- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- A-822-1242-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00955-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- V. S., V.
- Trečiasis asmuo
- G. M., J. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. S., tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir J. L. (J. L.), dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pašto išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo V. S. valstybei 518,75 Lt (penkis šimtus aštuoniolika litų ir 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 3,35 Lt (tris litus ir 35 ct) pašto išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų 1,75 Lt (vieną litą ir 75 ct), skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo; 2) priteisti iš V. S. valstybei 5 proc. metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 4–5) nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT, Tarnyba) 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 atsakovui V. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad sutinka apmokėti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu bus nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas J. L.. 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 advokatas J. L. pakeistas advokate J. K., 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 advokatė J. K. pakeista į advokatę G. M.. Advokatams J. L. ir G. M. pristačius pranešimus, reg. Nr. O-1-(1.6)-179, Nr. 0-1-(1.6)-2870, dėl teisinės pagalbos užbaigimo, antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui yra baigtas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 19 straipsnio 2 dalį, baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovui atsiranda pareiga apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) (toliau – Taisyklės) apskaičiuojama valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Teikiant V. S. antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 518,75 Lt išlaidų. Šias išlaidas sudaro advokatų J. L. ir G. M. procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje, procesinių dokumentų rengimas kasacinės instancijos teismui. Remiantis VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalimi atsakovas turi pareigą apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 518,75 Lt bei 3,35 Lt pašto išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 24–41) nurodė, jog 2007 m. birželio 8 d. pateikė prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam bylinėjantis su Anciškio ŽŪ bendrove. 2007 m. birželio 12 d. Kauno VGTPT sprendimu Nr. 07-t-732-865 buvo paskirta advokatė J. B., vėliau ją pakeitė advokatas J. L., šį pakeitė advokate J. K., kurią pakeitė advokatė G. M., o po to Kauno VGTPT atsisakė toliau teikti teisinę pagalbą, todėl liko tik viena galimybė kreiptis į privačius advokatus. Nurodė, jog advokatė J. B. parengė ieškinį, kuris netenkino atsakovo pozicijos. Kad ieškinys buvo surašytas prieštaringai, vėliau konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodydamas, kad ieškovo teiginiai nenuoseklūs ir nelogiški, reikalavimai prieštarauja vieni kitiems. Jis advokatę supažindino su pirmojo parengiamojo posėdžio rezultatais, elektroniniais laiškais ir žodžiu prašė patarimo, kaip geriau patikslinti ieškinį ir išsiųsti teismui ir atsakovui dokumentus, tačiau advokatė teismui melavo, jog ji nebuvo supažindinta. Dėl netinkamo advokatės atstovavimo kliento interesams ir nebendradarbiavimo, 2007 m. gruodžio 11 d. prašymu jis atsisakė minėtos advokatės paslaugų ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu ji buvo pakeista advokatu J. L., kuris taip pat netinkamai atstovavo jo interesams. Advokatas teikė nekvalifikuotus patarimus, kurie buvo naudingi ne jam, bet priešingai šaliai, teismo posėdžio metu netinkamai suformuluodavo klausimus, nerodė iniciatyvos tikslinti ieškinį, nors teismas siūlė, nereiškė prašymo dėl bylų sujungimo, kuris buvo svarbus teisingam bylos išnagrinėjimui. Skundus teismui parengė jis pats, o advokatas tik juos pasirašė. Nurodė, jog negaudamas tinkamų paslaugų iš advokato J. L., jis 2008 m. rugsėjo 8 d. prašyme Kauno VGTPT atsisakė tolimesnių advokato J. L. teisinių paslaugų teikimo. Tuomet antrinei teisinei pagalbai teikti paskirta advokatė J. K., tačiau 2008 m. spalio 2 d. ji atsisakė teikti teisinę pagalbą ir 2008 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirta advokatė G. M. Ji atsisakė surašyti apeliacinį skundą, nurodydama, kad neturi tiek laiko ir negali iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos tai atlikti. Tuomet apeliacinį skundą surašė jis pats. Apeliacinio skundo ir apeliacinio teismo nutarties kopijas perdavė advokatei G. M. ir paprašė ją surašyti kasacinį skundą. Pateikė jai visus reikiamus dokumentus. Norėdamas palengvinti advokatei darbą, pats rašė kasacinio skundo variantus, kuriuos perdavinėdavo advokatei, o ji iš kliento atneštos kompiuterinės laikmenos įsirašydavo į savo kompiuterio atmintį. Advokatės surašytas skundas jo netenkino, nes buvo per trumpas, neišsamus, jame buvo neatitikimų, todėl jo nepasirašė. Jo paties parengto kasacinio skundo nepasirašė advokatė, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo skundus atsisakė priimti. Nurodė, jog advokatė buvo nemandagi, netinkamai atliko paslaugas, todėl nesutinka, kad būtų priteistos išlaidos, susijusios su šios advokatės suteikta teisine pagalba. Kauno VGTPT paskirti advokatai teisinės pagalbos paslaugas atliko netinkamai, nekokybiškai, todėl jis su Anciškio žemės ūkio bendrove pralaimėjo bylą. Atsakovo įsitikinimu, advokatai teikdami paslaugas padarė pažeidimų, kurie turi nusikaltimo požymių Atsakovas atsiliepime pareiškė prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės dėl netinkamai suteiktų teisinės pagalbos paslaugų V. S. 1350 Lt, pervedant į jo sąskaitą. Taip pat prašė perduoti bylos medžiagą prokurorui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3,35 Lt (tris litus trisdešimt penkis cnt) pašto išlaidų, įpareigodamas įmoką pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Dėl kitos reikalavimų dalies prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. 2007 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno VGTPT), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Kauno VGTPT, išnagrinėjusi jo prašymą, 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą J. L.. 2007 m. gruodžio 11 d. prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pasirašė pats V. S., grafoje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Kauno 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 07-t-1612-1964 būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo taip pat nustatyta, kad 2007 m. gruodžio mėnesį advokatas J. L. pranešimu informavo Kauno VGTPT apie faktiškai sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S., nurodydamas, jog jis sugaišo 16.50 val., t. y. bendra paslaugos kaina yra 577,50 Lt. Analogišką pranešimą pateikė advokatė G. M., nurodydama, jog sugaišo 11.30 val., bendra paslaugos kaina 460 Lt. 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. TP-5-(2.6)-327 Kauno VGTPT atsakovui išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Taigi Kauno VGTPT tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė jam sąskaitą, į kurią šią sumą reikia mokėti bei mokėjimo terminą. Bendra Kauno VGTPT apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra 1037,50, o V. S. turi apmokėto 50 proc. valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinė pagalbos teikimą.
Dėl advokato J. L. teikiamos teisinės pagalbos, teismas sprendė, kad yra realiai pagrįstas 9 val. antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimas, 2007 m. gruodžio mėnesio pranešime įvardintas kaip procesinių dokumentų rašymas, kurio išlaidos sudaro 315 Lt. Tačiau civilinės byloje Nr. 2-559-188/2008 nėra neginčijamų įrodymų, jog Kėdainių rajono apylinkės teismui ieškinį ir patikslintus ieškinius būtų rengęs pats advokatas J. L.. Atsakovas tvirtino, nors antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama, tačiau ieškinius jis rengė pats. Šios aplinkybės neginčijo ir advokatas J. L.. Teismo nuomone, ieškinio papildymas, koregavimas ar pataisymas teisiškai nėra tapati sąvoka ieškinio parengimui, todėl 2007 m. gruodžio mėnesio pranešime paskaičiuotos 315 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos už procesinių dokumentų rašymą turi būti mažinamos. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad advokato J. L. faktiškai sugaištas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje Nr. 2-559-188/2008 yra 16 val. 50 min., todėl V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro už atstovavimą teismo posėdžiuose 262,50 Lt, o 50 procentų nuo šios sumos – 131,25 Lt, ir išlaidos už dokumentų rengimą sudaro 315 Lt, 50 proc. –157,5 Lt. Atsižvelgus į tai, jog advokatas J. L. civilinėje byloje Nr. 2-559-188/2008 ne pats rengė, tačiau koregavo paties atsakovo V. S. parašytus ieškinius, advokatas taip pat tvirtino procesinius dokumentus, iš atsakovo priteistina 157,5 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo už procesinių dokumentų rengimą suma, atsižvelgiant į advokato procesinių dokumentų rengimo apimtį, mažintina. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš atsakovo priteistina 50 proc. sumos už procesinių dokumentų rengimą, t. y. 78,75 Lt. Bendra priteistina suma už advokato J. L. antrinės teisinės pagalbos teikimą yra 210 Lt (131,25 Lt + 78,75Lt).
Dėl advokatės G. M. teismas nustatė, kad atsakovas neneigia, jog advokatė procesinius veiksmus nurodytus pranešime atliko, tačiau teigia, jog paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai. Pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiamas nekokybiškų paslaugų atlikimas – netinkamas kasacinio skundo surašymas. Kasacinio skundo nekokybiškumas atsakovo grindžiamas kiekybiniu aspektu, jis nurodė, jog kasacinis skundas buvo per trumpas, jį sudarė tik du lapai. Teismas pažymėjo, kad tokio privalomo reikalavimo (dėl lapų skaičiaus), keliamo kasacinio skundo formai, Civilinio proceso kodekse nėra nustatyta. Kasacinis skundas gali būti paduotas ir tik dėl labai siauros srities, neprivalo būti nurodomos visos faktinės bylos aplinkybės. Nors atsakovas nurodė, jog kasaciniame skunde buvo neatitikimų faktinėms aplinkybėms, tačiau konkrečiai jų neįvardijo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovas turėtų tam tikrų specialių žinių spręsti apie kasacinio skundo teismui parengimo tinkamumą, įrodymų, jog advokatės G. M. parengtas kasacinis skundas neatitiko Civilio proceso kodekse kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Byloje ginčo nekyla, jog advokatė G. M. kasacinį skundą surašė, todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo argumentas dėl kasacinio skundo nekokybiško parengimo atmestas, konstatuojant, kad atsakovas turi pareigą atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Advokatės V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 460 Lt, 50 proc. nuo šios sumos – 230 Lt, minėta suma pripažintina pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis ir priteistina iš atsakovo.
Įvertinęs nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tenkintinas iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 440 Lt (230Lt + 210 Lt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 3,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).
Dėl reikalavimo priteisti 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo nurodomos teisės normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra pagrindo, todėl prašymas dėl šios reikalavimų dalies atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atsakovo V. S. prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės dėl netinkamai suteiktos teisinės pagalbos 1350 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, teismas sprendime pažymėjo, kad vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu raštu ir teismo posėdyje, atsakovui išaiškino, jog ABTĮ nesuteikia teisės administracinėje byloje reikšti priešieškinį, o dėl žalos atlyginimo jis turi teisę kreipti į bendrosios kompetencijos teismą, todėl minėtas atsakovo prašymas šioje administracinėje byloje nespręstinas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą, proceso šalių veiksmuose nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl teisinio pagrindo kreiptis į prokurorą nėra (ABTĮ 109 str.).
III.
Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti, priteisiant iš atsakovo V. S. valstybei 518,75 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 3,35 Lt pašto išlaidų (II t., b. l. 29–30).
Pažymi, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl Kauno VGTPT 2012 m. lapkričio 6 d. pažymos pagrįstumo įvertinimo, priteisiant iš atsakovo tik dalį teisinės pagalbos išlaidų. Mano, kad teismas, vertindamas advokato J. L. procesinių dokumentų rengimo išlaidas, jas nepagrįstai sumažino, motyvuodamas tuo, kad advokatas nerengė procesinių dokumentų, o tik juos koregavo. Pažymi, kad advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas remiantis Taisyklių 4 punktu, t. y. už faktiškai sugaištą laiką, o ne už konkrečius parengtus procesinius dokumentus. Tai, kad advokatas nerengė procesinių dokumentų, nereiškia, kad jis nesugaišo pažymoje nurodyto laiko minėtų dokumentų koregavimui ir tvirtinimui. Pareiškėjo nuomone, ieškinio parengimas apima ieškinio koregavimą, pildymą ar pataisymą, todėl jis nesutinka su teismo motyvu, kad teisiškai tai nėra ta pati sąvoka. Pažymi, kad būtent advokato prisidėjimas prie procesinių dokumentų rengimo ir derinimo su atsakovu, sudarė prielaidas tinkamai juos parengti ir užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl laikas, sugaištas atliekant minėtus veiksmu, turi būti atlyginamas (remiasi LVAT 2013 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-116/2013).
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Kauno VGTPT prašymą atmesti (II t., b. l. 39–45).
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais dėl nekokybiškų advokatų paslaugų. Pažymi, kad teismas nevertino advokato J. L. pasisakymų Kėdainių teismo posėdžiuose ir atsakovo komentarų dėl jų, to, kad advokatas gynė priešingos šalies interesus. Be to, advokatas nesurašė nei vieno procesinio dokumento, tik patvirtino kai kurių dokumentų kopijas ir pasirašė du atsakovo surašytus kasacinius skundus. Teismas taip pat nevertino, kad advokatė G. M. atsisakė surašyti apeliacinį skundą ir apgaulės būdu privertė atsakovą pasirašyti dėl darbų, kurių ji neatliko.
Atsakovas V. S. atsiliepime į pareiškėjo Kauno VGTPT apeliacinį skundą (II t., b. l. 64–71) nurodo, kad su Kauno VGTPT apeliaciniu skundu nesutinka, pakartoja ir papildo savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl nekokybiškų advokatų paslaugų, nurodo, kad pranešimus dėl advokatų atliktų paslaugų pasirašė jų apgautas, tikėdamasis tinkamos kvalifikuotos pagalbos.
Pareiškėjas Kauno VGTPT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 77) su V. S. apeliaciniu skundu nesutinka, pažymi, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo įtakoti advokatų teikiamų teisinių paslaugų kokybę. Advokatų J. L. ir G. M., su Tarnyba sudariusių Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, kvalifikaciją įrodo jiems išduoti teisės vertis advokato veikla liudijimai, Lietuvos advokatūra yra pateikusi Tarnybai nuomonę apie šiuos advokatus. Duomenų apie tai, kad advokatams būtų iškeltos drausmės bylos ar jų atžvilgiu priimti teismo sprendimai, Tarnyba neturi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad advokatai teikė nekokybiškas teisines paslaugas, taigi Tarnybos prašymas atlyginti išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Administracinis ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą 440 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3,35 Lt pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalį antrinės teisinės pagalbos suteikimas bei valstybės garantija apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nustatoma atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius.
Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (19 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad V. S. 2007 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno VGTPT), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš atsakovo pateikto prašymo matyti, kad prašymą pasirašė V. S., grafoje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“ (I t., b. l. 9–10). Kauno VGTPT, išnagrinėjusi V. S. prašymą, 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą J. L. (I t., b. l. 11). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pareiškėjo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 07-t-1612-1964 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 advokatas J. L. pakeistas advokate J. K., 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 advokatė J. K. pakeista į advokatę G. M.
2007 m. gruodžio mėn. advokatas J. L. pranešimu informavo Kauno VGTPT apie faktiškai sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S., nurodydamas, jog jis sugaišo 16.50 val., t.y. bendra paslaugos kaina yra 577,50 Lt (I t., b. l.13). Analogišką pranešimą pateikė advokatė G. M., nurodydama, jog sugaišo 11.30 val., bendra paslaugos kaina 460 Lt (I t., b. l. 14, 12).
Bendra Kauno VGTPT apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma – 1037,50 Lt, o atsakovui nurodyta apmokėti 50 proc. valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinė pagalbos teikimą, t. y. 518,75 Lt (I t., b. l. 17).
Kauno VGTPT 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. TP-5-(2.6)-327 atsakovui išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (I t., b. l. 15). Taigi pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė jam sąskaitą, į kurią šią sumą reikia mokėti bei mokėjimo terminą.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra teisėtas.
Byloje ginčijama pareiškėjui iš atsakovo priteista išlaidų suma. Pagal teismui pateiktus duomenis, advokato J. L. išlaidas sudaro: 1) išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (2008 m. sausio 8 d. 3 val.; 2008 m. sausio 30 d. 4 val.; 2008 m. vasario 8 d. 2 val.) iš viso 9 val. t.y. 315 Lt; 2) išlaidos už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme – (2008 m. birželio 2 d. atstovavimas teisme 4 val. 25 min., prie teismo posėdžio, kuris truko 0,5 val., laiko priskaičiuotas kelionėje sugaištas laikas 2,5 val. ir pozicijų derinimo laikas 1,25 val; ir 2008 m. liepos 4 d. teismo posėdis – 3 val. 25 min., prie teismo posėdžio, kuris truko 0,75 val., laiko priskaičiuotas kelionėje į teismo posėdį ir atgal sugaištas laikas 2,5 val.), iš viso 7 val. 50 min. t y. 262,50 Lt.) (I t., b. l. 13, 166–167). Advokatės G. M. išlaidas sudaro konsultacijos (2009 m. sausio 14 d. 1 val. 30 min. ir 2009 m. vasario 11 d. 1 val.), susipažinimas su pateiktais dokumentais (2009 m. sausio 28 d. – 3 val.) ir procesinių dokumentų parengimas (2009 m. vasario 9 d. 6 val.), iš viso sudaro 11 val. 30 min., t. y. 460 Lt (I t., b. l. 12).
Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose (toliau vadinama – koordinatoriai), mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (aktuali 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo redakcija Nr. 396, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 7 d.; toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte reglamentuota, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas pagal šiose Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti šiose Taisyklėse, ir už išvados teikimą. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (minimali mėnesinė alga sprendimo priėmimo metu buvo 700 Lt (dėl advokato J. L.) ir 800 Lt (dėl advokatės G. M.). Atitinkamai viena advokato J. L. profesinio darbo valanda lygi 35 Lt sumai (0,05 MMA x 700 Lt), o viena advokatės G. M. profesinio darbo valanda lygi 40 Lt sumai (0,05 MMA x 800 Lt). Pagal Tarnybos pateiktą paskaičiavimą, advokatas J. L. teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą 16,5 val., šį valandų skaičių padauginus iš 35 Lt, gaunama 577,50 Lt suma, o advokatė G. M. teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą 11,5 val., šį valandų skaičių padauginus iš 40 Lt, gaunama 460 Lt (I t., b. l. 166–167).
Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad advokato J. L. faktiškai sugaištas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-559-188/2008 yra 16.50 val., todėl V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro už atstovavimą teismo posėdžiuose 262,50 Lt, o 50 procentų nuo šios sumos – 131,25 Lt, ir išlaidos už dokumentų rengimą sudaro 315 Lt, 50 proc. –157,5 Lt. Atsižvelgęs į tai, jog advokatas J. L. civilinėje byloje Nr. 2-559-188/2008 ne pats rengė, tačiau koregavo paties atsakovo V. S. parašytus ieškinius, taip pat tvirtino procesinius dokumentus, iš teismas mažino išlaidų už dokumentų rengimą sumą 50 proc. ir iš atsakovo už procesinių dokumentų rengimą priteisė 78,75 Lt, bendrą priteistiną sumą už advokato J. L. antrinės teisinės pagalbos teikimą sumažindamas iki 210 Lt (131,25 Lt + 78,75Lt). Atsakovo argumentas dėl advokatės G. M. kasacinio skundo nekokybiško parengimo atmestas teismui nustačius, kad advokatė G. M. kasacinį skundą surašė, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad skundas parengtas netinkamai, neatitiko Civilinio proceso kodekse kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl turi pareigą atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Advokatės V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 460 Lt, 50 proc. nuo šios sumos – 230 Lt, minėta suma pripažintina pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis. Įvertinęs nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 440 Lt (230Lt + 210 Lt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 3,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentacija sutinka ir jos nekartoja.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su išlaidų sumažinimu, pažymėdamas, jog remiantis Taisyklių 4 punktu, advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktiškai sugaištą laiką, o ne už konkrečius parengtus procesinius dokumentus, todėl tai, kad advokatas nerengė procesinių dokumentų, nereiškia, kad jis nesugaišo pažymoje nurodyto laiko minėtų dokumentų koregavimui ir tvirtinimui. Pareiškėjo nuomone, ieškinio parengimas apima ieškinio koregavimą, pildymą ar pataisymą, todėl jis nesutinka su teismo motyvu, kad teisiškai tai nėra ta pati sąvoka.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, atsižvelgęs į advokato procesinių dokumentų rengimo apimtį, pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais mažino teisinės pagalbos išlaidas. Dokumento koregavimas (pildymas, taisymas) negali būti prilyginamas ieškinio parengimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias sąvokas atskyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai tik atspindi jo poziciją nagrinėjamu klausimu, tačiau teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atsakovas V. S. apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą. Atsakovo bendro pobūdžio teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip.
Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir išlaidas už advokato pagalbą surašant pateikiamą prašymą bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina ir apskųstosios, ir neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinio skundo argumentai jo nesaisto (ABTĮ 136 str.). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl palūkanų ir išlaidų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pateikta argumentacija ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebeatkartos.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeisti.
Nutartis neskundžiama.