Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. patikslintu ieškiniu (b.l.18-19) prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę P., o atsakovei – P., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. P. patikslintu priešieškiniu (b.l.36-40) prašė santuoką, įregistruotą tarp šalių 1978-09-01 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 371, nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę P. pavardę, ieškovui – jo pasirinkimu; priteisti atsakovei iš ieškovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai: V. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 31 830 Lt: ¼ dalį žemės sklypo, 0,0621 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies rinkos vertė – 7 180,75 Lt; ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 23 235,75 Lt; ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 542 Lt; ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 571,50 Lt; ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 300 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, VĮ Registrų centro įregistruotų A. P. vardu; A. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 31 830 Lt: ¼ dalį žemės sklypo, 0,0621 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies rinkos vertė - 7 180,75 Lt; ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 23 235,75 Lt; ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 542 Lt; ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 571,50 Lt; ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 300 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, VĮ Registrų centro įregistruotų A. P. vardu; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.116-118a) ieškovas A. P. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimo IV dalį dėl santuokoje ieškovo vardu įgyto turto padalinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - atsakovės priešieškinį turto padalijimo dalyje atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės 954,90 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės prašytas padalinti santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nustatė, jog nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovo vardu, žemės sklypo ir pastatų perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarties pagrindu. Pagal CK 3.88 str. 3 d. turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vienas iš tokių įrašų yra būtina sąlyga, kad viešame registre registruojamam turtui būtų galima taikyti turto bendrumo prezumpciją. Turtas, viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (LR Civilinio kodekso komentaras, Trečioji knyga, Šeimos teisė, Vilnius, Justitia, 2002, p.186). Teismo išvada prieštarauja ir CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas ginčo turto teisinį rėžimą, nesivadovavo CK 3.88 str. 3 d. numatyta prezumpcija ir nenurodė motyvų, dėl kurių ieškovo teismui pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo pripažinti pakankamą įrodomąją vertę turinčiais rašytiniais įrodymais turto bendrumo prezumpcijai nuginčyti;

2) sutartis, kurios pagrindu ieškovui įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą, sudaryta įstatymo reikalaujama forma ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sutarties šalių teisė laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas būtų buvusi pažeista. Byloje taip pat nėra įrodymų, teismo nustatytų aplinkybių, kad rentos gavėjas S. P. kada nors būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar nekilnojamojo turto registro duomenis dėl to, kad jie neatitiko jo valingų, sutarties sąlygomis aptartų ketinimų perleisti savo turtą sūnaus, t. y. ieškovo, nuosavybėn. Atsakovei nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat buvo žinomi, tačiau ji į Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo, įrašant ją ginčo turto bendrasavininke, nesikreipė.

3) teismas šalių ginčą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto teisinio rėžimo nustatymo ir jo padalijimo iš esmės išsprendė, vadovaudamasis pažodiniu sutarties sąlygų, išskirtinai 5.3 punkto, turinio aiškinimu, bylos šalių paaiškinimais ir liudytojos V. J. parodymais. Aiškindamasis tikruosius sutarties šalies - rentos gavėjo S. P. ketinimus, teismas neanalizavo visų sutarties dalių, neaptarė ir neįvertino sutarties 5.3. punkto redakcijos esmės kitų sutarties sąlygų kontekste ir tuo pažeidė CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismo pažymėtos aplinkybės, jog sutartyje nėra nurodyta, kad ginčo turtas pagal sutartį ieškovui atiteko asmeninės nuosavybės teise ir kad ieškovui sutarties sudarymo metu buvo paaiškintas CK 3.87 str. 1 d. turinys (5.3. punktas), negali būti pagrindu pripažinti, kad ginčo turtas rentos gavėjo S. P. valia buvo perleistas bendrojon jungtinėn sutuoktinių, t. y. ieškovo ir atsakovės, nuosavybėn, nes tokio rentos gavėjo S. P. patvirtinimo sutartyje nėra. Esminėmis Sutarties sąlygomis (2.1., 3.1. punktai) sutarties šalių - ieškovo tėvų suderinta valia, išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. perleisti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą savo sūnaus – ieškovo nuosavybėn su sąlyga, kad jis juos išlaikys iki gyvos galvos. Sutarties 4.2. punktu rentos gavėjai pareiškė ir patvirtino svarbią aplinkybę, kad perleidžiamas turtas niekam kitam neperleistas ir jokių sąlyginių ar kitokių susitarimų dėl turto disponavimo su trečiaisiais asmenimis nėra sudaryta. Be to, sutarties 6.1. punkto 1 papunkčiu nustatyta, kad rentos mokėtojas - ieškovas gali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į jam perduotą mainais už išlaikymą iki gyvos galvos turtą, tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjų sutikimą. Iš šių ir kitų sutarties sąlygų visumos matyti, kad, sudarydamos sutartį, šalys siekė sukurti tik tarpusavio prievolinius santykius, dėl kurių jos įgijo grynai asmenines teises ir pareigas, kurios nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą negalėjo pereiti atsakovei (CK 6.50 str. 1 d., 6.102 str. 3 d., 6.128 str. 2 d.);

4) teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino ginčo turto įgijimo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Teismas neįvertino šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų patikimumo ir fakto, kad santuokoje įgytas ginčo turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įrodytinumo visos byloje esančios medžiagos kontekste. Iš O. P. 2008-11-26 įgaliojimo (prijungta civilinėje byloje Nr.2-354-652/2009, b.l.35), Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nutarties (b.l.31-33), matyti, kad atsakovė prisiėmė ir įvykdė rentos gavėjos O. P. jai suteiktus įgaliojimus, kurių pagal įstatymą atsakovė negalėjo prisiimti, laikydama save teisėta ginčo ir kito pagal sutartį perleisto turto bendrasavininke (CK 2.134 str. 1 d.). Darytina išvada, jog atsakovei buvo žinoma, kad ieškovo tėvų valia ginčo ir kitas turtas sutarties pagrindu buvo perleistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Šią išvadą patvirtina ir O. P. 2009-12-18 pareiškimo turinys (b.l.30). Teismas pažeidė CPK 176-185 str. str. nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nenuginčijo santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcijos.

Šalies argumentai

1) ieškovo teiginys, jog teismas nepagrįstai pripažino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nepagrįstas. Ieškovo tėvai 2006-09-15 Žemės sklypo ir pastatų perleidimo sutartimi perleido ieškovo nuosavybėn visą 0,0621 ha ploto žemės sklypą su visais sklype esančiais pastatais, sodiniais ir želdiniais. Sutarties 2.4. punktu ieškovas įsipareigojo išlaikyti savo tėvus iki gyvos galvos, suteikti jiems neatlygintinai gyvenamąjį plotą, maitinimą, drabužius, nupirkti vaistų, produktų, teikti sveikatos priežiūrą, suteikti kitas būtinas paslaugas. Sutarties 5.3. punkte nurodyta, jog ieškovui paaiškintas CK 3.87 str. 1 d. turinys, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Perleistas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas ieškovo vardu. Po sutarties sudarymo ieškovo tėvus prižiūrėjo ir reikalingą išlaikymą teikė atsakovė, nes ieškovas girtuokliavo ir tėvais nesirūpino. Ieškovas nesirūpino savo motina O. P., skriaudė ją, naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, parsivedė namo amoralaus elgesio moterį, nevykdė prisiimtų rentos sutartimi įsipareigojimų, dėl ko O. P. 2008-12-17 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2006-09-15 žemės sklypo ir pastatų perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarties nutraukimo dėl ½ dalies ieškovui perleisto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Alytuje, grąžinimo. Šioje byloje 2009-03-05 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nutraukta 2006-09-15 sutartis dėl ½ dalies 0,0621 ha ploto žemės sklypo ir jame esančių statinių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo ieškovui ir O. P. grąžinta iki sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis nekilnojamųjų daiktų, perleistų ieškovui. Sugrąžintą ½ dalį nekilnojamųjų daiktų O. P. 2009-12-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perdavė savo anūko, šalių sūnaus M. P. nuosavybėn;

2) ieškovas netinkamai interpretuoja CK 3.88 str. 3 d. nuostatas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešajame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruojamas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės dalyviai neturi teisės remtis CK 3.88 str. 3 d. nustatyta tvarka išviešintomis aplinkybėmis kaip asmeninės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl dėl nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų sprendžiama taikant CK 3.88 str. 1 d., 2 d. ir 4 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitas teisės normas (LAT nutartis civ byloje Nr. 3K-3-453/2008, LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 str. 2 d. preziumuoja, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 2006-09-15 sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad rentos mokėtojui - ieškovui paaiškinta CK 3.87 str. 1 d. turinys, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šioje sutartyje nenurodyta, kad turtas ieškovui atitenka asmeninės nuosavybės teise. Registrų centro duomenų bazėje ginčo turtas neįregistruotas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė. CK 3.89 str. išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas priskiriamas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei. Turto perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarties pagrindu įgytas turtas į asmeninio turto sąrašą nepatenka. Šios sutarties pagrindu įgytas turtas negali būti tapatinamas dovanojimo sutarties pagrindu įgytam turtui (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), nes dovanojimo sutartimi turtas įgyjamas neatlygintinai, o turto perleidimo su išlaikymu sutartimi rentos mokėtojui tenka pareiga išlaikyti rentos gavėjus iki gyvos galvos, taigi, sutartis yra atlygintinė. Po šios sutarties sudarymo ieškovo tėvus išlaikė, jiems reikalingą priežiūrą teikė tik atsakovė. Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178 str.). Ieškovas bendro turto prezumpcijos nepaneigė, ginčo turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe neprašė. Todėl teismas pagrįstai ginčo turtą laikė bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalino tarp šalių;

3) ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neanalizavo 2006-09-15 sutarties sąlygų ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, bei teigia, kad ieškovas ir jo tėvai siekė sukurti tik tarpusavio prievolinius santykius, įgijo grynai asmenines teises ir pareigas, kurios negalėjo pereiti atsakovei. Pagal CK 6.193 str. 1 d. sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Ginčo turtas įgytas 2006-06-15, t. y. praėjus 28 metams po šalių santuokos sudarymo ir šalims bendrai tvarkant turtą. Ieškovo tėvai žinojo, kad kito gyvenamojo būsto atsakovė neturi, nuo pat santuokos sudarymo su ieškovu gyveno jo tėvų namuose, reiškia, jie suvokė, kad perleidžiamas turtas taps šalių bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Sutartyje nėra aiškiai išreikšta ieškovo valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad turtas įgytas santuokos metu, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Taigi, jeigu vieno sutuoktinio valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

4) ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neva negalėjo prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-354-652/2009 atstovauti ieškovo motinai O. P., jei laikė save teisėta ginčo turto bendrasavininke. O. P. atsakovė atstovavo pagal įgaliojimą kartu su advokate, nes O. P. buvo prastos sveikatos ir negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Atstovauti O. P. teismas atsakovei neuždraudė. Nuo pat 2006-09-15 sutarties sudarymo atsakovė laikėsi pozicijos, jog perleistas turtas yra jos su ieškovu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teikė jo tėvams reikiamą priežiūrą ir išlaikymą. Tai, kad O. P. išdavė atsakovei įgaliojimą atstovauti ją byloje bei 2009-12-18 notariškai patvirtino sutikimą, kad atsakovė prižiūrėtų ją iki mirties, o perleidimo su išlaikymo sąlyga sutartis būtų perrašyta atsakovei (b.l.30), patvirtina, jog atsakovės ir O. P. santykiai buvo geri, ji atsakove pasitikėjo ir norėjo, kad teismui panaikinus dalį perleidimo sutarties ir O. P. vėl tapus nekilnojamojo turto dalies savininke, ši sutartis būtų perrašyta atsakovei.