Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-25 · Byla Nr. Iv-130-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-130-422/2013Sprendimas · 2013-01-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-25
Bylos Nr.
Iv-130-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00955-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Giedrei Martinėnaitei, Jaroslav Los, Giedrė Martinėnaitė
Advokatai
Juzefa Brinevičienė, Giedrė Martinėnaitė, Jelena Koltakova
Administracinė byla Nr. I-130-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00955-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 24; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovei Leontinai Patašovaitei,

atsakovui V. S. ,tretiesiems suinteresuotiems asmenims Giedrei Martinėnaitei ir Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. S. , tretieji suinteresuotieji asmenys Giedrė Martinėnaitė ir Jaroslav Los, dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pašto išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo V. S. valstybei 518,75 Lt (penkis šimtus aštuoniolika litų ir 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 3,35 Lt (tris litus ir 35 ct) pašto išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų 1,75 Lt (vieną litą ir 75 ct), skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) , AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630; 2) priteisti iš V. S. valstybei 5 proc. metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) , AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT) 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 atsakovui V. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad sutinka apmokėti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu bus nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas Jaroslav Los. 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 advokatas J. Los pakeistas advokate Jelena Koltakova, 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 advokatė J. Koltakova pakeista į advokatę Giedrę Martinėnaitę. Advokatams Jaroslav Los ir Giedrei Martinėnaitei pristačius pranešimus, reg. Nr. O-1-(1.6)-179, Nr. 0-1-(1.6)-2870, dėl teisinės pagalbos užbaigimo, antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui yra baigtas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 19 str. 2 d., baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovui atsiranda pareiga apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo 396 redakcija) (toliau tekste– Taisyklės) apskaičiuojama valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. T. V. S. antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 518,75 Lt išlaidų. Šias išlaidas sudaro advokatų Jaroslav Los ir Giedrės Martinėnaitės procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje, procesinių dokumentų rengimas kasacinės instancijos teismui. Remiantis VGTPĮ 19 str. 2 d. atsakovas turi pareigą apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 518,75 Lt bei 3,35 Lt pašto išlaidų.

Atsiliepimas

A. V. S. atsiliepime į prašymą (b.l. 24-41) ir teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2007-06-08 pateikė prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam bylinėjantis su Anciškio ŽŪ bendrove. 2007 m. birželio 12 d. Kauno VGTPT sprendimu Nr. 07-t-732-865 buvo paskirta advokatė Juzefa Brinevičienė, vėliau ją pakeitė advokatas Jaroslav Los, šį pakeitė advokate Jelena Koltakova, kurią pakeitė advokatė Giedrė Martinėnaitė, o po to Kauno VGTPT atsisakė toliau teikti teisinę pagalbą, todėl liko tik viena galimybė kreiptis į privačius advokatus. Nurodė, jog advokatė J. Brinevičienė parengė ieškinį, kuris netenkino atsakovo pozicijos. Kad ieškinys buvo surašytas prieštaringai, vėliau konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodydamas, kad ieškovo teiginiai nenuoseklūs ir nelogiški, reikalavimai prieštarauja vieni kitiems. Jis advokatę supažindino su pirmojo parengiamojo posėdžio rezultatais, elektroniniais laiškais ir žodžiu prašė patarimo, kaip geriau patikslinti ieškinį ir išsiųsti teismui ir atsakovui dokumentus, tačiau advokatė teismui melavo, jog ji nebuvo supažindinta. Dėl netinkamo advokatės atstovavimo kliento interesams ir nebendradarbiavimo, 2007 m. gruodžio 11 d. prašymu jis atsisakė minėtos advokatės paslaugų ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu ji buvo pakeista advokatu Jaroslav Los, kuris taip pat netinkamai atstovavo jo interesams. Advokatas teikė nekvalifikuotus patarimus, kurie buvo naudingi ne jam, bet priešingai šaliai, teismo posėdžio metu netinkamai suformuluodavo klausimus, nerodė iniciatyvos tikslinti ieškinį, nors teismas siūlė, nereiškė prašymo dėl bylų sujungimo, kuris buvo svarbus teisingam bylos išnagrinėjimui. Skundus teismui parengė jis pats, o advokatas tik juos pasirašė.

Atsakovas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš esmės neprieštarauja, jog būtų priteista 100 Lt iš jo teisinės pagalbos išlaidų, kurią suteikė advokatas J. Los, nes advokatas buvo mandagus, padarė dokumentų kopijas, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau kitų paslaugų neatliko. Nurodė, jog negaudamas tinkamų paslaugų iš advokato J.Los, jis 2008 m. rugsėjo 8 d. prašyme Kauno VGTPT atsisakė nuo tolimesnių advokato J. Los teisinių paslaugų teikimo. Tuomet antrinei teisinei pagalbai teikti paskirta advokatė Jelena Koltakova, tačiau 2008 m. spalio 2 d. ji atsisakė teikti teisinę pagalbą ir 2008 m. rugsėjo 11d. buvo paskirta advokatė Giedrė Martinėnaitė. Ji atsisakė surašyti apeliacinį skundą, nurodydama, kad neturi tiek laiko ir negali iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos tai atlikti. Tuomet apeliacinį skundą surašė jis pats. Apeliacinio skundo ir apeliacinio teismo nutarties kopijas perdavė advokatei Giedrei Martinėnaitei ir paprašė ją surašyti kasacinį skundą. Pateikė jai visus reikiamus dokumentus. Norėdamas palengvinti advokatei darbą, pats rašė kasacinio skundo variantus, kuriuos perdavinėdavo advokatei, o ji iš kliento atneštos kompiuterinės laikmenos įsirašydavo į savo kompiuterio atmintį. Advokatės surašytas skundas jo netenkino, nes buvo per trumpas, neišsamus, jame buvo neatitikimų, todėl jo nepasirašė. Jo paties parengto kasacinio skundo nepasirašė advokatė, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo skundus atsisakė priimti. Nurodė, jog advokatė buvo nemandagi, netinkamai atliko paslaugas, todėl nesutinka, kad būtų priteistos išlaidos, susijusios su šios advokatės suteikta teisine pagalba.

Atsakovas V. S. nurodė, jog Kauno VGTP paskirti advokatai teisinės pagalbos paslaugas atliko netinkamai, nekokybiškai, todėl jis su Anciškio žemės ūkio bendrove pralaimėjo bylą. Atsakovo įsitikinimu, advokatai teikdami paslaugas padarė pažeidimų, kurie turi nusikaltimo požymių Atsakovas atsiliepime pareiškė prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės dėl netinkamai suteiktų teisinės pagalbos paslaugų V. S. 1350 Lt, pervedant į jo sąskaitą (b.l. 39). Taip pat prašė perduoti bylos medžiagą prokurorui.

Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas Jaroslav Los prašė skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjui teikė teisinę pagalbą Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-559-188/2008. Teikiant teisinę pagalbą atsakovui, buvo sugaišta daugiau laiko negu nurodyta pažymoje, nes V. S. labai dažnai lankydavosi, konsultuodavosi. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad skundų neparengė. Nurodė, jog atsakovas pateikdavo jo paties parengtus skundus, jis juos pataisydavo, pakoreguodavo, po to vėl atsakovas juos papildydavo, todėl skundai ir nebuvo teismo iš karto priimti.

Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė Giedrė Martinėnaitė prašė skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo paskirta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas apsilankė pas ją 2009 m. sausio 14 d., prašydamas surašyti kasacinį skundą, pateikė dokumentus, nereikėjo vykti į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl susipažinimo su byla. Dėl apeliacinio skundo tiksliai neatsimena, atrodo, kad V. S. dėl jo surašymo nesikreipė, arba kreipėsi tuo metu, kai sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą nebuvo pratęstas. Nurodė, jog surašė kasacinį skundą, tačiau atsakovas jį atsisakė pasirašyti, o ji atsisakė pasirašyti jo skundą, nes buvo parengtas nekvalifikuotai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo dėl išlaidų atlyginimo už advokato Jaroslav Los ir Giedrės Martinėnaitės suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui V. S. vertinimas.

Byloje nustatyta, kad V. S. 2007 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno VGTPT), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (b.l. 9-10).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas)14 straipsnio 4 dalį antrinės teisinės pagalbos suteikimas bei valstybės garantija apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nustatoma atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Kauno VGTPT, išnagrinėjusi V. S. prašymą, 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą Jaroslav Los ( b.l. 11).

Pareiškėja prašymą teismui teikia įgyvendindama Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatą, nustatančią, kad, jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos, valstybei atstovauja tarnyba.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Iš atsakovo 2007 m. gruodžio 11 d. pateikto prašymo Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 9-10) matyti, kad prašymą pasirašė V. S. , grafoje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Kauno 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 07-t-1612-1964 būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 2007 m. gruodžio mėn. advokatas J. Los pranešimu informavo Kauno VGTPT apie faktiškai sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. , nurodydamas, jog jis sugaišo 16:50 val., t.y. bendra paslaugos kaina yra 577,50 Lt (b.l.13). Analogišką pranešimą pateikė advokatė G. Martinėnaitė, nurodydama, jog sugaišo 11 val. 30 min., bendra paslaugos kaina 460 Lt (b.l. 14, 12). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. TP-5-(2.6)-327 Kauno VGTPT atsakovui išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (b.l. 15). Taigi byloje įrodyta, kad Kauno VGTPT tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė jam sąskaitą, į kurią šią sumą reikia mokėti bei mokėjimo terminą.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, <,,,>, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), <…>, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu <…>.

Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, (toliau tekste - Rekomendacijos) patvirtintų Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176, 2 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bendra Kauno VGTPT apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra 1037,50 Lt (577,50 Lt advokatui J. Los ir 460 Lt advokatei G. Martinėnaitei, b.l. 12-13, 17), o V. S. turi apmokėto 50 proc. valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinė pagalbos teikimą, t.y. 518 Lt 75 cnt. Advokato J. Los išlaidas sudaro: 1) išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ( 2008 m. sausio 8 d. 3 val.; 2008 m. sausio 30 d. 4 val.; 2008 m. vasario 8 d. 2 val.) iš viso 9 val. t.y. 315 Lt. 2) išlaidos už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme – (2008 m. birželio 2 d. atstovavimas teisme 4 val. 25 min., prie teismo posėdžio, kuris truko 0,5 val., laiko priskaičiuotas kelionėje sugaištas laikas 2,5 val. ir pozicijų derinimo laikas 1,25 val; ir 2008 m. liepos 4 d. teismo posėdis - 3val. 25 min., prie teismo posėdžio, kuris truko 0,75 val., laiko priskaičiuotas kelionėje į teismo posėdį ir atgal sugaištas laikas 2,5 val.), iš viso 7 val. 50 min. t y. 262,50 Lt.) (b.l. 13, 166-167). Advokatės G. Martinėnaitės išlaidas sudaro konsultacijos (2009 m. sausio 14 d. 1 val. 30 min. ir 2009 m. vasario 11 d. 1 val.), susipažinimas su pateiktais dokumentais (2009 m. sausio 28 d. -3 val.)ir procesinių dokumentų parengimas (2009 m. vasario 9 d. 6 val.), iš viso sudaro 11 val. 30 min., t.y. 460 Lt (b.l. 12).

Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose (toliau vadinama – koordinatoriai), mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (aktuali redakcija galiojusi sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo metu, t.y. galiojusi nuo 2006-05-07) patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau- Taisyklės). Taisyklių 5 punkte reglamentuota, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas pagal šiose Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti šiose Taisyklėse. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (minimali mėnesinė alga sprendimo priėmimo metu buvo 700 Lt (dėl advokato J. Los) ir 800 Lt (dėl advokatės G. Martinėnaitės)). Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi Taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalios mėnesinės algos dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo V. S. priėmimo dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 700 Lt, todėl viena advokato J. Los profesinio darbo valanda lygi 35 Lt sumai (1 val. x 0,05 MMA x 700 Lt = 35 Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl viena advokatės G. Martinėnaitės profesinio darbo valanda lygi 40 Lt sumai (1 val. x 0,05 MMA x 800 Lt = 40 Lt). Pagal Tarnybos pateiktą paskaičiavimą, advokatas J.Los teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą 7,5 val., todėl šį valandų skaičių padauginus iš 35 Lt, gaunama 577,50 Lt suma, o advokatė G. Martinėnaitė teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą 11,5 val., todėl šį valandų skaičių padauginus iš 40 Lt, gaunama 460 Lt.

Nagrinėjamu atveju aktualu išspręsti, ar pagrįsta Kauno VGTPT 2012 m. lapkričio 6 d. pažymoje (b.l. 166-167) nurodytų atstovavimo išlaidų suma, kurią prašoma priteisti valstybei, ar buvo laikytasi nuostatų, numatytų aukščiau minėtose Taisyklėse bei Rekomendacijose.

Dėl advokato J. Los. Teismo vertinimu, objektyviai rašytiniais įrodymais yra pagrįstas advokato dalyvavimas 2008 m. birželio 2 d. teismo posėdyje (b.l.97-98, civ. b. Nr. 2-559-188-2008) ir 2008 m. liepos 4 d. teismo posėdyje (b.l.112-113, civ. b. Nr. 2-559-188-2008). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. birželio 2 d. teismo posėdis truko 30 min. (b.l.97-98, civ. b. Nr. 2-559-188-2008), o 2008 m. liepos 4 d. teismo posėdis -50 min. (b.l.112-113, civ. b. Nr. 2-559-188-2008). Rekomendacijų 3 p. nustatyta, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas kelionei į veiksmo vietą ir atgal sugaištas laikas. Pagal Kauno VGTPT direktorės 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. TV-21 patvirtintą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose kelionėje į ikiteismines ir teismines institucijas sugaišto laiko autobusu ir lengvąja mašina dydžių lentelę advokatas kelionei autobusu ar lengvąja mašina kelionei į Kėdainių rajono apylinkės teismą sugaišta 2,5 val. Nors byloje nepateikta įrodymų apie advokato J.Los vykimą į teismo posėdį autobusu ar lengvąja mašina, tačiau, nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad advokato atvykimas į teismo posėdžius ir išvykimas iš jo, nevertinant atvykimo/išvykimo būdo bei priemonės, užėmė atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimuose nurodytą atvykimo į teismo posėdžius laiką, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimuose advokato sugaištas laikas nurodytas teisingai. Advokato J. Los Kauno VGTPT pateiktas 2007 m. gruodžio mėn. pranešimas apie sugaištą laiką užpildytas netinkamai, nes nenurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo pradžios ir pabaigos laikas, tačiau advokato J. Los atliktus veiksmus atsakovas V. S. patvirtino parašu, todėl darytina išvada, jog nurodytas 7 val. 50 min. teismo posėdžio laikas, įskaitant kelionėje sugaištą laiką ir pozicijų derinimą yra pagrįstas (b.l. 13).

Teismo nuomone, yra realiai pagrįstas 9 val. antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimas, 2007 m. gruodžio mėn. pranešime (b.l. 13) įvardintas kaip procesinių dokumentų rašymas, kurio išlaidos sudaro 315 Lt. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar advokatas LJ. Los tinkamai įvykdė Taisyklių 23.33.6.1 punkte įtvirtintą antrinės teisinės pagalbos teikimo procesinį veiksmą „dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas“. Civilinės byloje Nr. 2-559-188/2008 nėra neginčijamų įrodymų, jog Kėdainių rajono apylinkės teismui ieškinį ir patikslintus ieškinius, kurių byloje yra šeši (civ. byl., b.l. 1-4, 32, 34, 36-38, 45-48, 107-109) būtų rengęs pats advokatas J. Los. Atsakovo tvirtinimu, nors antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama, tačiau ieškinius jis rengė pats. Šios aplinkybės neginčija ir advokatas J. Los, 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdyje nurodęs, jog jis V. S. ieškinius „pataisydavo, pakoreguodavo, papildydavo“. Teismo nuomone, ieškinio papildymas, koregavimas ar pataisymas teisiškai nėra tapati sąvoka kaip ieškinio parengimas, todėl 2007 m. gruodžio mėn. pranešime (b.l.13) paskaičiuotos 315 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos už procesinių dokumentų rašymą turi būti mažinamos.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad advokato J. Los faktiškai sugaištas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje Nr.2-559-188/2008 yra 16 val 50 min. (sudėtas teismo posėdžių 7 val. 50 min. ir 9 val. dokumentų parengimo laikas), todėl V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro už atstovavimą teismo posėdžiuose 262,50 Lt, o 50 procentų nuo šios sumos - 131,25 Lt, ir išlaidos už dokumentų rengimą sudaro 315 Lt, 50 proc. -157,5 Lt. Atsižvelgus į tai, jog advokatas J. Los civilinėje byloje Nr. 2-559-188/2008 ne pats rengė, tačiau koregavo paties atsakovo V. S. parašytus ieškinius, advokatas taip pat tvirtino procesinius dokumentus (b.l.7-12, 15-22, 26-27, 29, 31-32, 34), iš atsakovo priteistina 157,5 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo už procesinių dokumentų rengimą suma, atsižvelgiant į advokato procesinių dokumentų rengimo apimtį, mažintina. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš atsakovo priteistina 50 proc. sumos už procesinių dokumentų rengimą, t.y. 78,75 Lt. Bendra priteistina suma už advokato J. Los antrinės teisinės pagalbos teikimą yra 210 Lt ( 131,25 Lt +78,75Lt).

Dėl advokatės G. Martinėnaitės. 2009 m. vasario 24 d. pranešime apie faktiškai sugaištą laiką (b.l. 14) nurodyta, jog 2009 m. sausio 14 d. vyko konsultacija, kuri truko 1 val. 30 min., 2009 m. sausio 28 d. susipažinimas su pateiktais dokumentais truko 3 val., 2009 m. vasario 9 d. procesinio dokumento parengimas užtruko 6 val. ir 2009 m. vasario 11 d. konsultacija truko 1 val. Iš viso buvo sugaišta 11 val. 30 min., todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 460 Lt (11.5x 40 Lt), o 50 proc. šios sumos sudaro 230 Lt. Atsakovas neneigia, jog advokatė G. Martinėnaitė minėtus procesinius veiksmus atliko, tai patvirtina ir V. S. parašai pranešime (b.13), tačiau teigia, jog paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai. Pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiamas nekokybiškų paslaugų atlikimas – netinkamas kasacinio skundo surašymas.

Reikalavimus, keliamus kasacinio skundo surašymui, reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 347 straipsnis. To paties įstatymo 350 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, kasacinį skundą atsisakoma priimti. Kasacinio skundo nekokybiškumas atsakovo grindžiamas kiekybiniu aspektu, jis nurodė, jog kasacinis skundas buvo per trumpas, jį sudarė tik du lapai. Tačiau tokio privalomo reikalavimo (dėl lapų skaičiaus), keliamo kasacinio skundo formai, Civilinio proceso kodekse nėra nustatyta. Be to, minėto įstatymo 346 straipsnio 2 dalis numato pagrindus kasacinio skundo peržiūrėjimui: materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Minėta įstatymo nuostata reiškia, jog kasacinis skundas gali būti paduotas ir tik dėl labai siauros srities, neprivalo būti nurodomos visos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovas nurodė, jog kasaciniame skunde buvo neatitikimų faktinėms aplinkybėms, tačiau konkrečiai jų neįvardijo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovas turėtų tam tikrų specialių žinių spręsti apie kasacinio skundo teismui parengimo tinkamumą, įrodymų, jog advokatės G. Martinėnaitės parengtas kasacinis skundas neatitiko Civilio proceso kodekse kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Byloje ginčo nekyla, jog advokatė G. Martinėnaitė kasacinį skundą (b.l. 186-187) surašė, todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo argumentas dėl kasacinio skundo nekokybiško parengimo atmestinas, o atsakovas turi pareigą atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad advokatė G. Martinėnaitės faktiškai sugaištas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje Nr.2-559-188/2008 sudaro 11 val. 30 min. (sudėtas konsultacijų, susipažinimo su pateiktais dokumentais ir kasacinio skundo rengimo laikas), todėl šį skaičių padauginus iš 40 Lt, V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 460 Lt, o 50 proc. nuo šios sumos 230 Lt, minėta suma pripažintina pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis ir priteistina iš atsakovo.

Įvertinus nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovo priteistina 440 Lt (230Lt+210 Lt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 3,35 Lt pašto išlaidų (b.l. 16), susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka ( CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).

Pareiškėja prašo priteisti taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms Įstatymo pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui. Išlaidų už antrinę teisinę pagalbą apskaičiavimas tais atvejais, kai valstybė apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir nurodymas asmeniui, kuriam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, padengti kitą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų savo esme yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos funkcijų administruojant tokios teisinės pagalbos teikimą vykdymas, apibrėžtas Įstatymo 19 straipsnyje, taigi keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomos teisės normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra pagrindo, todėl prašymas dėl šios reikalavimų dalies atmestinas.

A. V. S. 2012 m. spalio 10 d. atsiliepime išreiškė prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės dėl netinkamai suteiktos teisinės pagalbos 1350 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 24-39). Teismas 2012-10-15 raštu ( b.l. 162) ir 2012 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje (b.l. 168), vadovaudamasis ABTĮ 10 str., atsakovui nurodė, jog ABTĮ nesuteikia teisės administracinėje byloje reikšti priešieškinį, išaiškino, jog dėl žalos atlyginimo V. S. turi teisę kreipti į bendrosios kompetencijos teismą, todėl minėtas atsakovo prašymas šioje administracinėje byloje nespręstinas.

Nagrinėjant administracinę bylą, proceso šalių veiksmuose nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl teisinio pagrindo kreiptis į prokurorą nėra ( ABTĮ 109 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3,35 Lt (tris litus trisdešimt penkis cnt) pašto išlaidų, įpareigojant įmoką pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas.

Dėl kitos reikalavimų dalies prašymą kaip nepagrįstą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė