Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2364-918/2016 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2838,28 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2014 m. liepos 28 d. ieškovas (kaip kaltininkas) ir atsakovas (kaip nukentėjusysis) pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo (toliau – susitarimas), pagal kurį susitarė, kad ieškovas atsakovui atlygins 15000 Lt (4344,30 Eur) turtinę ir neturtinę žalą. Žala atlyginama dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. spalio 11 d. sandėliuose „BLS“, kuomet atsakovas 4 metrų aukštyje nuo žirklinio keltuvo užlipo ant lubų perdangos ir bandė plėšti lubų kampą veikiant savo svoriu, tačiau, lubų perdangai neatlaikius atsakovo svorio, jis kartu su plokšte nukrito ir susižalojo. Ieškovas atsakovui į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą bankiniais pavedimais pervedė 1564,33 Eur. Iki susitarimo pasirašymo ieškovas atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo 9800 Lt (2838,28 Eur), tokiu būdu ieškovas atsakovui sumokėjo daugiau, nei buvo susitarta 2014 m. liepos 28 d. susitarimu. Atsakovas, tai ignoruodamas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2779,97 Eur žalos atlyginimo. Teismui ieškinį patenkinus, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, nes ieškovas atsakovui žalą atlygino prieš pasirašant susitarimą pakvitavimų pagrindu.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Sprendė, kad byloje pagal atsakovo ieškinį ir nagrinėjamoje byloje šalys remiasi tais pačiais įrodymais, tačiau to nepakanka nuspręsti dėl ieškinių tapatumo. Tai, kad atsakovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo 2014 m. liepos 28 d. susitarimo pagrindu ir teismas tokį reikalavimą patenkino civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015, nepanaikina ieškovo V. Š. teisės reikšti reikalavimą dėl sumų, sumokėtų iki nurodyto susitarimo sudarymo. Byloje Nr. e2-12628-877/2015 V. Š. savarankiško reikalavimo nereiškė, tik atsikirtimuose nurodė aplinkybes dėl šių pinigų sumokėjimo.

Sprendė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015 pagal M. M. ieškinį V. Š. dėl žalos atlyginimo išnagrinėjo šalių ginčą, ar iki 2014 m. liepos 28 d. susitarimo sudarymo sumokėta 2838,28 Eur suma įskaitytina į susitarime nustatytą 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą. Teismas pasisakė, kad 9800 Lt (2838,28 Eur) suma, kuri buvo sumokėta iki 2014 m. liepos 28 d. susitarimo sudarymo, nėra ir negali būti įskaitoma į susitarime nurodytą 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą, susitarime yra numatyta papildoma žalos atlyginimo suma. Nenustatė aplinkybių, kad atsakovas, gaudamas ginčo sumą ar vėliau, veikė nesąžiningai. Ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė naujų faktinių aplinkybių, nenagrinėtų civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teisinis pagrindas ieškovui sumokėti 2838,28 Eur egzistavo. Šalys sumokėtą sumą supranta kaip žalos atlyginimą atsakovui. Vien tai, kad šalys dėl dalies žalos atlyginimo susitarė, savaime paneigia ieškovo deliktinės atsakomybės. Prejudicinę galią turinčiame teismo sprendime išaiškinta tikroji šalių valia, jog 2014 m. liepos 28 d. susitarimu šalys susitarė dėl papildomo žalos atlyginimo, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti ginčijamą sumą. Nustačius, jog nėra prielaidos nepagrįsto praturtėjimo konstatavimui, kitų prielaidų nustatinėjimas neturi teisinės reikšmės. Be to, negali būti išreikalaujama kaip be teisinio pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jei būtų pagrindas konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą, ieškovo sumokėtos sumos negalėtų būti išreikalaujamos.

Atmetė prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo. Vien tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, nereiškia, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik siekdamas piktnaudžiauti ar reikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį. Nėra įrodymų, kurie paneigtų įstatyme numatytą ieškovo sąžiningumo prezumpciją.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendimą grindė aplinkybe, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Joje priimtas sprendimas neturi res judicata galios nagrinėjamai bylai, nes joje ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015 šalys tos pačios, tačiau ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas nėra tapatūs. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas dėl lėšų priteisimo, esant nepagrįstam praturtėjimui, išnagrinėtoje byloje – dėl lėšų priteisimo, siekiant žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas yra suma, sumokėta iki 2014 m. liepos 28 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo, išnagrinėtoje byloje – 2014 m. liepos 28 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo. Išnagrinėtoje byloje ieškovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo kaip nepagrįstai praturtėjus. Šie reikalavimai yra nauji, sudarantys naują ginčo dalyką.

Teismas neteisingai rėmėsi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Ieškovas reikalavimą grindė CK 6.237, 6.242 straipsniais. Piniginio pobūdžio reikalavimas yra laikytinas reikalavimu dėl patirto nuostolio, o ne sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas.

Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovės parodymais, jog 2014 m. liepos 28 d. susitarimu susitarė dėl papildomos 15000 Lt sumos sumokėjimo. Šalys, sudarydamos susitarimą, įvertino ir susitarė, jog atsakovui ieškovas atlygins turtinę ir neturtinę žalą, kuri iš viso sudarė 15000 Lt. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Susitarime nėra pasakyta, kad 15000 Lt suma yra papildoma ar pan. Pakvitavimuose nėra žymos, kad šalys ateityje tarsis dėl papildomos žalos dydžio nustatymo ar pan.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2838,28 Eur kaip žalos atlyginimas buvo sumokėti iš karto po nelaimingo atsitikimo. Atsakovas šiuos pinigus naudojo gydymui. Vėliau, sveikatai ilgai nesitaisant, šalys 2014 m. liepos 28 d. susitarė dėl papildomos 15000 Lt sumos sumokėjimo. Ieškovas siekia išvengti savo pareigos atlyginti žalą.

Teismas pagrįstai kaip prejudiciniais faktais vadovavosi Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015 nustatytomis aplinkybėmis. Byla išnagrinėta tarp tų pačių šalių, išnagrinėtos aplinkybės reikšmingos sprendžiant ginčą šioje byloje. Ieškovo motyvai dėl teismo sprendimų res judicata galios teisiškai nėra reikšmingi, nes sprendžiama ne teismo sprendimų res judicata galios problema, o prejudicinių faktų klausimas.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčo santykiui negali būti taikomas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės institutas yra reguliuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. Visos CK 6 knygos XX skyriaus teisės normos turi būti taikomos sistemiškai.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisės institutą. Nenustatyta, kad atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Pinigų gavimo ir priteisimo pagrindas yra 2014 m. liepos 28 d. susitarimas ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015. Ieškinį patenkinus, būtų paneigtas Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimas.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šalys iš viso susitarė dėl 15000 Lt žalos atlyginimo. Šios aplinkybės buvo išnagrinėtos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12628-877/2015.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nepagrįsto praturtėjimo nebuvimą, teisingai rėmėsi kitoje byloje, kurios dalyvės buvo tos pačios šalys, priimtame sprendime nustatytais faktais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl neįrodyto ieškinio pagrindo – nepagrįsto praturtėjimo

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie neįrodytą ieškinio pagrindą – nepagrįstą atsakovo praturtėjimą 2838,28 Eur suma, ieškovo sumokėta atsakovui iki 2014 m. liepos 28 d. šalių susitarimo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šią sumą ieškovas atsakovui sumokėjo kaip neatsargiu nusikaltimu atsakovo sveikatai padarytos žalos atlyginimą. Tai yra 2838,28 Eur įgijimo atsakovo nuosavybėn teisinis pagrindas.

Faktas, kad pastaroji suma neįskaitytina į 2014 m. liepos 28 d. šalių susitarime nurodytą 15 000 Lt žalos atlyginimo sumą, yra nustatytas 2015 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-12628-877/2015 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog toks faktas turi prejudicinę reikšmę priimant sprendimą apeliacine tvarka vertinamoje byloje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis tradicine res judicata principo definicija, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 pagal ieškovo „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieškinį atsakovei R.N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo).

Tai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog abiejose minėtose bylose išnagrinėtų ieškinio reikalavimų netapatumas nėra kliūtis remtis ankstesniame įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, savo reikalavimus ir atsikirtimus grindusios tais pačiais susitarimais dėl atsakovo sveikatai padarytos žalos atlyginimo, nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai dėl res judicata ir prejudicijos santykio aiškinimo bei netinkamo atsakovo atstovės paaiškinimų papildomos 15 000 Lt sumos sumokėjimo klausimu vertinimo. Su šios sumos sumokėjimu susijusios aplinkybės yra nustatytos ir įvertintos prejudicine tvarka.

Atmestinas apelianto reikalavimas ginčo sumą priteisti kaip jo patirtą nuostolį pagal CK6.237, 6.242 straipsnius.

CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau nei turėtų pagal teisinį pagrindą, laikomas nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008). Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Minėta, kad teisinis pagrindas ginčo sumos įgijimui yra nustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė bei konstatavo, jog ir tuo atveju, jei nepagrįstas atsakovo praturtėjimas būtų nustatytas, nesant gavėjo nesąžiningumo ginčo sumos iš jo nebūtų galima išreikalauti remiantis CK 6.241 straipsnio 1dalies 4 punktu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nekeistinas. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas 2016 m. gegužės mėn. sumokėjo 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (2015 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 756,90), todėl jam iš apelianto priteistina (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.