Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. U. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties, kuria nutarta iš skolininko A. U. priverstinai išieškoti skolą, žyminį mokestį ir palūkanas bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą skolininko turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartį iš GNSB „Šatrija“ A. U. buvo perkelta 49 846 Lt paskola kreditoriui AB DnB NORD bankui (buvusiam AB Žemės ūkio bankui). Skolininkas A. U. užtikrindamas paskolos grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, 1999 m. vasario 11 d. hipotekos lakštu Nr. 02119990000434 įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) . Įkeisto turto vertė 47 092 Lt. Kadangi skolininkas nevykdė prievolės pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 8, kreditorius AB DnB NORD bankas, 2005 m. gegužės 16 d. raštu informavo skolininką, kad nuo 2005 m. birželio 20 d. nutraukia minėtą skolos perkėlimo sutartį. Kreditorius nurodė, kad skolininkas negrąžino 54 017,63 Lt skolos, kurią sudaro 40 669,85 Lt paskola, 11 094,90 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 252,88 Lt delspinigių. 2007 m. birželio 1 d. kreditorius su pareiškimu kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. 326-L buvo areštuotas skolininkui priklausantis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , ir skolininkas 2007 m. birželio 20 d. asmeniškai įspėtas, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis palikta nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartis iš GNSB „Šatrija“ A. U. buvo perkelta 49 846 Lt paskola kreditoriui AB DnB NORD bankui. Užtikrinant šią prievolę, bankui buvo įkeistas skolininkui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) . 2005 m. gegužės 16 d. raštu bankas informavo skolininką, kad nutraukia šią skolos perkėlimo sutartį ir pradeda skolos priverstinį išieškojimą. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui, areštavo įkeistą turtą bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (nutartis įsiteisėjo 2007 m. rugsėjo 26 d.). Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko 55 211,57 Lt skolą, 100 Lt žyminį mokestį, 6,5 % metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 40 669,85 Lt priteistos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo iki pilno skolos išieškojimo, ne ginčo tvarka bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą skolininko turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) .

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CPK 558 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžintina, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>. Taigi kreditoriui pateikus pareiškimą pakartotinai, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus, savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą, todėl, prieš atliekant šias procedūras, turi būti patikrinti visi dokumentai ir jų duomenys, patvirtinantys teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą daiktą. Toks dokumentas yra hipotekos lakštas, kurio originalas pateikiamas pradėjus CPK 558 str. 2 d. nustatytas procedūras. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir pakartotino kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 54 017,63 Lt. Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad skundžiamojoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui (kasatoriui), kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), todėl įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytinių.

Apelianto nurodytas argumentas, jog dėl 1999-02-09 skolos perkėlimo sutarties teisėtumo ir perkeltos skolos dydžio Raseinių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-447-0136/2006 ir vyksta teisminis ginčas, todėl negali būti vykdomas priverstinis išieškojimas, laikytinas nepagrįstu ir negali būti pagrindu pripažinti nepagrįsta hipotekos teisėjo priimtą skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad ginčai dėl skolos perkėlimo sutarčių teisėtumo ir skolos dydžio nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti .

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.