Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A- 7 -71/2007

Teisėja L. Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7

NUTARTIS

2007 m. rugsėjo 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB bankas „NORD/LB Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-322/2005 pagal ieškovės A. P. (P.) patikslintą ieškinį atsakovams AB bankas „NORD/LB Lietuva“, Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Šatrija“, tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialui, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, dėl skolos perkėlimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į atsakovo AB banko “NORD/LB Lietuva” apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (tomas V, b.l. 48-49) prašo tenkinti apeliacinį skundą: panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo AB banko „Nord/LB Lietuva“ apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 11 d. sprendimu (tomas V, b.l. 66- 71) Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartimi (tomas V, b.l. 108 - 114) Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad aplinkybė, jog Revizijos departamento prie Finansų ministerijos Šiaulių revizijų skyrius vėliau nustatė GNSB „Šatrija“ buhalterinės apskaitos ir kitus pažeidimus, nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulės dėl gyvenamojo namo statybos sąnaudų dydžio, sudarant ginčo sandorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ne visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar ginčo sandoriuose nurodyta ieškovės buto vertė yra nustatyta pagal buto pastatymo sąnaudas. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pastatytų ir bendrijos nariams perduodamų butų kainos turėtų būti pagrįstos proporcingumo principu, nes buto statybos sąnaudos paprastai yra proporcingos buto plotui; tokius duomenis, kilus ginčui, turi pateikti GNSB. Bylos duomenimis, ieškovės įgyto dviejų kambarių buto kaina 50 998 Lt yra gerokai didesnė už analogiškų GNSB „Šatrija“ butų kainą ir beveik dvigubai viršija kai kurių kitų dviejų kambarių butų kainas. Šios aplinkybės yra neatskiriama ieškinio dėl ginčo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių dalis.

Dėl ginčo sandorių teisinio kvalifikavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog teiginiai, kad ieškovė iš tikrųjų butą iš GNSB „Šatrija“ nusipirko, nes savo lėšų butui statyti nebuvo sujungusi su kitais bendrijos nariais ir nepasinaudojo lengvatiniu kreditu butui GNSB „Šatrija“ statyti, neatitinka byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių. Aiškinimas, kad ieškovė, būdama GNSB „Šatrija“ narė, nusipirko iš šios bendrijos butą, neatitinka gyvenamųjų namų statybos bendrijos paskirties aprūpinti bendrijos narius butais, kooperuojant jų lėšas, taip pat butų statybai panaudojant skolintas lėšas. Ieškovė įmokėjo GNSB „Šatrija“ pradinį įnašą, mokėjo palūkanas už bendrijos panaudotą kreditą. Bylos duomenimis, GNSB „Šatrija“ 1998 metais įteisino gyvenamojo namo statybą, 1999 m. vasario 2 d. ieškovei leista naudotis lengvatiniu kreditu, statantis butą GNSB „Šatrija“, po to – 1999 m. vasario 5 d. – sudaryta trišalė skolos perkėlimo sutartis; šių, teisiškai reikšmingų aplinkybių seka atitiko Tvarkos 16 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 605 redakcija), pagal kurį bendrija, pastačiusi gyvenamąjį namą (ne faktiškai, kaip nurodoma kasaciniame skunde, o statybos pabaigimą įforminusi teisės aktų nustatyta tvarka), turėjo spręsti skolos (iš banko paimto kredito) perkėlimo bendrijos nariams klausimus. Todėl kasacinės instancijos teismas atmėtė ieškovės argumentus, jog su ja turėjo būti sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentų, susijusių su ginčo sandorių teisiniu kvalifikavimu nenagrinėja, nes kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjąs civilinę bylą kasacine tvarka konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog su ja turėjo būti sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis yra nepagrįsti. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėja tik apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skolos perkėlimo sutarčių nuginčijimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 1996 m. gruodžio 24 d. įstojo į GNSB „Šatrija“ narius, turėdama tikslą įsigyti butą naujai statomame name (duomenys neskelbtini), įmokėjo 3720 Lt pradinio įnašo ir sumokėjo 2979 Lt palūkanų už bendrijos naudotą lengvatinį kreditą. 1998 m. gruodžio 7 d. GNSB „Šatrija“ ir ieškovė sudarė 47 278 Lt skolos perkėlimo sutartį (tomas I, b.l. 86). 1999 m. vasario 5 d. GNSB „Šatrija“, AB bankas „Nord/LB Lietuva“ ir ieškovė sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. 7, kuria perkėlė ieškovei 47 278 Lt skolos pagal bendrijos ir banko 1993 m. gruodžio 14 d.–1996 m. sausio 8 d. sudarytas ilgalaikių paskolų sutartis dalį, tenkančią buto (duomenys neskelbtini), statybai (tomas I, b.l. 27-31). Ieškovė teigė, kad ji buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl sutartis sudarė apgaulės įtakoje. Sudarant sandorius ieškovė buvo suklaidinta dėl buto vertės, dėl jai suteikto kredito dydžio. Nurodė, kad sudarydama ginčijamas sutartis, nežinojo, jog bendrijoje buvo švaistomos ir grobstomos lėšos, apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita ir šias aplinkybes nuo jos nuslėpė buvęs GNSB „Šatrija“ pirmininkas. Ieškovė, žinodama šias aplinkybes, nebūtų pasirašiusi skolos perkėlimo sutarčių sau nenaudingomis sąlygomis.

Teismų praktikoje apgaulė pripažįstama sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ir/ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat apgaulė bus, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.M. K. v. S. K. ir kt., Nr.3K-3-1008/2001). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Todėl taikant CK 57 straipsnį būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Be to, nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų apgaulės įtakoje, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d., nutartis civilinėje byloje C. S. v. L. K., 3K-3-353/2002 m.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, sudariusi ginčijamas skolos perkėlimo sutartis, įgijo dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas – 51,21 kv. m., o statybos kaina - 50998 Lt. Tuo tarpu analogiškų, kaip ieškovės butas, GNSB „Šatrija“ butų statybos kaina yra tik 38281 Lt ; 29400 Lt; 27120 Lt, t.y. beveik dvigubai mažesnė už ieškovės dviejų kambarių buto kainą (tomas I, b.l. 117). Siekiant nustatyti ieškovės buto statybinę vertę, Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskyrė buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybinės vertės nustatymo ekspertizę. Atlikus minėtą ekspertizę, 2007 m. gegužės 10 d. akte Nr. 07-05/01 nurodyta, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini). apžiūrėti vietoje, dalyvaujant ieškovei ir kitų butų savininkams ir įvertintos butuose panaudotos statybinės medžiagos ir konstrukcijos, butų išplanavimas. Ekspertizės akte konstatuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo sąnaudas apskaičiuoti neįmanoma, nes GNSB „Šatrija“ ūkinė finansinė veikla buvo netinkamai organizuojama, statybos dokumentai sunaikinti. Ekspertas pažymėjo, kad buto (duomenys neskelbtini)7 sąmatinė vertė yra 34453 litų. Atskirai - butui Nr. 17 dalinė apdaila skaičiavimuose neišskiriama, nes visi butai įrengiami su tokia arba labai panašia apdaila. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, „ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) pastatymo sąnaudos yra skirtingos“, pažymėjo, kad minėtų butų sąmatinės kainos turi būti analogiškos kaip ir buto Nr. 17, nes visuose butuose panaudotos tos pačios statybinės medžiagos, butų bendras plotas ir išplanavimas vienodas. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino, kad ieškovės buto sąmatinė vertė nustatyta pagal 1994 m. duomenis. Pažymėtina, kad būtent 1994 m., VĮ registrų centras duomenimis, baigta namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvęs GNSB „Štarija“ pirmininkas S. N., Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas už apgaulingą bendrijos apskaitos tvarkymą, turto pasisavinimą ir išvaistymą už laikotarpį nuo 1995 m. vasario iki 2000 m. (5 t., b.l.130-135) Šis nuosprendis Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 02 22 nutartimi paliktas galioti ( tomas V, b.l. 142-146). Būtent minėtu laikotarpiu ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Tai rodo, jog apgaulingas bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymas, turto pasisavinimas ir išvaistymas, galėjo lemti, tai, kad bendrijai suteiktas kreditas buvo panaudotas ne pagal tikslinę jos paskirtį. Bendrijos kredito dalis bendrijos nariams buvo paskirstyta, nesant jokių objektyvių skaičiavimų. Minėtų bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad ieškovei, įsigyjant butą, kurio statybos vertė beveik dvigubai didesnė už kitus analogiškus GNSB „Šatrija“ butus, bendrijos pirmininkui apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir švaistant bendrijos turtą, iš esmės buvo eliminuota galimybė įvertinti realią įsigyjamo buto pastatymo kainą. Jau minėtos ekspertizės išvados patvirtina, kad ieškovės įsigyto buto pastatymo vertė negali skirtis nuo kitų analogiškų bendrijos butų pastatymo vertės. Šiuo atveju susiklostė taip, kad ieškovei ginčijamomis skolos perkėlimo sutartimis buvo perkelta 47278 Lt skola už įsigyjamą butą, nors ekspertizės išvados patvirtina, kad sąmatinė buto vertė yra tik 34453 Lt. Jokių objektyvių skaičiavimų, kurie leistų atskleisti, kokios priežastys lėmė, tai, kad ieškovės buto statybinė vertė beveik dvigubai didesnė už kitų analogiškų butų statybos vertę, byloje nėra. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad butuose panaudotos tos pačios statybinės medžiagos, butų bendras plotas ir išplanavimas vienodas. Kaip jau buvo minėta, analogiškų GNSB „Šatrija“ butų statybos kainos yra skirtingos, t.y., nėra pagrįstos proporcingumo principu, nors buto statybos sąnaudos turėtų būti proporcingos buto plotui. Tai suponuoja išvadą, jog proporcingumo principo pažeidimas įvyko dėl netinkamo bendrijos finansinių išteklių administravimo. Vertinant, ar ieškovė suvokė tikrąją sandorių, atskirų jų sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorių sudarymo ar atskirų jų sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių, būtina pažymėti, kad bendrijos narys, žinodamas tikrąją buto pastatymo vertę, akivaizdu, jog neperimtų didesnių įsipareigojimu negu tikroji jo buto statybos vertė. Šiuo atveju bendrijai netikslingai panaudojus kreditą, piniginės prievolės, kurios nėra pagrįstos jokias objektyviais skaičiavimais, buvo perkeltos bendrijos nariams. Iš tiesų, ieškovė dalyvavo bendrijos veikloje, turėjo galimybę įtakoti priimamus sprendimus, kilus įtarimui dėl bendrijos netinkamo finansinių lėšų panaudojimo, kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad nuo bendrijos narių buvo nuslėptos tikrosios butų pastatymo išlaidos, jos nėra pagrįstos jokiais objektyvais skaičiavimais. Akivaizdu, jog ieškovei sudarant ginčijamus sandorius buvo nuslėpti duomenys apie tikrąją butų statybos kainą. Sudarant ginčijamus sandorius galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos (1998 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 605 redakcija) 16 punkte numatyta, kad pastačius gyvenamąjį namą bei nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso dvidešimtojo skirsnio nuostatų, su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo lengvatiniu kreditu butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje kredito sutartyje, ir surašo buto perdavimo-priėmimo aktą. Šis teisės aktas patvirtina, kad bendrijos nariams turėjo būti perkelta skola, skirta bendrijos nario butui statyti. Tuo tarpu, kaip jau buvo nekartą minėta, ieškovei perkelta buto statybos skola (47278 Lt) neatitinka jokių objektyvių buto statybos kainų skaičiavimų. Taip pat analizuojant, ar ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti apgaulės įtakoje, pažymėtina, kad skolos perkėlimo sutarčių ieškovė visiškai neginčija, o tik kelia klausimą, ar minėtose skolos perkėlimo sutartyse nurodyta suma atitinką realią buto statybinę vertę. Šiuo atveju sandorių galiojimo ar negaliojimo klausimas apskritai nėra keliamas, o kalbama tik apie tai, kad ieškovei perkelta skola neproporcinga buto pastatymo kainai. Todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, suvokė tikrąją sandorių esmę, tačiau, nuo ieškovės nuslėpus duomenis apie buto statybos kainą, ieškovė sandorių dalį dėl konkrečios buto statybos skolos dydžio perkėlimo sudarė nesąžiningų veiksmų įtakoje.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog GNSB „Šatrija“ netikslingai naudojant banko paskolą, švaistant bendrijos lėšas, apgaulingai tvarkant bendrijos buhalterinę apskaitą, bendrijos nariams buvo eliminuota galimybė įvertinti duomenis apie tikrąją butų statybos kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės buto statybos kaina beveik dvigubai didesnė už analogiškų bendrijos statytų butų kainą. Ekspertizės išvados patvirtina, kad analogiškų bendrijos statytų butų sąmatinės kainos turi būti tokios pat kaip ir buto Nr. 17, nes visuose butuose panaudotos tos pačios statybinės medžiagos, butų bendras plotas ir išplanavimas vienodas. Ekspertas nustatė, kad sąmatinė buto vertė yra 34453 litai ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog nuo nurodytos 34453 litų buto sąmatinės vertės, buto statybos kaina galėjo padidėti iki 50 998 litų. Visa tai leidžia teigti, kad, sudarant ginčijamas skolos perkėlimo sutartis, ieškovei nepagrįstai perkelta 12825 litų bendrijos skolas (47278 Lt - 34453 Lt = 12825 Lt).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos (1998 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 605 redakcija) 16 punkte numatyta, kad, nepasirašius skolos perkėlimo sutarties, skolininku lieka bendrija. Todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos perkėlimo bendrijai taip pat tenkintinas. Panaikinus ginčijamus sandorius dalyje dėl 12825 litų skolos perkėlimo ieškovei, atnaujintinos pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievolės kreditoriui AB bankui „Nord/LB dalyje dėl 12825 litų.

Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegija, nurodydama, kad ieškovei apgaulės įtakoje perkelta 12825 litų bendrijos skola, neanalizuoja ieškovės argumentų, susijusių su bendrijos perkeltos skolos grąžinimo dydžiu, nes sudarant ginčijamus sandorius ieškovė buvo sumokėjusi tik pradinį įnašą, t.y. 3720 litų. Pradinis nario įnašas, sudarant ginčo sandorius buvo įskaitytas į mokėtinas sumas (ieškovės buto statybos kaina 50998 litų, pradinis įnašas – 3720 litų, perkelta skolos dalis – 47278 litų ). Šiuo atveju, panaikinus ginčijamus sandorius dalyje dėl 12825 litų skolos perkėlimo ieškovei, turėtų būti perskaičiuotas ieškovės gražintinas bankui paskolos dydis ir mokėtinos palūkanos.

Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Ieškinys tenkinas iš dalies. Pripažintina negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 dienos skolos perkėlimo sutartis, sudaryta tarp GNSB „Šatrija“ ir ieškovės A. P. (P.) negaliojančia dalyje dėl 12825 litų skolos perkėlimo ieškovei; pripažintina 1999 m. vasario 5 dienos skolos perkėlimo sutartis, sudaryta tarp AB banko „Nord/LB, ieškovės A. P. (P.) ir GNSB „Šatrija“ negaliojančia dalyje dėl 12825 litų skolos perkėlimo ieškovei; atnaujintinos pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievolės kreditoriui AB bankui „Nord/LB. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Pripažinus, jog ginčijamų sandorių sąlygos dėl bendrijos perkelto skolos dydžio sudarytos apgaulės įtakoje, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK, 90 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, ). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 68 litų žyminio mokesčio (tomas I, b.l. 4), už kasacinį skundą – 500 litų (tomas V, b.l. 75) ir 2000 litų užstatą už ekspertizės atlikimą (tomas V, b.l. 188). Už ekspertizės atlikimą, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Ekspertika“ pervesta 1888 litų, o likusi 112 litų suma grąžintina ieškovei. Taip pat ekspertas pateikė prašymą apmokėti dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas, kurias sudaro 885 litai. Atsakovas GNSB „Šatrija“ su ieškiniu sutiko ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo AB DnB NORD banko. Taip pat iš atsakovo AB DnB priteistinos išlaidos 92,79 litai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims ( tomas I. b.l. 11 – 12,20 litų, tomas II, b.l. 35 – 8 litai,

tomas V, b.l. 59 - 21, 24 litas, tomas V , b.l. 121 – 51,- 35 litai, CPK 92 straipsnis) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nuta r i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 1998-12-07 skolos perkėlimo sutartį, sudarytą GNSB „Šatrija“ su A. P. (P.) dėl 47 278 Lt skolos perkėlimo negaliojančia dalyje dėl 12825 Lt skolos perkėlimo.

Pripažinti 1999-02-05 skolos perkėlimo sutartį Nr.7, sudarytą tarp AB banko „Nord/LB Lietuva“ (dabar AB DnB NORD banko), GNSB „Šatrija“ ir A. P. (P.) dėl 47 278 Lt skolos perkėlimo negaliojančia dalyje dėl 12825 Lt skolos perkėlimo.

Atnaujinti pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui AB bankui „Nord/LB Lietuva“ (AB DnB NORD bankui).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovei A. P. 2456Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko 885 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus UAB „Ekspertika“ už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir 92,79 Lt (devyniasdešimt du litus 79 centus ) valstybei už procesinių dokumentų įteikimą..