- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- e2-11470-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04842-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant O. F., dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui E. O., ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui E. B., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei S. N., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei M. K., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. P., trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) vedėjo įsakymų ir su jais susijusių dokumentų panaikinimo, pareikštą atsakovams (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) vedėjo 2015-04-27 įsakymą Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.), kuriuo nustatytos 5 528 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Žemės sklypas), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) vedėjo 2015-06-11 įsakymą Nr. 49VĮ-824-(14.49.2.), kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2387 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) pripažinti negaliojančiu Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą 2015-06-19 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-269-(14.49.57) 4) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini), 2004-06-01 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 802N01/2004-802, pagal kurią ieškovas išsinuomavo iš Valstybės 3805 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype. Ši sutartis galiojo laikinai iki bus parengtas detalusis planas, bet ne ilgiau kaip iki 2005-02-27. Nei teritorijos nei sklypo detalusis planas nebuvo parengtas. Ieškovas buvo pradėjęs detaliojo planavimo procedūras, tačiau atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) nesutikus nė su vienu iš galimų detaliojo plano sprendinių, detalusis planas nebuvo paruoštas ir patvirtintas. Nepaisant to, kad detalusis planas nebuvo paruoštas, bet ieškovas faktiškai nuolatos naudojosi tuo pačiu 3805 kv. m. nuomojamos žemės plotu. 2013-02-28 ieškovas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini), sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15, pagal kurią ieškovas išsinuomavo 3805 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuo 2004-06-01, ir esantį bendrame 5528 kv. m. ploto žemės sklype. Ši nuomos sutartis iki šiol yra galiojanti, įregistruota viešame registre. Ieškovas nuo 2005 m. nustatyta tvarka nuolat deklaruodavo ir mokėdavo valstybinės žemės nuomos mokestį už šią žemę, ją prižiūrėdavo. Likusią bendro sklypo žemės dalį (1723 kv. m.) 2005-06-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. B01/2005-752 pagrindais nuomojasi atsakovas UAB (duomenys neskelbtini). 2015-09-03 ieškovas gavo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2015-06-19 sudarė susitarimą Nr. 49SŽN-269-(14.49.57) dėl 2005-06-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. B01/2005-742, kuriuo buvo nustatytos UAB (duomenys neskelbtini) naudojamos žemės sklypo dalis. Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atsakovų susitarimu buvo pažeistos jo teisės ir interesai, prašo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, kadangi atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pasamdyto UAB (duomenys neskelbtini) matininko V. P. 2014-06-20 parengtas žemės sklypo dalių planus, neva reikalingas savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, yra nepagrįstas ir neatitinka įstatymo reikalavimų, konkrečiai neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, parengtas pažeidžiant Kadastro nuostatus ir Kadastrinių matavimų taisykles, prieštaraujantis ieškovo ir Lietuvos valstybės sudarytai ir galiojančiai 2013-02-28 nuomos sutarčiai, nesuderintas su ieškovu ir akivaizdžiai pažeidžiantis jo interesus. Atitinkamai turėtų būti naikintinas NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-27 įsakymas Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.), kuriuo, patvirtintas minėtas planas, ir plane, nustatytos Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys. Taip pat yra neteisėti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-06-11 įsakymas Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.) ir jo pagrindu atsakovų 2015-06-19 sudarytas susitarimas, kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2387 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtumo faktą akivaizdžiai patvirtina ir tai, jog bendrai ieškovui ir atsakovui UAB (duomenys neskelbtini)išnuomoto ploto suma yra 6192 kv. m., bet pačio žemės sklypo plotas yra tik 5528 kv. m. Ieškovas iki šiol nėra gavęs jokio NŽT pranešimo, jog 2013-02-28 sudaryta nuomos sutartis yra nutraukta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu, prašo teismo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal 2005-06-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-742, atsakovui buvo išnuomota 0,1723 ha žemės sklypo dalis. Sutartis buvo pakeista 2005-09-08 ir 2007-12-29 susitarimais. Likusi žemės sklypo dalis – 0,3805 ha 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomota ieškovui. Ši sutartis turėjo būti įregistruota per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau šiuo terminu tai nebuvo padaryta. Todėl ieškovui nenaudojant savo žemės sklypo dalies, jai esant apleistai, o atsakovui atsiradus papildomos žemės reikalingumo poreikiui dėl priklausančio pastato eksploatavimo, atsakovas kreipėsi į NŽT dėl papildomos dalies žemės išnuomojimo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovas parengė planą ir 2015-06-11 NŽT vedėjo įsakymu atsakovui buvo išnuomota 2387 kv. m. ploto valstybinės žemės dalis. 2015-06-19 tarp atsakovų buvo sudarytas susitarimas, kuris buvo užregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovas 2013-02-28 sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį įregistravo VĮ Registrų centre tik 2015-08-26. 2015-09-03 atsakovas įteikė ieškovui 2015-09-01 pranešimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies atlaisvinimo, buvo pareikalauta atlaisvinti UAB (duomenys neskelbtini) papildomai išnuomotą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovas mano, kad ieškovas teikdamas ieškinį praleido procesinį terminą ginčyti teisme viešojo administravimo subjekto sprendimus. Atsakovo manymu, ieškovui apie aplinkybes turėjo būti žinoma nuo tada, kai ieškovas VĮ Registrų centre registravo 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį ir iš VĮ Registrų centras gavo išrašą, kuriame turėjo matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) naudai yra išnuomota papildoma to paties žemės sklypo dalis, todėl ieškovas vėliausiai nuo 2015-08-26 turėjo žinoti apie skundžiamų sprendimų priėmimą, bet skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2015-10-06, t.y. praleidęs vieno mėnesio terminą, kurio neprašo atnaujinti. Taip pat atsakovas nesutinka, kad išnuomojant jam papildomą 661 kv. m. ploto sklypo dalį, buvo pažeista teisės aktuose nustatyta Valstybinės žemės nuomos tvarka. Nurodė, kad ieškovo valdoma sklypo dalis, buvo apleista ir apšiukšlinta, ieškovas nepagrindė šios sklypo dalies eksploatavimo konkrečiam pastatui būtinybės, nepateikė įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojus papildomą sklypo dalį, tapo negalimas ar apsunkintas vieno ar kelių ieškovo valdomų pastatų eksploatavimas. Atsakovas mano, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ 8 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti, nes pagal esamą planą naudotis sklypu patogu abiems nuomininkams, plane suteikti sklypo plotai bendram naudojimui, su planu ieškovas buvo supažindintas rašytiniais pranešimais 2014 m., jokių prieštaravimų dėl plano nereiškė, taip pat atsakovas nesutinka, kad skundžiami įsakymai ir planas prieštarauja ieškovo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, sudarytai 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarčiai, kadangi sutartį ieškovas įregistravo tik 2015-08-26, todėl šiuo atveju negali nuomos fakto naudoti prieš trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2014-07-29 atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu patvirtinti 2014-06-20 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo planą su nustatytomis dalimis savarankiškiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti bei patikslinti Žemės sklypo dalių nuomos sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) 2014-06-20 raštu Nr. S-2194 informavo ieškovą UAB (duomenys neskelbtini), kvietė susipažinti su parengtu planu. Kadangi ieškovas neatvyko susipažinti su parengtu planu, nepareiškė pastabų, todėl manytina, kad jis sutiko su parengtu planu. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo plane yra nurodyta klaidinga informacija. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas 2013-02-28 sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį įregistravo tik 2015-08-26, todėl Žemės sklypo plano rengimo metu, prieš trečiuosius asmenis, nebuvo galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties. Atsakovo manymu, NŽT vedėjo įsakymai yra pagrįsti, priimti vadovaujantis žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėti ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat atsakovo manymu, ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą, taikytiną LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. teikti tokius reikalavimus, kadangi apie ginčijamus administracinius aktus ieškovas turėjo žinoti nuo 2015-06-26, o ieškovui pasikreipus į teismą 2015-10-06, šis terminas buvo praleistas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad sutinka su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovo reikalavimams taikomo 1 mėnesio senaties termino, tačiau ieškovas ginčija individualius administracinius aktus, kurie viešai nebuvo skelbiami ir apie šių administracinių aktų turinį ieškovas sužinojo tik 2015-10-26, kai gavo NŽT atsakymą su šių aktų kopijomis. 2015-09-03 atsiųstame atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pranešime nebuvo pridėti šie aktai. Ieškovas gavęs atsakovo rašytinį pranešimą, iš karto kreipėsi į NŽT ir 2015-10-26 gavo atsakymą su ginčijamais administraciniais aktais, su jais susipažino. VĮ Registrų centre nėra jokios informacijos apie šių administracinių aktų turinį. Ieškovas kreipėsi į administracinį teismą 2015-10-05 (2015-10-03 yra šeštadienis, 2015-10-04 yra sekmadienis), todėl skundas administraciniam teismui paduotas laiku ir nepraleidus vieno mėnesio termino, skaičiuojant šį terminą nuo 2015-09-03. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog nėra detaliojo plano, kuriame būtų išskirstyta kiek kokiam pastatui eksploatuoti reikalinga žemės, nors atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) bandė tokį detalųjį planą rengti, bet jo nederino su ieškovu. Atsakovo teiginiai, kad ieškovui nebuvo reikalinga papildoma žemės dalis, yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė. Pažymėjo, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam neužtenka ginčo žemės sklypo gretimo žemės sklypo pastatui eksploatuoti. Taigi planas skirtas gretimame žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti, o esamas ginčo žemės sklypas išdraskomas, nebelieka jo vientisumo. Kitame žemės sklype atsakovo eksploatuojamas pastatas kuriam yra reikalinga papildoma žemė yra už ginčo žemės sklypo tvoros ir tai konstatavo antstolė I. B. protokole su prie jo pridėtomis nuotraukomis. Toks planas akivaizdžiai yra neteisingas, pažeidžiantis ieškovo teises bei interesus. Taip pat ieškovo atstovai pažymi, kad atsakovas NŽT nėra trečiasis asmuo 2013-02-28 sudarytoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje, o yra šios sutarties šalis. Atsakovai ginčydami šios sutarties registracijos laiką, nutyli apie tai, jog remiantis LR CK 1.75 str. šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruota. Remiantis sutartimi, NŽT turėjo perspėti ieškovą pašalinti trūkumus (įregistruoti nuomos sutartį) arba ją nutraukti. Šalių nuomos sutartis nebuvo nutraukta, taip pat nebuvo pasibaigusi, todėl ji galiojo, apie tai NŽT žinojo, tačiau vistiek priėmė minėtus ginčijamus administracinius aktus. Ieškovas tinkamai vykdė nuomos sutartį, mokėjo tinkamai visus mokesčius. NŽT neturėjo jokios teisės išnuomoti ieškovui išnuomotos žemės sklypo dalies. Taip pat ieškovo atstovai pažymi, kad šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta ir į tas aplinkybes, jog viso ginčo žemės sklypo plotas yra 5528 kv. m. Šiame sklype UAB (duomenys neskelbtini) turi iš viso 1226,38 kv. m. statinių, UAB (duomenys neskelbtini) turi 388,70 kv. m. statinių, bendras statinių plotas 1615,08 kv. m. Padalinus 5528 kv. m. iš 1615,08 kv., gaunama, jog 1 statinio kv. m. tenka 3,422 kv. m. sklypo ploto. Taigi, ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) statiniams reikia 4196,6 kv. m. (1226,38 x 3,422), o UAB (duomenys neskelbtini) statiniams reikia 1330,13 kv. m. (388,7x 3,422). Šiaidienai UAB (duomenys neskelbtini) turi 3805 kv. m., o likutį 1723 kv. m. turi UAB (duomenys neskelbtini), todėl vien jau toks paskaičiavimas iš protingumo pusės rodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi perdaug žemės, kad šiuo atveju atsakovas NŽT atmestinai pasižiūrėjo į trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) rengtą planą ir sudarė susitarimą dėl papildomo ploto išnuomavimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nurodomos šiukšlės neva rodančios ieškovo neūkiškumą, faktiškai buvo atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) šiukšlės, atiradusios atsakovui neūkiškai remontuojant pastatus, dėl ko ieškovas kreipėsi į tarnybą dėl buvusių šiukšlių atsiradimo fakto nustatymo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ieškovo atstovai prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas procesinio termino praleidimo pasekmių klausimas, atsakovas prašo jas taikyti. Taip pat pažymėjo, kad NŽT neturėjo jokio pagrindo atsisakyti tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo, neturėjo pagrindo netvirtinti matininko parengto plano dėl nustatytų dalių savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, tačiau sutinka, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri 2013-02-28 buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, niekada nebuvo nutraukta, yra galiojanti, taip pat ieškovui niekada nebuvo pasiūlyta šalinti šios sutarties pažeidimų, dėl to, kad ieškovas nebuvo įregistravęs nuomos sutarties viešame registre. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad ieškovas nuomojame žemės sklype elgėsi neūkiškai, šio žemės sklypo tinkamai neprižiūrėjo, žemės sklypas buvo netvarkingas, apkrautas šiukšlėmis, todėl atsakovui atsiradus poreikiui išsinuomoti papildomą plotą, NŽT buvo pateiktas prašymas, kad būtų išnuomota UAB (duomenys neskelbtini) papildoma žemės sklypo dalis ir šis prašymas buvo patenkintas. Išsinuomoti žemės sklypą nereikėjo rengti detaliojo plano. Pagal įstatymo reikalavimus užtenka paprastojo plano, kuris šiuo atveju ir buvo parengtas, išsiųstas susipažinimui ieškovui. Jokių pastabų dėl plano nebuvo pateikta, todėl jis ir buvo patvirtintas. Atsakovas laikėsi visų įstatyme nustatytos tvarkos reikalavimų tokį žemės sklypą išsinuomoti. Atsakovas apie ieškovo ir atsakovo NŽT sudarytą 2013-02-28 nuomos sutartį nežinojo. Nuomos sutartis nebuvo įregistruota, todėl ieškovas negali ja remtis prieš atsakovą UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas prašo remtis LR CK 1.75 str. 4 d. norma, nurodančia, kad tuo atveju jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Atsakovas laiku įregistravo savo nuomos sutartį, anksčiau nei tai padarė ieškovas, kuris laiku nebuvo įregistravęs nuomos sutarties, todėl ieškovas turėtų kreiptis į NŽT tam kad būtų modifikuota o turinio nuomos sutartis pagal pasikeitusias aplinkybes. Taip pat prašo byloje taikyti suėjusios senaties termino pasekmes. Atsakovas mano, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2015-09-03, kai atsakovas informavo rašytiniu pranešimu ieškovą, tačiau nuo tada, kai ieškovas protingai galėjo suprasti, jog jo teisės yra pažeistos, kai 2015-08-26 registravo savo nuomos sutartį, kadangi jau tuo metu buvo įregistruoti nuomos sutarties pakeitimai susiję su UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas ginčijamų administracinių aktų turinį žinojo, teikdamas 2015-10-05 skundą administraciniam teismui, kadangi prie skundo buvo pridėtos ginčijamų įsakymų kopijos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad palaiko NŽT paaiškinimą dėl pareikšto ieškinio. Papildomai teismui nurodė, kad atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu parengė ginčo planą. Rengdamas planą, tretysis asmuo rėmėsi atsakovo pateiktais dokumentais, taip pat kelis kartus buvo nuvykęs į patį objektą. Planas, trečiojo asmens nuomone, buvo parengtas išlaikant plane žemės sklypo vientisumą ir konfigūraciją, parengtas laikantis įstatymo reikalavimų.
Išklausius šalis ir ištyrus bylos įrodymus pareikštas ieškinys patenkintas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų susitarimo pakeisti Valstybinės žemės nuomos sutartį bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtų įsakymų, kuriais nustatytos ginčo žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nuspręsta išnuomoti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) papildomą dalį ginčo žemės sklype, teisėtumo.
Ginčo objektas yra 5528 kv.m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, ir dalimis išnuomotas ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Byloje ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) sprendimu išnuomoti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) minėtame ginčo žemės sklype papildomo dydžio dalį Valstybinės žemės sklypo pagal trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) parengtą 2014-06-20 planą, kadangi dalį šio ploto nuomojasi ieškovas. Todėl teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-04-27 įsakymą Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.), kuriuo nustatytos 5 528 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-11 įsakymą Nr. 49VĮ-824-(14.49.2.), kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2387 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą 2015-06-19 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-269-(14.49.57).
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, ginčijami administraciniai aktai ir ginčijamas sandoris, sudaryti nesilaikant įstatymų reikalavimų, neatsižvelgiant į sudarytas kitas šio žemės sklypo Valstybinės žemės nuomos sutartis, neatsižvelgiant į ieškovo teises ir interesus, sąlygojo tai, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai įgijo nuomos teisę į ginčo objektą (objekto dalį) ieškovo sąskaita, t.y. atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) jam priklausančių dirbtuvių eksploatavimui buvo priskirtas papildomas 661 kv. m. žemės sklypo bendro naudojimo plotas, neatsižvelgiant į tai, kad dalis šio žemės sklypo yra išnuomota ieškovui. Tokiu būdu buvo pažeistos jo, kaip teisėto žemės sklypo dalies nuomininko, teisės ir teisėti interesai. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog tiek planas dėl dalių nustatymo, tiek administraciniai aktai buvo parengti laikantis įstatymo reikalavimų, ieškovas praleido terminą įregistruoti nuomos sutartį, be to ieškovo reikalavimams turėtų būti taikoma praleisto procesinio termino pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, 2013 m. vasario 28 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) 33 (trisdešimt trejiems) metams išsinuomavo 3 805 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 5 528 kv. m ploto žemės sklype (ginčo žemės sklype). Ši sutartis VĮ Registrų centro Vilniaus filiale buvo įregistruota suėjus daugiau negu dviems metams po jos sudarymo - 2015 m. rugpjūčio 26 d. Iš šalių atstovų teismui duotų paaiškinimų nustatyta, kad ši ieškovo ir atsakovo NŽT 2013-02-28 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis iki šiol yra nenutraukta, nepripažinta negaliojančia, nepanaikinta. Tokių įrodymų atsakovas NŽT prie ŽUM į bylą nepateikė. Taigi, ieškovo sudaryta 2013-02-28 sutartis yra galiojanti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas šios bylos atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) skundas dėl Nekilnojamojo turto registre atliktos UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 2013 m. vasario 28 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15 registracijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. eI-4414-171/2016 UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmetė. Nors šis sprendimas yra apskųstas ir nagrinėjamos bylos sprendimo priėmimo dienai dar neišnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tačiau esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Registracijos teisėtumo/neteisėtumo faktas nepaneigia sutarties sudarymo fakto. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog faktiškai ieškovas ginčo žemės sklypo dalį iš Valstybės nuomoja nuo 2004-06-01, kai buvo sudaryta pirminė Valstybinės žemės nuomos sutartį.
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) taip pat yra šio ginčo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Jis dalį žemės šiame ginčo žemės sklype nuomoja nuo 2005-06-28, kai buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-742, pastaroji sutartis buvo pakeista 2005-09-08 ir 2007-12-29 susitarimais. 2015 m. birželio 19 d. atsakovai UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, sudarė susitarimą Nr. 49SŽN-269-(14.49.57) dėl 2005 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. B01/2005-742, pakeistos 2005 m. rugsėjo 8 d. susitarimu Nr. K01/2005-964, 2007 m. gruodžio 29 d. susitarimu Nr. K01/2007-1691, pakeitimo. Šį susitarimą ginčija ieškovas. Pagal šį susitarimą šalys susitarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendra nuomojamo sklypo dalis padidinima nuo 1726 kv. m. iki 2387 kv. m. ploto. Susitarimas įregistruotas Registrų centre 2015 m. birželio 26 d. Susitarimo pagrindu yra trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) 2014-06-20 parengtas planas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2015-04-27 įsakymas Nr. 49Vį-559-(14.49) dėl savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2015-06-11 įsakymas Nr. 49Vį-824-(14.49) dėl žemės sklypo išnuomavimo UAB (duomenys neskelbtini). Šie trys pagrindai neatitinka ir prieštarauja 2013-02-28 sudarytai ir iki šiol galiojančiai Valstybinės žemės nuomos sutarčiai. Nuomojamame žemės sklype papildomo, laisvo nenuomojamo žemės sklypo dalies nebuvo, žemės sklypas nebuvo praplėstas, nebuvo padidintas, nebuvo suformuotas naujas, kitokio dydžio žemės sklypas. 2015-06-19 Susitarimu atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) išnuomota papildoma žemės sklypo dalis ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, kuri pagal 2013-02-28 nuomos sutartį ir faktinį valdymą (už kurį iki šiol yra apskaitomi ir mokami mokesčiai) yra pastarąjam išnuomota.
Pažymėtina, kad sutartyje nustatytu terminu neįregistruota sutartis nedaro jos negaliojančia, nutraukta ar pakeista. 2013 m. vasario 28 d. Valstybinės Valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo NŽT, 19 punktu susitarta, kad šią sutartį nuomininkas savo lėšomis per 3 mėnesius įregistruoja NT registre, o 20 sutarties punktu susitarė, kad nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 16 sutarties punktu šalys taip pat susitarė dėl konkrečių atvejų, kuriems esant nuomos sutartis irgi gali būti nutraukta. Iš atsakovo NŽT atstovės ir kitų šalių atstovų teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2013 m. vasario 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su ieškovu nebuvo nutraukta, kad atsakovas NŽT nereikalavo, kad ieškovas pašalintų sutarties pažeidimą susijusį su nuomos sutarties neįregistravimu NT registre, t.y. atsakovas NŽT neįgyvendino sutartyje numatytos teisės esant sutarties pažeidimui – nutraukti sutartį. 2013-02-28 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis ją sudariusioms šalims, t.y. ieškovui ir atsakovui NŽT galioja LR CK 1.75 str. 1 d. pagrindu. Neįregistravus šios sutarties sandorio šalys negali panaudoti šio sandorio fakto tik prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (LR CK 1.75 str. 2 d.).
Ginčo objekto - 5528 kv.m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos santykiai sudaryti su ieškovu UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovų vykdytos procedūros pakeitė buvusius nuomos dydžio atžvilgiu teisinius santykius. Atlikus ginčijamas procedūras ieškovo sąskaita buvo pakeistas žemės sklypo nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamos žemės sklypo dalies dydis, nes kaip aukščiau nustatyta kito nenaudojamo ir nenuomojamo ploto šiame ginčo sklype nebuvo.
Atsakovai byloje prašo taikyti praleisto termino pasekmes. Todėl ginčo išsprendimui yra įvertinamas termino kreiptis į teismą klausimas. Atsakovai teismui nurodė, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, nes ieškovas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2015 m. spalio 5 d., nors apie ginčijamus administracinius aktus ir neva pažeistas teises ir interesus turėjo žinoti anksčiau. Ieškovas neginčydamas, kad jo reikalavimams turi būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas, nesutinka, kad šį terminą praleido.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,K. N. darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,K. N. darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011)
Kaip aukščiau yra nurodyta, nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus – prašė pripažinti negaliojančiais atsakovų susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir pripažinti negaliojančiais administracinius aktus. Dėl to, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, reikalavimui ginčyti nuomos sutartis, susitarimus dėl nuomos turi būti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas šiuo atveju nepraleido. Reikalavimui panaikinti (pakeisti) administracinius aktus turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas.
Ieškovas, grįsdamas savo poziciją, kad nepraleido nustatyto termino, nurodo, kad ginčija viešai neskelbtus individualius administracinius aktus, kad konkrečiai apie šiuos administracinius aktus sužinojo 2015-10-26, kai gavo NŽT atsakymą su ginčijamų aktų kopijomis. 2015-09-03 ieškovui atsiųstame atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pranešime nebuvo pridėti ginčijami aktai. Gavęs 2016-09-03 atsakovo pranešimą, buvo aktyvus, iš karto kreipėsi į NŽT ir 2015-10-26 gavo atsakymą su pridėtais ginčijamais administraciniais aktais. VĮ Registrų centre nebuvo informacijos apie ginčijamų administracinių aktų turinį. Su skundu ieškovas kreipėsi į administracinį teismą 2015-10-05 (2015-10-03 yra šeštadienis, 2015-10-04 yra sekmadienis), dar nežinodamas konkretaus ginčijamų aktų turinio. Atsakovai grįsdami poziciją, kad ieškovas praleido nustatytą terminą nurodė, kad ieškovas apie ginčijamas aplinkybes turėjo žinoti nuo 2015-08-26, kai gavo VĮ Registrų centras išrašą, be to ieškovas 2014-06-20 buvo informuotas apie trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, ir būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas, galėjo ir turėjo sužinoti apie priimtus skundžiamus sprendimus jų priėmimo laiku, apie tai galėjo žinoti ir iš NT Registro duomenų 2015-06-26 įregistravusių atsakovų 2015-06-19 susitarimą dėl žemės nuomos pakeitimo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014; kt.).
Ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš administracinių aktų, kuriais buvo nustatytos ginčo žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys bei nuspręsta išnuomoti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) trečiajo asmens planu nustatytą dalį ginčo žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant termino klausimą skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įtekimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, apie šio akto turinį. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010).
Įvertinus visus bylos įrodymus, daroma išvada, kad ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2015-09-03, kai gavo iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2015-09-01 rašytinį pranešimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies atlaisvino. Būtent šiuo raštu ieškovui informatyviai buvo išdėstytos aplinkybės apie priimtus ginčijamus administracinius aktus ir nuo šio termino ( 2015-09-03) ieškovui siekiančiam ginti savo teises, atsirado galimybė kreiptis į atitinkamas institucijas tam, kad gautų minėtų skundžiamų administracinių aktų kopijas ir atitinkamai nesutikdamas su jais galėtų kreiptis į teismą dėl jų teisėtumo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-09-21 ieškovas kreipėsi į NŽT dėl informacijos apie ginčijamus aktus pateikimo, o 2015-10-05 jau kreipėsi į teismą su skundu, 2015-10-21 padavė patikslintą skundą ir prie jo pridėjo ginčijamus administracinius aktus. Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad apie ginčijamus administracinius aktus ir konkretų jų turinį, ieškovas galėjo sužinoti iš Registrų centrų duomenų, t.y. anksčiau už 2015-09-03 surašytą atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) rašytinį pranešimą. Registrų centre viešai nebuvo skelbiama konkreti informacija apie ginčijamų administracinių aktų turinį, ieškovui personaliai nebuvo siunčiami ginčijami aktai, apie jų priėmimą ieškovas nebuvo informuotas, nors esant galiojančiai žemės sklypo dalies nuomos sutarčiai jie yra akivaizdžiai susiję su ieškovo teisėmis ir interesais. Senai suformuotame 5 528 kv.m. žemės sklype nesant nenuomojamos sklypo dalies ir galiojant 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarčiai, sudarytai tarp atsakovo NŽT ir ieškovo, NŽT spręsdama klausimą dėl papildomos žemės dalies nuomos atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), kartu išsprendė ir ieškovui išnuomotos ginčo žemės sklypo dalies likimą apie tai jo neinformuodamas. Ieškovas negalėjo numanyti, kad valstybės institucija, šiuo atveju NŽT nebus atsakinga už anksčiau priimtus administracinius aktus, neatsižvelgs į juos, kad ieškovo interesus paliečiančius klausimus, spręs pagal vienpusiškus duomenis, vieno iš nuomininkų (UAB (duomenys neskelbtini)) ir privačiai dirbančio bei iš užsakovo, šiuo atveju atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gaunančio materialinį atlygį padarytą naują žemės sklype esantiems pastatams ekspluatuoti reikalingų dalių planą. Ieškovas ir tikėtina dauguma asmenų, negalėtų numanyti, kad galiojant 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarčiai, ieškovui realiai naudojant jam faktiškai išnuomotą žemės sklypo dalį, už kurį kita valstybės institucija skaičiuoja mokesčius, kuriuos ieškovas nuo 2004 metų nuolatos, nepertraukiant moka, negaudamas jokių pranešimų iš NŽT be ieškovo žinios išnuomos ir jo nuomojamą dalį kitam juridiniam asmeniui. Labiau tikėtina, kad tokia situacija visuomenėje bus vertinama itin neigiamai NŽT atžvilgiu, sukels pagrįstas abejones atliktų veiksmų nepriklausomumu, sąžiningumu. Ne NŽT, bet antrasis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2015-09-03 pranešime ieškovui aiškiai ir konkrečiai išdėstė faktą, kad ieškovo išsinuomoto žemės sklypo atžvilgiu galimai yra padaryti veiksmai, sąlygojantys ieškovo nuomoto žemės sklypo realų sumažėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas gavęs šį pranešimą iš karto veikė aktyviai ir rūpestingai, nedelsiant gynė savo teises, kreipėsi į instituciją priėmusią administracinius aktus, prašė detalesnės informacijos suteikimo, atitinkamai kreipėsi ir į teismą. Ieškovo skundas administraciniam teismui paduotas 2015-10-05. Pagal terminų skaičiavimo taisykles skaičiuojant terminą matyti, kad 2015-10-03 yra šeštadienis, 2015-10-04 yra sekmadienis, atitinkamai termino suėjimo data laikoma darbo diena einanti po nedarbo dienų, kuri šiuo atveju kaip tik ir yra 2015-10-05. Todėl yra laikoma, kad ieškovas nepraleido 1 mėnesio termino, kad terminas administraciniam aktui apskųsti nėra praleistas. Toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, nurodytą 2014-06-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-359/2014.
Dėl administracinių aktų ir atsakovų susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį (ne)teisėtumo.
Valstybinės žemės nuomos sutartį pagal savo kompetenciją gali sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (CK 6.548 str. 2 d.). Žemės nuomos sutarties dalyku gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas (CK 6.546 str.). Nuomojamo žemės sklypo planas turi būti pridėtas prie nuomos sutarties (CK 6.547 str. 3 d.). Ne žemės ūkio paskirties Valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos CK 1.81 str. l d. nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šalys, sudarydamos sutartį, gali sukurti, pakeisti ar panaikinti teises ir pareigas. Tai, dėl ko jos susitaria, yra sutarties dalykas. Jam keliami apibrėžtumo, teisėtumo, kreditoriaus intereso ir įmanomumo reikalavimai. Sutarties dalyko apibrėžtumas reikalauja, kad iš sutarties sąlygų būtų aišku, ką viena iš sutarties šalių privalo duoti, padaryti ar nedaryti. Sutarties dalyko įmanomumas reiškia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja. Sutarties dalyko įmanomumas suprantamas kaip fizinės ir teisinės aplinkybės. Fizinis įmanomumas apibūdinamas faktine padėtimi, kuri nekliudo įvykdyti, o teisinis - tokia teisine padėtimi, kad nebūtų kliūčių (ribojimų, draudimų ar kitokių suvaržymų) įvykdyti. Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, jeigu visiškai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008).
Byloje neginčijama, kad atsakovas NŽT su ieškovu UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-28 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl ginčo žemės sklypo dalies (3805 kv. m. iš 5528 kv. m.) nuomos, kad vėliau, t.y. 2015-06-19, atsakovas NŽT sudarė papildomą susitarimą pakeisti nuomos sutartį Nr. 49SŽN-269-(14.49.57) su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini), šiam padidinant išnuomoto žemės sklypo dalį nuo 1726 kv. m. iki 2387 kv. m., nors laisvo (nenuomojamo) ploto ginčo žemės sklype šio susitarimo sudarymo metu nebuvo. Naujas, kitokio dydžio sklypas nebuvo suformuotas. Kaip byloje nustatyta, ieškovas 2013-02-28 sudarytą nuomos sutartį su NŽT įregistravo VĮ Registre tik - 2015 m. rugpjūčio 26 d., kad atsakovas NŽT dėl savalaikiai neįregistruotos sutarties neprašė ir nereikalavo, kad ieškovas pašalintų sutarties pažeidimą, nenutraukė šiuo pagrindu su ieškovu sudarytos sutarties. Sutartis iki šiol galioja, iki šiol egzistuoja faktas apie tai, kad ieškovui yra išnuomuota ginčo žemės sklype 3805 kv. m. ploto dalis. Pagal LR CK 1.75 str. nuostatas, tokia sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo NŽT jos šalims yra galiojanti ir privaloma, nors ir nebuvo privalomai įregistruota. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosis kitais įrodymais. Šiuo atveju, nors 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota tik 2015-08-26, bet ji ieškovo sudaryta būtent su atsakovu NŽT, apie šią nuomos sutartį atsakovas NŽT sudarydamas 2015-06-19 papildomą susitarimą (dėl to paties ginčo žemės sklypo papildomos dalies išnuomavimo) su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo žinoti, šios galiojančios sutarties nuostatos akivaizdžiai buvo privalomos kitai sutarties šaliai (atsakovui NŽT) nuo pat šios sutarties sudarymo dienos. Vertinant šiuo atveju NŽT žinojimo apie anksčiau sudarytą su ieškovu nuomos sutartį, nustatyta, kad protinga būtų išnuomavus dalį žemės sklypo įvertinti, kas yra kitos sklypo dalies nuomininkas/nuomininkai, kokiu pagrindu jie naudoja likusią žemės sklypo dalį ir tik tada priimti atitinkamus aktus, sudaryti sandorius su UAB (duomenys neskelbtini). Taigi, NŽT turėjo perspėti ne tik ieškovą, bet ir atsakovą UAB (duomenys neskelbtini), kad jam papildomu susitarimu iš esmės ieškovo sąskaita yra išnuomojama papildoma šio ginčo žemės sklypo dalis, tam, kad būtų išvengta papildomų šalių ginčų tuo pagrindu, kad tos pačios Valstybinės žemės sklypo dalies atžvilgiu nuomos santykius turi du skirtingi juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas Valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Valstybės institucijų veikloje turi būti užtikrintas teisėtumas, jų veikla turi tarnauti žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovui NŽT 2015-06-19 sudarius papildomą susitarimą su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) dėl ginčo žemės sklypo nuomos pakeitimo, buvo padidinta atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojamo žemės sklypo dalis, nesant laisvo ploto ginčo žemės sklype, ir esant galiojančiai 2013-02-28 žemės nuomos sutarčiai, sudarytai dėl 33 metų nuomos to paties žemės sklypo dalių su ieškovu, akivaizdžiai nebuvo laikytasi ne tik Valstybinės nuomos sutarties nuostatų sulygtų su ieškovu, bet ir nesilaikyta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nesilaikyta pagrindinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principų, nesilaikyta įstatymo reikalavimų, nepatikrinta ar atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) prašoma eksploatacijai papildoma žemės sklypo dalis yra laisva, nespręstas 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo klausimas, ir tuo buvo sudarytos sąlygos ateityje kilti ginčams.
Dėl antrojo atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų sudarant papildomą susitarimą su atsakovu NŽT, esant neįregistruotai 2013-02-28 nuomos sutarčiai vertinimo.
CK 1.75 str. nurodo, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosis kitais įrodymais. Šiuo atveju atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo 2013-02-28 nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo NŽT, šalimi. Ši nuomos sutartis įregistruota viešame registre vėliau. Iš civilinės bylos įrodymų visumos matyti, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad tiek jis, tiek ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos teisiniais pagrindais nuomojasi atitinkamas dalis bendrame ginčo žemės sklype, kad jie naudojosi šiuo ginčo žemės sklypu. Tai patvirtina tiek atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2015-09-01 raštas, tiek ir šalių teismui duoti paaiškinimai apie nusistovėjusius tarpusavio santykius. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) iki ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo siuntė ieškovui susipažinimui planus. Vien tai rodo, kad net tuo atveju, jeigu atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ir nežinojo konkretaus 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties turinio, tačiau nežiūrint registracijos fakto nebuvimo, turėjo žinoti, kad ieškovas turi pagrindą kuriuo remiantis naudojasi dalimi bendro žemės sklypo ir būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas nuomininkas galėjo inicijuoti bendranuomininkio teisių nutraukimą, pakeitimą, priskirto sklypo sumažinimą ir pan. galėjo ir privalėjo numatyti, kad papildomas susitarimas akivaizdžiai gali pažeisti kito bendranuomininkio teises. Byloje nėra jokių duomenų, jokių ieškovo prašymų iš kurių matytųsi, kad jam nereikalinga išnuomota žemės sklypo, už kurią jis moka nuomos mokestį dalis, kad jis atsisako nuomotis jam išnuomoto dydžio žemės sklypo dalį, kad ieškovo atžvilgiu yra nustatyti konkretūs nuomos sutarties ar žemės dalies naudojimo pagal nuomos sutartį pažeidimai, kad šių pažeidimų atžvilgiu ieškovui taikytos sankcijos, sąlygojusios nuomojamo ploto dalies sumažėjimą. Išskyrus atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) norą nuomotis didesnio dydžio žemės sklypo dalį, kitokio pagrindo trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) sudarytam planui nėra. Plano pasekoje faktiškai nebelieka ieškovui realiai nuomojamos žemės dalies. NŽT nepateikė jokių įrodymų, kad atsirado teisėtas, pagrįstas poreikis tokiam planui. Ne naujai atsiradę statiniai, ne išregistruoti iš registro statiniai, ne vadovaujantis Statybos įstatymu, kompetetingų asmenų nustatytas faktas apie iškilusią butinybę sudaryti naują planą, ne galiojančių aktų, sutarčių panaikinimas, bet vieno iš bendranuomininkių – UAB (duomenys neskelbtini) valia irgi lėmė ginčijamos situacijos kilimą. Atsakovas NŽT - būdama Valstybinė institucija, rūpestingai ir tinkamai vykdydama savo kaip valstybės institucijos atsakingos už valstybinės žemės nuomą funkcijas, kurios jai pavestos įstatymu, turėjo perspėti atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) apie visas aplinkybes. Ką parodė, vėliau sekę įvykiai- atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas reikalavimas ieškovui atlaisvinti dalį jo nuomojamo sklypo reiškia tik tai, kad jis be ieškovo (bendranuomininkio) žinios, turėdamas administracinius aktus ėmė įgyvendinti savo siekį į kito bendranuomininkio nuomojamos žemės dalies naudojimą. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) planas sudarytas atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) iniciatyva yra padarytas neatsižvelgiant į bendranuomininkių teises, kurias kaip tik atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo žinomoti ir neišsiaiškinus bendranuomininkų turimų teisių ginčo žemės sklypo atžvilgiu, galiojant 2013-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarčiai, yra visiškai nepagrįstas. Visi atsakovai ir tretysis asmuo suprasdami, kad papiloma žemės sklypo dalis neskiriama, kad pertvarkymai vykdomi tame pačiame sklype atitinkamai privalėjo svarstyti ir įtraukti į ginčo susitarimą UAB (duomenys neskelbtini), kaip bendranuomininką, privalėjo ir su juo derinti poziciją, išsiaiškinti ar ieškovas realiai sutinka, kad jam išnuomota Valstybinės žemės dalis būtų sumažinta atsakovo naudai. Tai padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsikirsdamas į ieškovo ieškinio argumentus, teismui nurodė, kad ginčo atveju turėtų būti taikoma LR CK 1.75 straipsnio 4 dalis, t.y. jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismui nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistravo sudarytą papildomą susitarimą dėl nuomos pakeitimo anksčiau, nei ieškovas įregistravo 2013-02-28 nuomos sutartį, jis pirmas įregistravo daiktines teises į daiktą, todėl remiantis LR CK 1.75 straipsnio 4 dalimi jis yra laikomas ginčo žemės nuomininku ir jo, o ne ieškovo teisė turi būti prioritetiškai ginama. Teismas sutinka, kad LR CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sandorių teisinės registracijos paskirtį, tikslus ir sudarytų sandorių neįregistravimo pasekmes. Tačiau teismas sprendžia, kad ne tik teisių išviešinimas pirmumo tvarka lemia teisės neginčijamą patvirtinimą, tačiau ir tų teisių įgijimo teisėtumas. Kitaip tariant teisių išviešinimas, bylą nagrinėjančio teismo nuomone, negali legitimuoti neteisėtai ar neteisingai įgytos teisės, t.y. kai atsakovas NŽT visiškai neatsižvelgdami į savo paties ir ieškovo sudarytą nuomos sutartį ir joje išnuomoto žemės sklypo ploto dydžius, turėdamas suprasti jog nėra kito laisvo žemės ploto ginčo žemės sklype, ignoravo ieškovo teises ir interesus pagal šią nuomos sutartį, ignoravo neginčijamą faktą , kad ieškovui pagal sutartį 33 metų terminui išnuomota 3805 kv. m. ploto dalis, sudarydamas akivaizdžiai šiai sutarčiai prieštaraujantį papildomą susitarimą su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) dėl pastarosios nuomos sutarties pakeitimo, išnuomojant jam papildomą žemės sklypo dalį. Taip nuomos sutarties pakeitimo pasekoje netik, kad nebuvo išspręsta situacija, bet buvo sukurtas ginčas dėl galimybės realizuoti tokį papildomą susitarimą. Jau vien tai, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) mano, kad tokiu papildomu susitarimu, jam turi būti suteikta nuomos teisė ieškovo sąskaita, rodo šio atsakovo vaidmenį, žinojimą, ir siekį gauti ieškovo nuomojamos žemės dalį, dėl ko ir buvo daromas UAB (duomenys neskelbtini) planas, o ne reikalauti, kad NŽT išnuomavusi jam papildomą dalį, ją ir surastų ginčo sklype.
Dėl kitų argumentų
Priimti ginčijami administraciniai aktai, susitarimas atlikti nesant ginčo žemės sklype laisvo ploto sukėlė neapibrėžtą situaciją, esami prieštaravimai iki šiol nėra pašalinti. Iš ieškovo pateiktų įrodymų teismui apie valstybei mokamą žemės nuomos mokestį, nustatyta, kad ieškovas ginčo žemės sklypo dalį faktiškai nuomavo nuo 2004 metų, nuolatos tinkamai mokėjo mokesčius valstybei už nuomojamą žemės sklypą. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui nereikalinga nuomojama ginčo žemės sklypo dalis, kuri papildomai išnuomota atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovų pateikti teismui argumentai dėl neva nereikalingos ieškovui ginčo žemės sklypo dalies, yra atsakovų subjektyvūs vertinimai, be tai patvirtinančių įrodymų.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklype turi iš viso 1226,38 kv. m. statinių, UAB (duomenys neskelbtini) turi 388,70 kv. m. statinių, ieškovui buvo išnuomotas 3805 kv. m. plotas, o likęs 1726 kv.m. plotas iki ginčijamų aktų priėmimo ir ginčijamo sandorio sudarymo, buvo išnuomotas atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Po ginčijamų aktų priėmimo ir ginčijamo sandorio sudarymo šis atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) plotas atitinkamai padidėjo 661 kv. m., t.y.iki 2387 kv. m. Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) turi didesnį kiekį statinių ginčo žemės sklype už atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) turimus statinius. Vertinant pagal proporcingumo kriterijų, atsižvelgus į turimų statinių kiekį, ieškovui iki ginčijamų administracinių aktų ir ginčijamo sandorio , šiuo atveju susitarimo yra išnuomota mažesnė dalis žemės sklypo už anksčiau išnuomotą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. atsakovo statiniai užimantys 388,70 kv. m. skaičiuojant pagal proporcingumą išeitų naudotis 2387 kv. m. plotu, o tuo tarpu ieškovo 1226,38 kv. m. statiniams tektų naudotis 3805 kv.m. plotu. Jei išnuomotas sklypo plotas būtų sumažintas 661 kv. m., atsakovui papildomai išnuomotu ploto dalyje ir ieškovo sąskaita, tai ieškovo statiniams naudotis skirtas plotas dar daugiau sumažėtų, o ieškovui būtų išnuomuojamas plotas jo turimų pastatų santykių atžvilgiu tampa ne tik, kad neproporcingai mažesnis nei atsakovo, bet visiškai nebeatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vertinant išnuomotus ginčo žemės sklypo dydžius matyti, kad ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) bendrai išnuomotų žemės sklypo dalių dydžių (3805 kv., 2387 kv.) suma yra 6192 kv. m. žemės sklypo ploto, nors kaip jau nustatyta, ginčo žemės sklypas teturi tik 5528 kv. m. ploto. Atsakovas NŽT, sudarydamas ginčijamą papildomą susitarimą su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini), NŽT vedėjui priimant ginčijamus įsakymus, šio akivaizdaus prieštaravimo išnuomotų ploto dydžių atžvilgiu nepašalino.
Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) teismui nurodė, kad jų sklypo bendranuomis, veikia ginčo žemės sklype neūkiškai, šiukšlina ir neprižiūri skylpo, pateikė įrodymus, jog buvo atliekamas tyrimas dėl apšiukšlintos teritorijos. Teismui nepateikti neabejotini įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad būtent ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ar būtent atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) šiukšlina, kad rastos šiukšlės yra ieškovo ar atsakovo UAB (duomenys neskelbtini). Gi prieštaraujantys paaškinimai šioje dalyje liko tinkamai nepagrįstais.
Disponuojant valstybine žeme (parduodant, išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ir pan.) turi būti laikomasi įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudotu pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kt. principų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), kad vėlesnis sutarties pakeitimas ar sudarydamas sandorių turinčių įtakos šiai sutarčiai reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumo pažeidimą. Teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys sandoriai, nuomos sutartys. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas vertina, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas 2015-06-19 papildomas susitarimas pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-269-(14.49.57) visa jos apimtimi yra niekinis ir negalioja nuo šio susitarimo sudarymo dienos, nes šis susitarimas, pakeisti nuomos sutartį su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini), jam padidinant nuomojamo žemės sklypo dalį, neatitinka teisinio sutarties dalyko įmanomumo reikalavimo bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, prieštarauja anksčiau sudarytam tos pačios valstybinės institucijos, kuri atsakinga už Valstybinės žemės nuomą, sandoriui. Atsakovas NŽT, nagrinėjamu atveju, negalėjo papildomai išnuomoti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) nuomos pagrindais ginčo žemės sklypo dalį, nes nuo 2013-02-28 d. šio ginčo žemės sklypo dalies valdymo ir naudojimosi teisės nuomos pagrindais atsakovo NŽT jau buvo perduotos ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovo ir atsakovo NŽT sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, laisvo nenaudojamo, papildomai galimo išnuomoti kito ploto ginčo žemės sklype nebuvo. Teismui leidžiant sudaryti tokius ginčijamus sandorius ir paliekant juos galioti, būtų paneigti ne tik pagrindiniai teisės principai, bet ir pačių sutarčių esmė, paliekami ir neišsprendžiami galiojančių sutarčių prieštaravimai, būtų nesilaikoma šalių lygiateisiškumo principo. Šiuo atveju, atmetus ieškinį lieka neišsprįsta situacija, palikus galioti ginčijamus aktus ir papildomą susitarimą šalys ateityje negalės realiai naudotis šalims išnuomotos žemės sklypo dalimis, kurios yra reikalingos nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, negalės būti nustatyta naudojimosi nuomojama žemės sklypo dalimi tvarka. Neįmanoma šalims padalinti žemės sklypo reikalingo 6192 kv. m. ploto abiems bendranuomininkiams – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bet turinčiam iš viso 5528 kv. m. plotą. Atitinkamai tais pačiais pagrindais yra panaikinamas ir tiesiogiai susijęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-11 įsakymas Nr. 49VĮ-824-(14.49.2.), kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2387 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, teismas taip pat turi vertinti ir administracinio akto atitikį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms. Viešojo administravimo subjekto priimami administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įst. 3 str. 1 d.). Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu įstatymai nenumato kitaip (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d.). Šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-11 įsakymas Nr. 49VĮ-824-(14.49.2.), kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2387 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant jau išnuomotai 3805 kv. m. ploto daliai ieškovui, nesant kito laisvo ploto šiame ginčo žemės sklype, aiškiai yra susijęs su ieškovo teisėmis bei pareigomis. Nežiūrint į tai, byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų siųstas priimtas administracinis aktas. Kaip nurodyta ieškinyje, informaciją apie galimai tokio akto buvimą ieškovas sužinojo vėliau gavęs atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2015-09-01 pranešimą dėl dalies išnuomoto sklypo atlaisvinimo. Ne NŽT supažindino ieškovą su administraciniais aktais, bet šiuo atveju reikėjo paties ieškovo iniciatyvos. Ieškovas kreipėsi į NŽT dėl ginčijamų administracinių aktų gavimo, ir tik tada juos gavo. Dėl to, darytina išvada, jog neinformuojant ieškovo apie jo teises liečiančius priimtus administracinius aktus, nebuvo laikomasi viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Netinkamai vykdytas informavimo apie atliktas administracines procedūras apie ieškovo teises liečiančių administracinių aktų priėmimą sudaro papildomą pagrindą ginčijamam įsakymui panaikinti.
Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-04-27 įsakymą Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.), kuriuo nustatytos 5 528 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Žemės sklypas), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys.
Siekdamas panaikinti šį įsakymą, ieškovas ginčija ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) parengtą planą, kurio pagrindu buvo priimtas ginčo NŽT vedėjo įsakymas. Ieškovas teismui nurodė, kad trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) parengtas planas prieštarauja įstatymų reikalavimams, kadangi jį rengiant buvo nesilaikyta LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 taisyklių, konkrečiai 8 nuomos punkto, nurodančio, jog išnuomojant atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš šalių paaiškinimų ir įrodymų nustatyta, kad trečiojo asmens planas savalaikiai nebuvo ginčijamas, dėl jo nebuvo pateikiami alternatyvūs siūlymai, kai 2015 metais jis buvo atsiųstas paštu ieškovui susipažinimui. Ši aplinkybė neužkerta kelio sudarytą planą ginčyti teisme, ar atitinkamai ginčyti NŽT vedėjo įsakymą, kuris buvo priimtas remiantis šiuo planu. Ieškovo argumentas nesutinkant su šiuo planu ir NŽT vedėjo 2015-04-27 įsakymu teisme yra tai, kad atsakovo pastatui (dirbtuvėms) dėl kurio rengtas planas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį kitų bendro naudojimo plotų žemės sklype nereikia. Susipažinus su vietovės planais, su parengtu planu, pateiktomis nuotraukomis, nustatyta, kad atsakovui nėra būtinumo papildomam plotui, tam kad dirbtuvės galėtų būti eksploatuojamos pagal tiesioginę paskirtį. Iki dirbtuvių yra atskiras privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) galėjo ir iki šiol gali laisvai eksploatuoti šias dirbtuves be naujo plano dėl papildomo ploto reikalingumo. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė teismui įrodymų, kad dirbtuvių eksploatavimui reikia papildomo specifinio ploto, kad buvo būtinybė rengti šį planą. Poreikio reikalingumas plane neatsispindi, išskyrus tai, kad sudarytu planu tampa patogesnis atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pastato (dirbtuvių) susisiekimas su kitais UAB (duomenys neskelbtini) pastatais, esančiais gretimame žemės sklype. Toks patogumas yra daromas ieškovo išnuomotos žemės sklypo dalies sąskaita, sumažinant ieškovui patogumą eksploatuoti jo statinius, neatsižvelgiant į ieškovo statinius: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, kad minėtas planas parengtas su klaidomis, kad plane nurodytas statinys, su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nors toks statinys, su tokiu unikaliu numeriu žemės sklype nėra registruotas. Be to, plane nėra nurodyti visi objektai, kurie pagal galiojančius teisės aktus privalo būti nurodyti, pavyzdžiui, tvoros, kurios aiškiai matomos į bylą pateiktame antstolės I. B. 2015-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kaip aukščiau minėta parengtas planas prieštarauja ieškovo ir atsakovo sudarytai ir galiojančiai 2013-02-28 Valstybinei žemės nuomos sutarčiai, visiškai neatsižvelgta į šią nuomos sutartį ir joje išnuomoto ieškovui žemės sklypo dydžio dalį. NŽT, remdamasi planu ir nustatydama žemes sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis, privalėjo patikrinti, ar šis planas sudarytas laikantis visų reikalavimų, ar šis planas neturi neatitikimų, klaidų, ar šis žemės sklypas jau nėra nuomojamas kitiems asmenims, ar yra laisvo ploto išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) plane nustatytą didesnę už nuomotą dalį žemės sklypo, nesprendė klausimo ar tikrai nėra galimybės eksploatuoti minėtų dirbtuvių be plano, nepasidomėjo pagrindu - kodėl nuomojant ginčo žemės sklypą ilgą laiką, tik po 10 metų nutarta rengti tokį planą. Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT atstovė teismui nurodė, kad buvo pasitikima UAB (duomenys neskelbtini) matininku ir jo nurodomis plane aplinkybėmis, šis yra atsakingas už savo parengtą planą, ieškovui buvo siunčiamas susipažinimui planas, pastarasis nepateikė dėl jo atsiliepimų, todėl planas buvo priimtas ir jo pagrindu ginčijamu NŽT vedėjo įsakymu nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys. NŽT atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į teismo klausimus, negalėjo teismui nurodyti, ar šis planas atidžiai ir detaliai tikrinamas jų institucijoje. Visos šios aplinkybės labiau tikėtinai teismui rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) planas NŽT institucijoje nebuvo tikrinamas rūpestingai ir detaliai, nebuvo vertinama ar jis atitinka LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas nuomos taisykles, ar nepažeidžia kito šio žemės sklypo bendranuomininko teisių ir interesų, ar atitinka įstatymo reikalavimus, o labiau tikėtinai rodo, kad procedūros buvo atliekamos formaliai, pasitikint UAB (duomenys neskelbtini) matininku, tik esant UAB (duomenys neskelbtini) prašymui. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtas planas, kuriuo NŽT rėmėsi priimdama 2015-04-27 įsakymą Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.) nevisiškai atitinka Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės nuomos taisykles, konkrečiai 8 punktą, kadangi yra pažeidžiantis ieškovo teises, turintis klaidų , nepažymint jame būtinų svarbių objektų, neišlaikant taisyklingos formos. Taip pat byloje neįrodyta, jog atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) turimų dirbtuvių eksploatavimui reikėjo papildomo žemės ploto, žemės sklype, kuriame nebuvo laisvo ploto, kai šis plotas jau buvo išnuomotas ieškovui, turinčiam sklype daugiau statinių. Todėl yra pagrindas naikinti šį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-04-27 įsakymą Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.), kuriuo nustatytos 5528 kv.m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingos dalys.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų pagrįstas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 164 EUR sumokėtas žyminis mokestis. Įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovas teismui nepateikė, todėl teismas priteisia iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai ieškovo patirtas 164 EUR bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, t.y. po 82 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
P. (duomenys neskelbtini) vedėjo 2015-04-27 įsakymą Nr. 49VĮ-559-(14.49.2.), kuriuo nustatytos 5528 kv.m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingos dalys.
P. (duomenys neskelbtini) vedėjo 2015-06-11 įsakymą Nr. 49VĮ-824-(14.49.2.), kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2387 kv. m. žemės sklypo dalį, esančią 5528 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) skyriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą 2015-06-19 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-269-(14.49.57).
Priteisti lygiomis dalimis ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 164 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, išsiųsti jo nuorašą VĮ Registrų centras žiniai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.