- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-108-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-3-00038-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl probuojamojo A. K. priežiūros vykdymo prieš terminą nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. A. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Oslo miesto pirmosios instancijos teismo 2012-02-20 nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto, 162 § pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto, pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 49 § ir 317 § pirmosios dalies pirmosios alternatyvos, plg. 62 § pirmosios dalies pažeidimus už didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Borgartingo apeliacinio teismo 2012-08-30 nuosprendžiu pakeistas Oslo miesto pirmosios instancijos teismo 2012-02-20 nuosprendis, pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto, 162 § pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto, pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 49 § pažeidimus skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Vilniaus apylinkės teismas 2013-11-26 nutartimi (įsiteisėjo 2013-12-17) A. K. Norvegijos Karalystės Oslo miesto pirmosios instancijos teismo 2012-02-20 nuosprendžiu, pakeistu Borgartingo apeliacinio teismo 2012-08-30 nuosprendžiu, pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto, 162 § pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto, pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 49 § paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje numatytoms sankcijoms ir nuteistajam A. K. paliko 10 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2012-08-30, į bausmės laiką įskaitytas A. K. kardomojo kalinimo laikas – 683 dienos.
4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi A. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, nustatant intensyvią probuojamojo priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, per likusį lygtinio paleidimo laikotarpį A. K. buvo paskirtos šios pareigos: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pabaiga 2020-10-16.
5. Nuo 2016-02-03 A. K. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Intensyvi priežiūra buvo taikyta nuo 2016-02-05 iki 2016-05-02.
6. 2019-11-11 Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į Tauragės apylinkės teismą, siūlydama probuojamajam A. K. nutraukti priežiūros vykdymą prieš terminą. Teikime nurodė, kad probuojamasis pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASYS priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei (34 balai), jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jis yra atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, kelerius metus neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, visus teismo įpareigojimus vykdė, probacijos sąlygų nepažeidė, dalyvavo ir visiškai išklausė elgesio pataisos programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“.
7. Tauragės apylinkės teismas 2019-11-27 nutartimi Probacijos tarnybos teikimo dėl probuojamojo A. K. priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad A. K. probacijos laikotarpiu 2 kartus buvo baustas administracine tvarka, be to, dėl jo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nors paskirtos administracinės nuobaudos įvykdytos, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai neleidžia daryti išvados, kad probuojamasis atitinka visas Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. K. atliko tris ketvirtadalius probacijos termino, vykdė teismo įpareigojimus būti nustatytu laiku namuose ir pranešdavo Probacijos tarnybai apie išvykimą į kitą rajoną (miestą), dalyvavo elgesio programoje, priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei (34 balai), dirba.
II. Skundo argumentai ir prašymai
8. Skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. Agintas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-11-27 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir nutraukti prieš terminą A. K. probacijos priežiūros vykdymą. Nuteistojo gynėjas su minėtais skundžiamos nutarties argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
8.1. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, asmuo savo elgesiu privalo įrodyti teigiamus elgesio pokyčius ir turi įgyvendinti įstatymo numatytų sąlygų visumą, kurioms esant būtų galima manyti, jog pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą - gali būti pasiekti ir be tolesnės priežiūros.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Atlikus pakartotinį nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką, A. K. nusikalstamumo rizika buvo sumažėjusi. Iš Probacijos tarnybos pažymos matyti, kad A. K. 2016-05-05 taikyta intensyvi priežiūra pratęsta nebuvo, tai parodo jau 2016 m. teigiamą probuojamojo elgesį, be to, pažymoje nurodyta, kad probuojamasis teismo skirtas pareigas vykdo visiškai, jokių pažeidimų nėra padaręs. A. K. iš esmės visą probacijos laikotarpį dirba (nuo 2016-02-18 iki 2017-01-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017-02-01 dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019-07-25 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros vadybininku), darbovietėje yra charakterizuojamas ypač teigiamai, joje nurodytas darbdavio noras esant galimybei siųsti A. K. komandiruotėms darbo reikalais į užsienį, kadangi tai atsilieptų tiek įmonės finansams, tiek pačiam A. K. (padidėtų atlyginimas). A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, seniūnija nusiskundimų probuojamojo elgesiu nėra gavusi, tai rodo, kad A. K. suvokė veikų ir bausmės pasekmes, pavojingumą, jam paskirta bausmė pakeitė jo mąstymą, jis suprato, kaip turi elgtis, kad niekam nepadarytų žalos ir nenusižengtų įstatymams.
8.3. Paminėtina ir tai, jog nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas, A. K. padarė daugiau nei prieš 9 metus, per tą laiką jis pakeitė savo elgesį, pataisos namuose elgėsi nepriekaištingai, todėl buvo paleistas lygtinai. Atlikdamas bausmę Norvegijos pataisos namuose, A. K. dirbo plastikinių detalių surinkimo ir pakavimo ceche. Ten mokėsi kalbų, baigė anglų ir norvegų kalbų 100 val. kursus A1 lygiu. Atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, A. K. mokėsi profesinėje technikos mokykloje, 2015 m. įgijo siuvėjo specialybę, mokėsi apdailininko-statybininko specialybės, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, baustas nebuvo. Už gerą elgesį, dalyvavimą programose ir mokymąsi profesinėje mokykloje A. K. 4 kartus buvo skatintas: vieną kartą – padėka, ir tris kartus suteikta teisė gauti papildomą ilgalaikį pasimatymą. A. K. dalyvavo ir vykdomose papildomose socialinės reabilitacijos programose „Pažink save“. „Gyvenimo menas, stresų mažinimas“, „Mimo kelias 2“, „Relaksacija“. „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“, „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, „Misija aušra“.
8.4. Akivaizdu, kad šios reikšmingos aplinkybės traktuotinos vienareikšmiškai tik probuojamojo teigiamų pokyčių kontekste, o praeities klaidos buvo suvoktos ir iš jų pasimokyta, iš esmės pakeičiant savo mąstymą, siekius, vertybes ir požiūrį, bet praeities klaidų „šleifas“, t. y. negalėjimas dar aktyviau ir plačiau socializuotis visuomenėje dėl taikomų apribojimų, yra esminis kliuvinys, siekiant geresnių ekonominių sąlygų, kokybiškesnio, ramesnio ir saugesnio gyvenimo ir pasaulėžiūros akiračio praplėtimo.
8.5. Dėl A. K. padarytų ANK pažeidimų vertinimo gynėjas pažymi, kad, pagal teismų praktiką, kai administracinis teisės pažeidimas / nusižengimas nėra šiurkštus arba negaliojantis, jį padaręs asmuo negali būti laikomas baustu, todėl šis formalus probacijos sąlygų pažeidimas, nesant kitų pažeidimų, negali būti esminiu faktoriumi netenkinti Probacijos teikimo dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą (Panevėžio apygardos teismo 2017-05-08 nutartis Nr. 1S-118-350/2017). Taigi, kai probuojamasis turi galiojančią nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą / nusižengimą, laikytina, jog jis neatitinka Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies sąlygų. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra priešingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 124 straipsnio 6 dalį (nustatyto greičio viršijimas) paskirtą baudą probuojamasis sumokėjo 2016-10-31, vairuotojo pažymėjimo sulaikymo data 2016-08-13, grąžinimo data 2016-10-21, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas) paskirtą 85 Eur baudą A. K. savanoriškai sumokėjo 2017-07-28, už šį nusižengimą jam 3 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimą jis perdavė savanoriškai, o tai laikytina teigiama aplinkybe vertinant probuojamojo charakterį ir savybes ir vertintina kaip taikus susitarimas su valstybės teisėsaugos organais pripažįstant savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailintis, tad darytina išvada, kad probuojamasis nebeturi galiojančių nusižengimų (t. y. reikšmingų pakartotinumo instituto taikymui), o šis formalus probacijos sąlygų pažeidimas, nesant kitų pažeidimų, kaip ir minėta, negali būti esminiu faktoriumi netenkinti Probacijos teikimo dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą.
8.6. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs, kadangi Probacijos tarnyba dėl padarytų administracinių nusižengimų manydama, kad probacijos tikslų nebus įmanoma pasiekti paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis, būtų kreipusis į teismą su prašymu panaikinti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Akivaizdu, kad administraciniai nusižengimai laikytini mažareikšmiais, A. K. dėl jų nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, savanoriškai ir laiku įvykdė paskirtas nuobaudas, todėl šie nusižengimai negali apsunkinti A. K. padėties sprendžiant klausimą dėl priežiūros vykdymo prieš terminą nutraukimo, juolab kad administraciniai nusižengimai yra negaliojantys ir pats probuojamasis net nebuvo įspėtas nei žodžiu, nei raštu dėl kilsiančių padarinių.
8.7. Kita vertus, Probacijos tarnyba padarytų administracinių nusižengimų pagrindu sugriežtino lygtinio paleidimo sąlygas, todėl iš esmės kvestionuotina teismo teisė dar kartą vertinti padarytus nusižengimus negatyviai ir dar labiau apsunkinti probuojamojo resocializacijos galimybę, kadangi tai prieštarautų dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principui.
8.8. BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas neguli būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimų dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį Konvencijų 1995-04-27 įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnis, pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“ nustato, kad „niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teises pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis ,,nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio „offence“ reikšmę), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai, būtent „teisės pažeidimo“ (offence – angl.), dėl kurio baudžiama, terminą. Šis terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo (nusikalstamos veikos — pagal 2000 m. BK) terminus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003). Taigi ir BK, ir tarptautiniai teisės aktai vienareikšmiškai kalba tik apie pakartotinio nubaudimo už tą pačią veiką negalimumą. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-30-696/2015). Akivaizdu, kad padarytų administracinių nusižengimų pagrindu negalima drausti asmeniui greičiau resocializuotis ir aktyviai veikti visuomeniniame gyvenime, nes tai būtų prilyginta dvigubo nubaudimo principo pažeidimui.
8.9. A. K. gynėjo teigimu, Tauragės apylinkės teismas nepagrįstai negatyviai vertino ir dėl A. K. pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, tačiau 2019-10-01 nutraukto nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, faktą, kadangi, žiūrint lingvistiniu požiūriu, Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, susijusios su baudžiamąja atsakomybe, nevertintinos retrospektyviu aspektu, kadangi yra aiškiai nurodyta, jog probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu jis nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Pagal lingvistinį aiškinimą darytina išvada, kad žodis „nėra“ yra išreikštas esamuoju laiku, o ne būtuoju, todėl tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas praeityje, yra nereikšmingas faktas sprendžiant dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą tenkinimo klausimą, juolab, kad ikiteisminis tyrimas, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, buvo pradėtas nepagrįstai ir įtarimai nepasitvirtino.
8.10. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati Probacijos tarnyba, kuri vykdo probuojamojo priežiūrą, sutinka ir palaikė teikimą, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros. Esant minėtoms aplinkybėms ir vadovaujantis išdėstytais argumentais, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-11-27 nutartis, A. K. gynėjo teigimu, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Skundas atmestinas.
10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymo) 23 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Taigi probuojamasis savo elgesiu privalo įrodyti teigiamus elgesio pokyčius ir turi įgyvendinti įstatymo numatytų sąlygų visumą, kurioms esant būtų galima manyti, jog pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą - gali būti pasiekti ir be tolesnės priežiūros.
11. Pažymėtina ir tai, kad probacijos priežiūros panaikinimas prieš terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, gavęs Probacijos teikimą turi vertinti, ar įvykdytos atitinkamos sąlygos, nurodytos Probacijos įstatymo 23 straipsnyje, nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie probacijos priežiūros panaikinimo prieš terminą konkrečiam asmeniui tikslingumą.
12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas Probacijos tarnybos teikimą nutraukti probuojamajam A. K. priežiūros vykdymą prieš terminą, įvertino visus duomenis, reikšmingus šio klausimo išsprendimui ir savo išvadą, kad probacijos tikslai negali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo A. K. priežiūros, pagrindė objektyviais duomenimis – A. K. probacijos laikotarpiu padarytais administraciniais nusižengimais, kas neleidžia daryti išvados, kad probuojamasis atitinka visas Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, ir kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.
13. A. K. gynėjas, nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada, skunde pažymi, kad A. K. atitinkamai 2016 m. ir 2017 m. padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, už juos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos, taigi nebegalioja, ikiteisminis tyrimas A. K. buvo nutrauktas, todėl laikyti, kad teikimo nagrinėjimo metu probuojamasis neatitiko Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir tuo pagrindu daryti išvadą, kad probacijos tikslai negali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, nebuvo pagrindo.
14. Sutiktina su A. K. gynėju, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie tai, kad probacijos vykdymo laikotarpiu dėl A. K. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes teikimo nagrinėjimo metu šis tyrimas A. K. buvo nutrauktas, todėl remiantis šiais duomenimis daryti išvadą, kad jis neatitinka Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nebuvo pagrindo. Tačiau nesutiktina su gynėju, kad tokia teismo išvada nepagrįstai buvo grindžiama ir duomenimis apie A. K. probacijos vykdymo laikotarpiu padarytus administracinius nusižengimus. Nors, kaip akcentuoja gynėjas, A. K. paskirtos administracinės nuobaudos buvo įvykdytos atitinkamai 2016 m. ir 2017 m., tai nepaneigia fakto, kad administraciniai nusižengimai nebuvo padaryti. Probacijos įstatyme nurodyta, kad sprendimas prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą galimas, be kita ko, nustačius, kad probuojamasis nepadarė administracinių nusižengimų, nesiejant šio klausimo sprendimo su administracinių nuobaudų galiojimu. Taigi, priimant sprendimą dėl probuojamojo priežiūros (ne)nutraukimo, reikšminga yra ne tai, ar asmuo minimo sprendimo priėmimo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų, o tai, ar asmuo per iki sprendimo priėmimo praėjusį probacijos terminą apskritai padarė administracinių nusižengimų. Todėl, nors A. K. dar 2016 m. ir 2017 m. įvykdė administracines nuobaudas, tai savaime nepaneigia padarytų administracinių nusižengimų probacijos laikotarpiu fakto ir neleidžia daryti išvados, kad A. K. atitinka visas Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Be to, priešingai gynėjo tvirtinimui, A. K. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 124 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas) ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje (Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas) savo pobūdžiu yra tyčiniai, šiurkštūs ir pavojingi nusižengimai, todėl juos vertinti kaip menkaverčius ir nesudarančius pagrindo neigiamai vertinti A. K. elgesį probacijos laikotarpiu nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia ir gynėjo skundo argumentai, kad šių A. K. probacijos laikotarpiu padarytų administracinių nusižengimų Probacijos tarnyba nevertino kaip sudarančių savarankišką pagrindą kreiptis į teismą su teikimu dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, kas, pažymėtina, yra griežčiausia priemonė už Probacijos sąlygų pažeidimą. Tai, kad šių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, jog probacijos tikslų pasiekimas negalimas be tolesnės probuojamojo priežiūros, skirtingai nei teigia A. K. gynėjas, neužkerta kelio probuojamajam resocializuotis ir aktyviai veikti visuomeniniame gyvenime, nes, kaip minėta, probacijos tikslas būtent ir yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pastaruoju metu A. K. jokių teisės pažeidimų nepadarė, tinkamai vykdo teismo skirtus įpareigojimus, probacijos sąlygų pažeidimų nepadarė, dirba, priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei (34 balai), nepaneigia probuojamojo anksčiau probacijos laikotarpiu padarytų nusižengimų ir nesudaro pagrindo nutraukti probuojamojo priežiūros vykdymą prieš terminą, nes, kaip matyti, A. K. probacijos laikotarpiu padarė ne vieną tyčinį, savo pobūdžiu šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų eismo saugumui, dėl to buvo nubaustas administracine tvarka. Šių duomenų kontekste išvada apie teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius viso probacijos laikotarpio metu, rodančius, kad probacijos tikslas gali būti pasiektas be tolesnės priežiūros, negalima, priešingai, ji yra būtina probacijos tikslų pasiekimui ir veiksmingai resocializacijai.
15. Be to, priešingai gynėjo tvirtinimui, Probacijos tarnyba A. K. padarytų administracinių nusižengimų pagrindu nesugriežtino jam lygtinio paleidimo sąlygų (nesikreipė su teikimu į teismą dėl BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo, kaip tai numatyta Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte). Todėl gynėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo teisę dar kartą neigiamai vertinti padarytus nusižengimus, nepagrįstai traktuojant tai dvigubo nubaudimo principo pažeidimu. Pažymėtina, kad non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon / administracinėn atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka ir už labai sunkių tyčinių nusikaltimų, susijusių su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų platinimu, padarymą. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas ir parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, siekiant teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Nors gynėjo skunde akcentuojamas pastaruoju metu teigiamas probuojamojo A. K. elgesys rodo sėkmingą probaciją, tačiau tai savaime nepaneigia anksčiau probuojamo padarytų pažeidimų probacijos vykdymo procese ir neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju sprendimas dėl tolesnės probacijos yra perteklinė ir per griežta priemonė, suvaržanti nuteistojo A. K. teises labiau, nei tai būtina bausmės tikslams pasiekti. Tokį sprendimą Tauragės apylinkės teismas priėmė objektyviai įvertinęs probuojamojo A. K. elgesį ir nustatytus pažeidimus viso probacijos vykdymo procese. Gynėjo akcentuojamas teigiamas A. K. elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje jau buvo įvertintas priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tauragės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti ją gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t ar i a:
atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.