidų yra nepagrįstas, be to, nenurodyti jokie motyvai, dėl ko K. K. atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažintos.

35. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose 2023 m. spalio 16 d. buvo gautas suinteresuoto asmens K. K. atstovo advokato prašymas dėl 1 000 EUR atstovavimo išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 177-179). Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimu prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. R. K. K. naudai priteista 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.

36. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos audžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatos. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

37. Procesas apylinkės teisme vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato padėjėjo skundą, o apeliacinės instancijos teisme – pagal suinteresuoto asmens ir jos atstovo advokato apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos nutarimas yra pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o apylinkės teismo nutarimas naikinamas, K. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, turi būti atlyginamos. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimu buvo nepagrįstai priteista tik dalis suinteresuoto asmens K. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

38. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos V. R. ne tik padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau ir apsunkino eismo įvykio mechanizmo, kalto asmens (kaltų asmenų) dėl kilusio eismo įvykio nustatymą, kai tuo tarpu K. K. tinkamai vykdė savo pareigą pranešti apie kilusį eismo įvykį policijai, laukė policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje. Įvertintina ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose nagrinėjant V. R. atstovo advokato padėjėjo skundą buvo surengti septyni teismo posėdžiai, iš kurių visuose dalyvavo K. K. atstovas advokatas Saulius Juzukonis bei buvo aktyvus jų metu, teikė prašymą dėl dokumentų prijungimo (2 t., b. l. 10-14), o dvejuose iš jų, t. y. 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. spalio 16 d. posėdžiuose (1 t., b. l. 161, 180), nedalyvavo V. R., dėl ko buvo pripažintas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas negalimu ir skelbiamos pertraukos. Taigi procesas pirmosios instancijos teisme išsitęsė ne dėl K. K. kaltės. Įvertintina ir tai, kad šia nutartimi yra panaikinamas skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimas, taigi atmetamas ir V. R. atstovo advokato padėjėjo skundas visa apimtimi, todėl šiuo pagrindu mažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Prašomos atlyginti išlaidos, t. y. 1 000 EUR, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui, yra protingos ir adekvačios proceso sudėtingumui bei trukmei. Prašoma priteisti išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, ji buvo būtina, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkinamas ir K. K. naudai iš V. R. priteisiama 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėm patrauktas V. R. taip pat prašo priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į K. K. apeliacinį skundą parengimą. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 27 d. nutarimas, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, paliekamas galioti nepakeistas. Atsižvelgiant į tai V. R. neturi teisės į patirtų proceso išlaidų atlyginimą ir jo prašymas atmetamas.

40. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens K. K. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio prašymas priteisti K. K. patirtas išlaidas už apeliacinio skundo vertimą. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 18 d. gautas mokėjimo pavedimas su vertimu iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, patvirtinantis, jog K. K. sumokėjo 180 Baltarusijos naujų rublių už apeliacinio skundo vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, valstybinės kalbos, kuria vyksta procesas, t. y. lietuvių kalbos, nemoka, tad siekdama įgyvendinti savo teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus turėjo naudotis vertėjo paslaugomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, K. K. patirtos išlaidos už dokumento vertimą yra susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos, todėl priteistinos. Sprendžiant dėl priteistino proceso išlaidų dydžio įvertintina tai, kad K. K. apeliaciniame skunde buvo reiškiami 3 reikalavimai, vienas jų paliktas nenagrinėtu, atitinkamai, trečdaliu mažintinas priteistinas patirtų proceso išlaidų dydis.

41. Šios nutarties priėmimo dieną euro ir Baltarusijos naujo rublio kursas yra 1 EUR = 3,50839 BYN (https://www.lb.lt/lt/currency?class=Lt&type=day&date_day=2024-05-08&currency=BYN), todėl iš V. R. K. K. priteistina 51,31 / 3 = 34,21 EUR proceso išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

suinteresuoto asmens K. K. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą tenkinti, o suinteresuoto asmens K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22190624654.

Priteisti iš V. R. K. K. naudai 1 000 EUR proceso išlaidų, susijusių su teisine pagalba.

Priteisti iš V. R. K. K. naudai 34,21 EUR proceso išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, likusią šio reikalavimo dalį atmesti.

K. K. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

V. R. prašymo priteisti patirtas proceso išlaidas netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė