Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-631-92-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-15
Bylos Nr.
1A-631-92-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
E. D.
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 631/2010

Teisėjas A.Cininas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 2.1.15.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Stasio Lemežio ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynėjui advokatui Domantui Skebui,nukentėjusiųjų atstovui advokatui P. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir jai paskirta 2500 Lt bauda.

Šiuo nuosprendžiu iš E. D. priteista: J. N. 8273,60 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1180 Lt išlaidoms, susijusioms su atstovo pagalbos teisme apmokėjimui atlyginti; R. J. 1273,60 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1180 Lt išlaidoms, susijusioms su atstovo pagalbos teisme apmokėjimui atlyginti;

Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista: J. N. 631,89 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. J. 17479 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteista už tai, kad, vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2007-09-07, apie 18.12 val., vairuodama V. B. priklausantį automobilį „Honda Civic“ v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama Vilniuje Geležinio Vilko gatve nuo Savanorių pr. link sankryžos su Gerosios Vilties gatve ir joje sukdama į kairę į Gerosios Vilties g., buvo neatsargi ir neatidi, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio priešinga kryptimi, pirma eismo juosta tiesiai važiuojančiam motociklui „Honda“, v/n, vairuojamam R. J., ir susidūrė su juo. Įvykio metu nukentėjo R. J., kuriam dėl dešinio raktikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir motociklo keleivė J. N., kuriai dėl odos nubrozdijimo dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio blauzdikaulio atviro lūžio, kairio šeivikaulio lūžio, poodinės kraujosruvos dešinės čiurnos išoriniame paviršiuje su dešinės išorinės kulkšnies lūžimu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 145, 199 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti civilinius ieškinius. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino motociklo vairuotojo R. J. veiksmus bei nepagrįstai rėmėsi jo ir J. N. parodymais. Teigia, kad byloje nustatyta, kad nukentėjusysis motociklu važiavo 74 km/h, esant leistinam greičiui – 50 -60 km/h. Taigi, būtent tokie R. J. veiksmai tiesiogiai įtakojo eismo įvykį, jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti įvažiuojantį automobilį „Honda“, be to, greičio viršijimas turėjo įtakos sužalojimų sunkumui. Teigia, jog byloje esančiais duomenimis negalima paneigti, kad motociklas judėjo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų, tai patvirtino ir ekspertas. Pažymi, jog prieš pat įvykį priešpriešais pirmąja ir antrąja juosta artėjantys automobiliai jos vairuojamą automobilį praleido, motociklininko ji nematė ir negalėjo tikėtis, kad nukentėjusysis, pažeisdamas KET reikalavimus, priartės važiuodamas tarp eilių. Teigia, kad apylinkės teismas neįvertino šių aplinkybių ir jos atžvilgiu priėmė neteisėtą nuosprendį. Be to, apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš jos priteisė nukentėjusiesiems J. N. 8273,60 Lt, o R. J. 1273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, tuo pažeidė CK 6.282 str. reikalavimus; toks teismo sprendimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis motociklą vairavo rizikingai, neapdairiai, nekreipė dėmesio į kitus eismo dalyvius, rizikavo savo vežamos keleivės J. N. sveikata. Pažymi, jog abiejų nukentėjusiųjų sveikata atsistatė, jie nepateikė įrodymų apie kokias nors sužalojimų pasekmes. Prašo atsižvelgti į jos sunkią turtinę padėtį.

Nukentėjusiųjų atstovas adv. P Svirskis atsikirtime prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog jį tenkinti nėra pagrindo, teigė, kad neturtinė žala priteista savo dydžiu artima minimaliam teismų priteisiamiems dydžiams panašiose bylose, nuteistoji darbinga, jauno amžiaus, yra pagrindas išvadai, jog ateityje jos turtinė padėtis pagėrės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas – prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. D. kalta dėl eismo įvykio, panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

BK 281 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir įvykio metu kilusių padarinių.

Kaip seka iš bylos, nuosprendžiu nustatyta, jog E. D. 2007 m. rugsėjo 7 d., apie 18.12 val., važiuodama Vilniuje Geležinio Vilko gatve nuo Savanorių pr. link sankryžos su Gerosios Vilties gatve ir joje sukdama į kairę į Gerosios Vilties g., vairuodama V. B. priklausantį automobilį „Honda Civic“, nedavė kelio priešinga kryptimi pirma eismo juosta atvažiuojančiam motociklui „Honda“, vairuojamam R. J., dėl ko įvyko autoįvykis, to pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta motociklu važiavusios J. N. sveikata, R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

E. D. byloje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2007-09-07 apie 18 val. automobiliu „Honda Civic“ iš papildomos trečios eismo juostos miesto centro link suko į kairę. Priešpriešine, antrąją eismo juosta važiavęs automobilis maždaug prieš 1 metrą nuo nuteistosios automobilio sustojo, kad praleisti. Ji pradėjo posūkį į kairę, kirto antrąją priešpriešinio eismo juostą, tačiau įvažiavus į priešpriešinę, pirmąją eismo juostą, į jos automobilį trenkėsi šia juosta dideliu, viršijančiu leistiną, greičiu R. J. vairuojamas motociklas. Dėl motociklo didelio greičio, objektyviai negalėjo laiku jo pastebėti ir sustabdyti savojo automobilio.

Nukentėjusieji R. J. ir J. N. parodė, kad 2007-09-07, apie 18 val. Geležinio Vilko gatvėje, pirmoje eismo juostoje važiuojant nuo miesto centro, ties Vingio parku, vairuojant R. J. motociklą „Honda“ atsitrenkė į iš priešpriešinės juostos kairėn sukusį automobilį „Honda Civic“, vairuojamą E. D.. R. J. negalėjo paaiškinti, kodėl minėto automobilio nepastebėjo, prieš susidūrimą važiavo ne didesniu kaip 60 km/h greičiu.

Iš liudytojos R. Š. parodymų matyti, kad ji važiavo E. D. vairuojamu automobiliu, kirto antrąją priešpriešinio eismo juostą, tačiau įvažiuojant į priešpriešinę, pirmąją eismo juostą, į jų automobilį trenkėsi tarp dviejų priešpriešinės krypties eismo juostų važiavęs automobilis.

Liudytojai I. M. ir R. V. (Vilniaus VPK eismo priežiūros pareigūnai) parodė, kad 2007-09-07, apie 18 val. Geležinio Vilko gatvėje, jie važiavo tarnybiniu automobiliu 50 km/h greičiu, juos palenkė pirma juosta važiavęs motociklas. Matė, jog sankryžoje, liudytojo krypties antrąja eismo juosta važiuojantis automobilis praleidžia priešpriešine juosta važiavusį ir į dešine liudytojo važiavimo kryptimi sukantį automobilį „Honda Civic“, o šiam įvažiavus į pirmąją eismo juostą – į jį atsitrenkė šia juosta važiavęs motociklas.

LTEC ekspertizės akte Nr. 11-2711(08) konstatuota, jog nuteistosios E. D. veiksmai pasireiškė tuo, kad ji vairuojamu automobiliu nelygiareikšmių kelių sankryžoje, sukdama į kairę, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio motociklo ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykiu. Atlikus papildomą specialių žinių reikalaujantį tyrimą, ekspertas sukonkretino išvadą, kad E. D. veiksmai buvo ne tik priežastinis ryšys, bet ir pagrindinė sąlyga įvykiui kilti.

Apeliantė skunde nurodo, jog R. J. motociklu važiuodamas viršijo leistiną greitį ir dėl to tiesiogiai įtakojo įvykį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. galimai važiavo 74km/h, t.y. viršydamas leistiną greitį 15,4 km/h, tačiau kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ši aplinkybė nešalina E. D. kaltinamosios atsakomybės, kadangi yra nustatyta, kad būtent jos veiksmai buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. E. D. prieš įvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad tai saugu ir duoti kelią priešpriešine eismo juosta važiuojantiems eismo dalyviams.

Spręsdama apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo ir E. D. kaltės klausimus, kolegija atsižvelgia ir į 2009-03-24 Aukščiausiojo teismo apžvalgos, taikant BK 281 str., išvadas bei į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Jeigu eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidė eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti pripažinti vieno ar abiejų eismo dalyvių veiksmai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007).

E. D. apeliacinio skundo pagrindinis motyvas ir yra tas, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta dėl kilusių padarinių, neva jos veikoje nėra BK 281 str. numatytos nusikaltimo sudėties, nes R. J. viršijo leistiną greitį ir pats kaltas dėl autoįvykio. Tačiau kolegija mano, jog apylinkės teismas teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp E. D. padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių – eismo įvykio, kurio metu J. N. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip nustatyta byloje ir pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, vertinant kiekvieno iš eismo dalyvių (E. D. ir R. J.) padarytų pažeidimų įtaką įvykiui, būtina padarinių kilimo sąlyga buvo apeliantės (duomenys neskelbtini) p., 199 p. pažeidimai. Akivaizdu, jog leistino greičio viršijimas nesuteikia teisės kitiems eismo dalyviams sudaryti netikėtas kliūtis ir nesilaikyti KET nustatytos tvarkos. Kadangi manevrą E. D. darė į priešpriešinę kelio juostą, todėl R. J. negalėjo nuspėti, kad ji sumanė pasukti, o ne tęsti judėjimą prieš tai buvusia kryptimi. Kolegijos nuomone, nors abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, tačiau kilusių pasekmių sąlyga buvo E. D. veiksmai, ji neįsitikino, jog manevras bus saugus, taigi, neabejotinai pažeidė (duomenys neskelbtini) p., 199 p. ir inicijavo pavojingą situaciją kelyje, dėl ko įvyko autoįvykis.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai juos įvertino ir, spręsdamas E. D. atsakomybės klausimą, padarė teisingas išvadas, nepažeidžiant BPK 20 str. nuostatų.

Be to, pažymėtina, kad BK 281 str. numato baudžiamąją atsakomybę, kai dėl KET pažeidimų kilusio autoįvykio metu buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už KET pažeidimą, kai autoįvykio metu buvo sužalotas pats pažeidėjas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rizikingą R. J. elgesį - važiavimą viršijant 15,4 km/h įvykio vietoje leistiną maksimalų - 60 km/h greitį pripažino E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, skirdamas E. D. bausmę, teismas vadovavosi BK 41 str., 54 str. reikalavimais, jai paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - baudą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Aplinkybių, kurių pagrindu apeliantei reikėtų skirti švelnesnę bausmę, nenustatyta.

Teismo nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įstatymų (CK 6.250, 6.282 str.) reikalavimų nepažeidė. Nuosprendyje teismas išdėstė savo motyvus, kurių pagrindu priteisė sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiai J. N. bei nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiam R. J. mažesnę neturtinės žalos sumą, nei prašė nukentėjusieji, būtent, kad E. D. jokio turto, piniginių santaupų neturi, nors ir dirba, jos pajamos nėra didelės, ji mokosi, stipendijos negauna. Apeliantės skundo motyvai, jog teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kaip pagrįstai nurodyta ir nukentėjusiųjų atstovų atsikirtime į apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. D. turtinė padėtis ateityje nepagerės ir, kad ji neturės galimybių atlyginti priteistą žalą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistosios E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė DamanskienėTeisėjai Stasys LemežisPavelas Frolovas