Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1097-440/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
2S-1097-440/2016
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03774-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „4finance“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1097-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03774-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.4.9.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1.; 3.5.1.11.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 7 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4308-721/2016 pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ ir antstolei E. M. dėl antstolės veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės E. M. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo iš skolininko gaunamos maitintojo netekino pensijos atskaitant 50 procentų atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į antstolę E. M. prašydamas nutraukti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamą išieškojimą iš netekto maitintojo pensijos, nes išieškojimas iš pašalpos yra negalimas (b. l. 1).Antstolis E. M. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą atsisakė jį tenkinti ir perdavė kartu su vykdomąja byla Mažeikių rajono apylinkės teismui (b. l. 2–6).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. K. skundo dėl antstolio veiksmų (b. l. 10–11).Teismas nustatė, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2991-715/2015 dėl 533,38 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „4finance“. 2016 m. liepos 21 d. antstolė nustatė, kad skolininkas gauna nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), t. y. maitintojo netekimo pensiją, todėl priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kurį išsiuntė VSDFV Alytaus skyriui įpareigojant išskaityti dalį M. K. priklausančių išmokų. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ne daugiau kaip 20 procentų, o iš pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų. Teismas pažymėjo, kad CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas – pensiją. Teismas nenustatė neteisėtų antstolės veiksmų vykdant skolos išieškojimą iš skolininko.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti teisėtais antstolės veiksmus, kuriais iš pajamų, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), išieškoma 50 procentų (b. l. 16). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :Teismas neįvertino to, kad jo gaunama maitintojo netekimo pensija neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA, todėl galima išskaityti tik 20 procentų gaunamų pajamų, tuo tarpu antstolė išieško 50 procentų, t. y. 30 procentų daugiau nei leidžiama, todėl šie antstolės veiksmai yra neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvestos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko M. K.. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko M. K. atliekamas 533,38 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2991-715/2015. Antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, be to, VSDFV Alytaus skyrius jam moka 147,95 Eur dydžio maitintojo netekimo pensiją (b.l. 3; vykdomoji byla, b. l. 39). Antstolė 2016 m. liepos 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, kuriame nurodė, kad išieškoma suma yra 373,51 Eur, iš kurių 310,07 Eur yra skolos likutis, 63,44 Eur vykdymo išlaidos, išskaitas atlikti vadovaujantis CPK 611, 733 – 743 straipsniais, o išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla, b. l. 42). Patvarkymas išsiųstas VSDFV Alytaus skyriui, kuris moka skolininkui maitintojo netekimo pensiją bei vykdomosios bylos šalims: skolininkui ir išieškotojai. Nesutikdamas su patvarkyme nurodyta išieškojimo vykdymo tvarka, skolininkas M. K. skundė šiuos antstolės veiksmus.Pažymėtina, kad remiantis CPK 737 straipsnio 7 dalimi galima išieškojimą nukreipti į skolininko gaunamą pensiją. Taigi pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad iš skolininko gaunamos maitintojo netekimo pensijos gali būti atliekamas išieškojimas.Atliekant išieškojimą iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. pensijų, išskaitymai atliekami CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nagrinėjamu atveju skolininkas gauna 147,95 Eur dydžio maitintojo netekimo pensiją, t. y. jo gaunamos pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 patvirtintos MMA (nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA yra 380 Eur). Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti ne daugiau kaip 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad išskaitų dydžiui turi įtakos ir kitos aplinkybės, pvz., vykdomųjų dokumentų kiekis (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės kontoroje yra užvestos trys vykdomosios bylos, kuriose atliekami skolos išieškojimai iš skolininko pagal tris vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant išieškojimą iš pajamų, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus galima išieškoti ne daugiau kaip 50 procentų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, kuriais iš skolininko gaunamos maitintojo netekimo pensijos išieškoma 50 procentų, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl yra teisėti. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais antstolės veiksmus dėl išieškojimo nukreipiamo į skolininko gaunamą maitintojo netekimo pensiją, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolės E. M. 2016 m. liepos 21 d. priimtas patvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimtas ir vykdomas pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė