Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Z. 2009 m. spalio 31 d. apie 20 val. Druskininkų sav., Leipalingio sen., Ricielių k. Ilgojoje g., ties gyvenamuoju namu Nr. 15, vairuodamas transporto priemonę - automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. S. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, privalėjo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 0,52 % prom. girtumas), nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko leistino važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, Ricielių gyvenvietėje viršijo leidžiamą 50 km/h greitį, važiavo ne mažesniu 76 km/h greičiu, nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir grįždamas į savo eismo juostą kliudė priešpriešine eismo juosta dviračiu važiavusį G. K., partrenkė jį, kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo vietoje.

Kaltinamasis R. Z. kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2009-10-31 apie 20 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ricielių k. Ilgąja gatve. Kartu su juo automobiliu važiavo E. B., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, bet gatvė buvo apšviesta, jis važiavo su trumpomis įjungtomis automobilio šviesomis, kelio danga buvo drėgna. Prieš išvažiuojant iš namų, buvo išgėręs apie 300 g nestipraus alaus, nesijautė apsvaigęs. Važiuodamas pamatė dešinėje ant įvažiavimo į kiemą stovintį automobilį VW Golf, kuris eismui nekliudė, bet kaltinamasis instinktyviai pasuko vairą į kairę ir tuo momentu galėjo važiuoti kelio viduriu. Grįždamas į savo eismo juostą, staiga iš priekio pamatė žmogaus figūrą. Nuspaudė stabdžių pedalą ir tuoj pat buvo smūgis į automobilio priekinį stiklą. Suprato, kad partrenkė žmogų. Sustabdęs automobilį ir iš jo išlipęs, nubėgo pasižiūrėti ir pamatė kairėje kelio pusėje kelkraštyje gulintį nukentėjusįjį G. K., kuris buvo be gyvybės ženklų. Už kelių metrų gulėjo dviratis. Tuomet iškart paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį. Kaltinamasis nurodė nematęs, iš kur atsirado dviratininkas, jį pastebėjo prieš kelis metrus, todėl nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio. Kaltinamasis neneigė, kad vairavo išgėręs ir gyvenvietėje važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, tai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Tačiau dviratininkas taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, nes važiavo dviračiu neblaivus ir kelio važiuojamosios dalies viduriu. Dėl eismo įvykio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pagal galimybes atlygino dalį žalos. Bylos ikiteisminio tyrimo metu R. Z. kaltę taip pat pripažino, savo parodymus patvirtino darant parodymų patikrinimą įvykio vietoje (t. 1, b. l. 142-147, 151-153).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis-nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, tyrimo veiksmų protokolais.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2009-10-31 eismo įvykio metu žuvo jos sūnus G. K.. Įvykio dieną apie 20 val. jis važiavo dviračiu iš Guobinių kaimo link namų, tuo metu nukentėjusioji ėjo keliu iš kaimynės ir sūnus ją pralenkė. Sūnaus dviratis buvo su atšvaitais, jis pats buvo su šviesą atspindinčia liemene. Eidama ta pačia kryptimi, nukentėjusioji nematė, kad iš priekio būtų važiavęs koks automobilis. Ji nematė, kaip įvyko eismo įvykis, tik išgirdo stiprų garsą, tada dar kiek paėjusi į priekį pamatė griovyje gulintį sūnų, šalia jo buvo dviratis, o kitoje kelio pusėje kelkraštyje stovėjo kaltinamojo automobilis. Dėl nusikaltimo patyrė turtinę žalą, nes ryšium su sūnaus laidotuvėmis, jo mirties keturių savaičių ir metinių paminėjimu, kapo sutvarkymu turėjo apie 10000 Lt išlaidų. Taip pat jai padaryta ir neturtinė žala, kadangi nukentėjusioji dėl patirto įvykio labai išgyveno, pablogėjo jos sveikata, nukentėjusiosios sutuoktinis nedarbingas, ligotas, žuvęs sūnus savo šeimos neturėjo, gyveno su tėvais, atlikdavo visus ūkio darbus. Neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 20000 Lt.

Liudytoja A. T. parodė, kad 2009-10-31 ji buvo atvykusi į Ricielių kaimą pas giminaičius, gyvenančius Ilgojoje gatvėje. Savo automobilį VW Golf buvo pastačiusi šalia gatvės ant įvažiavimo keliuko į S. Č. sodybą, automobilis eismui nekliudė, nebuvo išsikišęs į važiuojamąją dalį. Apie 20 val. išgirdo lauke šurmulį, todėl išėjo į kiemą pažiūrėti ir pamatė, kad priešingoje kelio pusėje, nei yra jos giminaičių namas, kelkraštyje guli žmogus, šalia jo buvo dviratis, o kitoje pusėje, toliau nuo gulinčio asmens, stovėjo lengvasis automobilis. Dėl kokios priežasties įvyko eismo įvykis liudytoja nežino. Ji patvirtino, kad vieta, kur įvyko eismo įvykis, buvo apšviesta, eismo įvykio metu nukentėjęs dviratininkas buvo su šviesą atspindinčia liemene.

Liudytojas S. Č. parodė, kad jis gyvena Ricielių kaime Ilgoji g. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, būdamas savo namuose, jis išgirdo lauke trenksmą, po to automobilio stabdymo garsą. Išėjęs į kiemą, pamatė kelkraštyje gulintį sužalotą G. K., griovyje buvo jo dviratis. Kitoje kelio pusėje stovėjo kaltinamojo automobilis. Dviratininkas buvo su šviesą atspindinčia liemene, gatvė – apšviesta, matomumas buvo geras. A. T. automobilis VW Golf stovėjo prie liudytojo sodybos vartų, jis nebuvo išsikišęs į kelią ir eismui netrukdė, jo apvažiuoti nebuvo reikalo.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2009-10-31 apie 19.30 val. ji paprašė kaltinamojo, kad šis nuvežtų ją pas draugę į Degėsių kaimą. Prieš tai apie 18 val. kaltinamasis namuose gėrė alų, tačiau nesimatė, kad jis nuo to būtų apsvaigęs. Kaltinamasis vairavo automobilį VW Passat, o liudytoja sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jiems važiuojant pro Ricielių kaimą, ji pastebėjo prie vieno namo ant įvažiavimo į sodybą keliuko stovintį automobilį VW Golf, kurį kaltinamasis aplenkė ir tada iškart pajuto smūgį. Kaltinamasis pasakė, kad nutrenkė žmogų. Ji išlipo ir pamatė kelkraštyje gulintį kruviną žmogų.

Liudytojas K. K. parodė, kad žuvusysis G. K. buvo jo brolis. Apie tai, kad brolį partrenkė automobilis, jam telefonu pasakė kaimynė. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jis pamatė brolį, gulintį griovyje, šalia buvo apgadintas dviratis, o kitoje kelio pusėje stovėjo automobilis VW Passat, kurio priekinis stiklas buvo sudužęs, žibintai išdaužti. Prie S. Č. namo ant įvažiavimo į kiemą stovėjo automobilis VW Golf, bet jis eismui netrukdė. Eismo įvykis įvyko tiesiame kelio ruože, kelio danga buvo šiek tiek drėgna, bet neslidi, matomumas geras, be to, žuvusysis buvo su šviesą atspindinčia liemene, todėl buvo neįmanoma nepamatyti dviračiu važiuojančio žmogaus. Liudytojas apžiūrėjo įvykio vietą ir matė ant kelio automobilio VW Passat stabdymo pėdsakus, vieno rato stabdymo pėdsakas buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Žuvęs brolis buvo pagrindinis tėvų pagalbininkas, jis atliko visus ūkio darbus, po jo mirties pablogėjo tėvų sveikata, dabar liudytojui tenka kiekvieną dieną važiuoti pas tėvus, nes reikia prižiūrėti ūkį, nuvežti tėvams maisto, vaistų. Brolio laidotuvės kainavo apie 10000 Lt. Kaltinamasis dėl įvykio apgailestavo, atnešė 200 Lt.

Iš 2009-10-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, autoavarijos vietos plano, nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje Druskininkų sav., Ricielių k., Ilgojoje g. ties gyvenamuoju namu Nr. 15 šalikelėje rastas G. K. lavonas, pažymėta, kad G. K. dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę, šalia jo rastas dviratis, dešinėje važiuojamosios gatvės pusėje rastas stovintis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad Ilgosios gatvės važiuojamojoje dalyje rasti nukentėjusiojo daiktai-kepurė ir guminis batas, ant kelio rastas automobilio veidrodis bei automobilio stabdymo pėdsakas, protokole užfiksuota, kad Ilgosios g. važiuojamosios dalies plotis 6,8 m, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, gatvės važiuojamosios dalies asfalto danga drėgna, tamsus paros metas (t. 1, b. l. 3-32).

Apžiūros protokolu fiksuota, kad ant įvykio vietoje rasto dviračio nėra vairo kairės pusės guminės rankenos, ant dviračio priekinio rato esantis baltos spalvos atšvaitas yra suskilęs, nėra dviračio kairės pusės pedalo, atsilaisvinęs dviračio balnelis, nukritusi grandinė (t. 1, b.l. 33-36).

Techninės apžiūros aktu ir apžiūros protokolu fiksuoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis kairėje pusėje, priekinis kairys žibintas ir posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas, variklio dangtis, kairys priekinis sparnas, stogas, kairės pusės veidrodėlis (t. 1, b. l. 41-50).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 373/09 (06) patvirtina, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo automobilinės traumos pasekoje. G. K. lavone rasti sužalojimai: dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimai, kairiojo šlaunikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžimas, kraujo išsiliejimai galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse, smegenėlėse, kraujosruvos kaktos bei kairės šlaunies minkštuose audiniuose, muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairės šlaunies apatiniame trečdalyje, šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairiajame skruoste, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant automobilio kėbulo dalimis su sekusiu nubloškimu ant kieto kelio pagrindo. G. K. lavono kraujyje rasta 2,43 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 54-57).

2010-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-635 (10) nustatyta, kad 1) sprendžiant iš įvykio vietoje užfiksuoto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 m ilgio stabdymo pėdsako ir 22,5 m atstumo, kurį jis nuvažiavo nuo stabdymo pabaigos iki padėties, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio, automobilio VW Passat greitis prieš stabdymą buvo ne mažesnis kaip 76 km/h; 2) automobilio, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymo kelio atstumas duotomis kelio sąlygomis buvo 35 m, o važiuojant 55 km/h greičiu - 40,3 m; 3) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sureagavo stabdymui, būdamas apie 27,2 m atstumu nuo susidūrimo vietos, todėl eismo įvykio aplinkybės, jeigu priešpriešais atvažiuojantis dviratininkas G. K. prieš automobilį atsirado 1 m atstume, yra nerealios; 4) eismo įvykio eiga buvo tokia: Ilgosios g. važiuojamosios dalies dešine puse, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, apie 76 km/h greičiu važiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui būnant apie 31,7 m atstumu nuo stabdymo pėdsakų pradžios automobilio vairuotojas R. Z. sureagavo stabdymui. Prieš stabdymo pėdsaką automobilis priekiniu kairiuoju kampu slystamai kontaktavo su dviračio kairiuoju šonu ir priekinio bamperio kairiojo kampo sritimi nutraukė dviračio kairės pusės pedalą, o kairiojo priekinio statramsčio ir kairiojo galinio vaizdo veidrodžio sritimi kontaktavo su dviračio vairo kairės pusės rankena. Susidūrimo metu nukentėjęs dviratininkas buvo užblokštas ant automobilio variklio gaubto ir priekinio stiklo, o po smūgio dviratininkas ir dviratis buvo bloškiamas į kairę, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, į padėtis, užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Susidūrimo metu automobilis vairuotojo buvo efektyviai užstabdytas ir pračiuožė 30 m atstumą buvo atstabdytas, pariedėjo į priekį 26 m atstumą ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane; 5) dviratininko ir automobilio susidūrimas įvyko prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą nukentėjusiojo kepurę. Nesant užfiksuotai automobilio stabdymo pėdsakų padėčiai Ilgosios g. važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, negalima tiksliai nustatyti susidūrimo vietos gatvės skersinių matmenų atžvilgiu. Tikėtina, kad dviratininko ir automobilio susidūrimas įvyko Ilgosios gatvės važiuojamosios dalies viduryje; 6) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Z., tamsiu paros metu artėdamas prie priešinga kryptimi važiavusio dviratininko, kuris važiavo Ilgosios g. važiuojamosios dalies viduriu, turėjo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neviršydamas maksimalaus leistino greičio, stabdyti vairuojamą automobilį; 7) dviratininkas G. K. tamsiu paros metu privalėjo važiuoti Ilgosios g. važiuojamąja dalimi kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, dviračio priekyje turėjo degti baltas, o gale raudonas žibintas, o pats dviratininkas turėjo vilkėti šviesą atspindinčią liemenę ar šviesą atspindinčius elementus, matomus kitiems eismo dalyviams; 8) techniniu požiūriu dviratininko G. K. veiksmai- tamsiu paros metu važiavo Ilgosios g. važiuojamosios dalies viduriu, bei tokiu būdu sudarė kliūtį automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. Z., sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Techniniu požiūriu automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. Z. veiksmai - tamsiu paros metu artėdamas prie priešinga kryptimi Ilgosios g. važiuojamosios dalies viduriu važiavusio dviratininko, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto,-sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 62-67).

2010-09-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2334 (10) nustatyta, kad: 1) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. Z. veiksmai-nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, artėdamas prie priešinga kryptimi Ilgosios g. važiuojamosios dalies viduriu važiavusio dviratininko, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu; 2) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Z., artėdamas prie priešinga kryptimi važiavusio dviratininko, kuris važiavo Ilgosios g. važiuojamosios dalies viduriu, turėjo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neviršydamas maksimalaus leistino greičio ir laiku stabdyti vairuojamą automobilį; 3) dviratininkas G. K. tamsiu paros metu privalėjo važiuoti kuo arčiau Ilgosios g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, dviračio priekyje turėjo degti baltas, o gale raudonas žibintas, o pats dviratininkas turėjo vilkėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomojoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus; 4) jeigu automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Z. būtų važiavęs maksimaliu gyvenvietėse leistinu 50 km/h greičiu ir reaguotų stabdymui, kuomet dviratininkas pradėjo lėtai važiuoti 27,2 m atstumą, sudarydamas kliūtį, tuomet automobilio vairuotojas R. Z. turėtų techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku (t. 1, b. l. 73-75).

Iš 2009-11-09 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5825/09 (01) matyti, kad kaltinamojo kraujyje rasta 0,52 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 122).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolais fiksuota, kad liudytojos A. T. ir E. B. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (t. 1, b. l. 101-104, 107-112).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Kelių eismo taisyklių 9 p. įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui; 14 p. draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; 125 p. nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 133 p. įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirenkant važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 134 p. nurodyta, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; 135 p. nurodyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kaltinamasis nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvusiomis kelio ir oro sąlygomis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, vairavo neblaivus, viršijo maksimalų leistiną automobilio važiavimo greitį daugiau nei 20 km/h, nors turėjo galimybę jo neviršyti, važiuodamas kelio važiuojamosios dalies viduriu dalinai priešpriešinio eismo juosta, jis kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį tuo metu priešpriešiais savo eismo juosta važiuojančiam ir iš priekio link jo artėjančiam dviratininkui G. K., dėl ko su juo susidūrė ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. K. žuvo. Nors dviračiu važiavęs G. K. taip pat nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes tamsiu paros metu nevažiavo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, taip pat važiavo būdamas neblaivus, tačiau byloje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis nebūtų viršijęs gyvenvietėse nustatyto leistino greičio, būtų važiavęs kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir savalaikiai stabdęs vairuojamą automobilį, tai jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku. Pripažintina, kad kaltinamojo veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, taigi, tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-06 nutartis byloje Nr. 2K-107/2010). Kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. Laikytina, kad kaltinamasis nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad kaltinamojo R. Z. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos, šios aplinkybės pripažįstamos lengvinančiomis jo atsakomybę. Tačiau nusikaltimo padariniai labai skaudūs, dėl kaltinamojo neatsargumo žuvo žmogus. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis nusikalto dėl neatsargumo. Kaltinamasis nedirba, nuo 2011-02-02 registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką (t. 1, b. l. 160, 200, t. 2, b.l. 35). Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtinas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 75 str. 2 d. nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones padarė nusikaltimą, sukėlusį sunkius, negrįžtamus padarinius-avarijos metu žuvo žmogus, tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusioji A. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį kaltinamajam ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios reikalavimai atlyginti žalą yra pagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d., 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Žala padaryta naudojant motorinę transporto priemonę - automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. didesnio pavojaus šaltiniu, kuriuo teisėtai naudojosi kaltinamasis. Iš draudimo liudijimo LT/AEB 5493793 (t. 1, b. l. 131) matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu buvo apdraustas privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“, todėl šiai draudimo bendrovei pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio draudimo sutarties sudarymo metu (toliau - Įstatymas), 3 str., 11 str., 16 str. tenka pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, neviršijančią šio Įstatymo 11 str. 1 d. nustatytų draudimo sumų, tame tarpe 1000 eurų už neturtinę žalą. Kompensacija už žalą, kuri viršija Įstatymo 11 str. nustatytas draudimo sumas, priteistina iš atsakingo už žalos padarymą kaltinamojo (CK 6.254 str. 2 d., Įstatymo 13 str. 2 d.).

Nukentėjusioji A. K. dėl nusikaltimo patyrė turtinę žalą, nes turėjo išlaidų ryšium su žuvusio sūnaus G. K. laidojimu, kapo sutvarkymu. Nukentėjusioji ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad iš viso ji patyrė 10 463,99 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 2670 Lt už laidojimo paslaugas UAB „Okona“ pagal 2009-11-02 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 1905 (t. 1, b. l. 83), 75,42 Lt už maisto prekes pagal 2009-11-03 parduotuvės kasos čekį (t. 1, b. l. 88), 1375 Lt už gedulingus pietus (t. 1, b. l. 84), 40 Lt už salės nuomą (t. 1, b.l. 87), 53,57 Lt ir 575 Lt už gedulingus pietus per mirties mėnesio paminėjimą pagal 2009-12-05 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000633 ir 2009-12-04 parduotuvės kasos čekį (t. 1, b. l. 85, 89), 3000 Lt paminklui ir 2000 Lt už kapo sutvarkymo darbus pagal pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2683964 (t. 1, b. l. 86), taip pat 675 Lt už gedulingus pietus per mirties metinių paminėjimą pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000801 (t. 1, b.l. 214). CK 1.4 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius; papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Nukentėjusiosios A. K. patirtos išlaidos paremtos egzistuojančiais mūsų visuomenėje papročiais, jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra per didelės, atitinka protingumo kriterijus, todėl jų atlyginimas neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, atitinka CK 6.251 str. įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą. Minėtos išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis ir kvitais, o jų dydis atitinka įprastas tokio pobūdžio vidutinio dydžio išlaidas. Iš nukentėjusiosios A. K. parodymų, AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimo (t. 2, b.l. 3-4) seka, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo nukentėjusiajai 7117,87 Lt, kaltinamasis R. Z. atlygino 1000 Lt, be to, į laidojimo išlaidas įskaitytina 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpa (CK 6.291 str.), taigi, A. K. atlyginta 9157,87 Lt, liko neatlyginta 1306,12 Lt už maitinimo paslaugas per mirties mėnesio ir metinių paminėjimą. Ši suma neviršija Įstatyme nustatytos draudimo sumos, todėl priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Sprendžiant klausimą dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiosios A. K. reikalavimas priteisti jai kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, nes dėl sūnaus mirties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę įtampą. Teismas atsižvelgia į tai, kad žuvusysis G. K. buvo viengungis ir gyveno kartu su tėvais, juos siejo ne tik itin stiprūs emociniai ryšiai, bet sūnus rėmė tėvus, dirbdamas visus ūkio darbus, buvo jų pagrindinis pagalbininkas ir maitintojas. Staigi sūnaus netektis sukėlė nukentėjusiajai didelį skausmą ir pergyvenimus, nes sūnus žuvo jos akivaizdoje, dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo jos sveikata. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad R. Z. nusikalto dėl neatsargumo, t. y. kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sukelti dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, fizinių kančių. Taip pat teismas atsižvelgia ir į žuvusiojo G. K. didelį neatsargumą, nes G. K. nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, be to, jis važiavo dviračiu būdamas neblaivus, jo kraujyje rasta net 2,43 promilės alkoholio. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį-jis nedirba, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, turi išlaikytinių. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, CK 6.250 str. 2 d. nustatytais neturtinės žalos dydžio skaičiavimo kriterijais, CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis, kad būtina atsižvelgti į nukentėjusio asmens kaltę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatytina 15 000 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo maksimalią (1000 EUR) Įstatymu nustatytą neturtinės žalos atlyginimo išmoką – 3452,80 Lt (t. 2, b. l. 8), todėl neatlyginta neturtinės žalos dalis, kuri sudaro 11 547,20 Lt, priteistina iš kaltinamojo R. Z..

Kvitas (t. 2, b. l. 40) patvirtina, kad nukentėjusioji A. K. turėjo 600 Lt išlaidų, susijusių su advokato, teikusio jai teisines paslaugas, dalyvavusio byloje kaip jos atstovas, darbo apmokėjimu, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., uždrausti R. Z. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, A. K. 1306,12 (vieną tūkstantį tris šimtus šešis litus 12 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš R. Z. 11547,20 Lt (vienuolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus 20 centų) A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. Z. 600 (šešis šimtus) litų A. K. už jos turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.