- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-2223-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04475-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Ona Gasiulytė, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- N. V., G. V.
- Atsakovas
- L. M., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Krianta“, J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-494/2016 pagal ieškovų N. V. ir G. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. M., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų ir jų registracijos panaikinimo bei žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys UAB „Krianta“ ir J. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai N. V. ir G. V. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti M. M., mirusios 2004-03-23, vardu įregistruoto, atsakovų L. M. ir M. M. paveldėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų registraciją, 2012-04-18 įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovų L. M. ir M. M. užsakymu UAB „Krianta“ 2010 m. atliktus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini) planas, parengtas 2010-10-12; 4) panaikinti 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui J. J. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą trečiajam asmeniui J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos; 5) panaikinti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035) toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui J. J. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą trečiajam asmeniui J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos; 6) nustatyti, kad riba tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka tiesią liniją, jungiančią du koordinačių taškus, esančius LKS-1994 koordinačių sistemoje (planšeto nomenklatūra 76/36-0232): 1. (x – 6082161.34, y – 582783.51), 2. (x – 6082166.14, y – 582818.88); 7) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2001-03-14 įsigijo 0,3400 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, abrisas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo planas patvirtina, kad žemės sklypas nuo posūkio taško 3 iki posūkio taško 4 ribojosi su atsakovams L. M. ir M. M. bei trečiajam asmeniui J. J. priklausančiais žemės sklypais. 2001 m. ieškovams atsikėlus gyventi į atsakovų kaimynystę, jokio konflikto dėl žemės ribų nebuvo, atsakovai patys aprodė daugelį metų iki tol egzistavusią sklypus skiriančią ribą. Ieškovai, norėdami sklypus skiriančią ribą apsodinti medžiais, 2001-06-25 užsakė VĮ „Bonifa“ atstatyti jų sklypo riboženklius pagal sklypo formavimo dokumentus. Atlikti sklypo ribų matavimo ir riboženklių atstatymo darbai patvirtino atsakovų nurodytą skiriamąją ribą tarp kaimyninių sklypų, o ieškovai savo sklype išilgai riboženkliais paženklintos sklypo ribos susodino medžius. 2010 m. ieškovams ir atsakovams atliekant savo sklypų kadastrinius matavimus, kilo ginčas tarp šalių dėl sklypus skiriančios ribos. Ieškovai savo sklypo kadastrinius matavimus atliko pagal sklypo formavimo dokumentus ir VĮ „Bonifa“ 2001 m. atstatytus sklypo riboženklius, kurie atitiko faktiškai valdomas ir per daugelį metų nusistovėjusias sklypo ribas, tačiau atsakovas M. M. su atliktais matavimais nesutiko, nurodydamas, jog atlikti matavimai pažeidžia jo sklypo ribas. 2010 m. rugsėjo mėn., atsakovai atlikę savo sklypo ribų matavimus, teikė ieškovams pasirašyti ribų paženklinimo-parodymo aktą, su kurio ieškovai nesutiko, nes dalis matavimų atlikti ieškovų sklype, pažeidžiant sklypo riboženkliais nustatytą ribą. 2010-10-12, nepranešę ieškovams, atsakovai atliko pakartotinus savo sklypo ribų matavimo ir paženklinimo darbus. Ieškovai nebuvo pakviesti susipažinti ir pasirašyti atsakovų sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, jiems nebuvo pranešta apie sklypo ribų nustatymo ir ženklinimo veiksmus. Ieškovų sklypas atsakovų žemės sklypo plane nebuvo nurodytas prie atsakovų sklypo gretimybių, vietoje jo buvo nurodyta gretimybė su valstybine žeme. Atsakovų žemės sklypo plane buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai, mažinamas ieškovų sklypo plotas ir keičiamos ribos. Šis atsakovų žemės sklypo planas buvo neteisėtai suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, nors ši institucija turėjo duomenis apie greta atsakovų žemės sklypo esantį ir su juo besiribojantį ieškovų žemės sklypą. Faktą, kad atsakovų 2010 m. atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatytos ir įregistruotos atsakovų sklypo ribos, nepagrįstai ir neteisėtai sumažinančios ieškovų sklypo plotą ir pakeičiančios ribas, patvirtina pagal VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų žemėlapis, kuriame vaizduojamos ieškovų sklypo kraštinės (dešinės ir kairės) yra apytikriai 33 ir 30 metrų ilgio, tuo tarpu ieškovų sklypo abrise ir žemės sklypo plane, 2000-07-12 suderintame su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, jos nustatytos 40 ir 38 metrų ilgio. Taip pat VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų žemėlapyje po ieškovų sklypo apatinės kraštinės dešine puse matyti valstybinės žemės dalis, įsiterpianti tarp ieškovų ir trečiojo asmens J. J. sklypų. Atsiradus šiam valstybinės žemės plotui, faktiškai esančiame ieškovų sklype, ieškovų sklypas ties apatine kraštine nebeteko ribos su trečiojo asmens J. J. sklypu. Tuo tarpu tiek ieškovų sklypo abrise, tiek 2000 m. žemės sklypo plane, tiek 2010 m. žemės sklypo plane yra nustatyta bendra šio sklypo riba tiek su atsakovų žemės sklypu, tiek su trečiojo asmens J. J. žemės sklypu, kas užfiksuota ir atliekant J. J. sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovų žemės sklypo dalis, kurią neteisėtai įsiregistravo atsakovai, visuomet buvo valdoma ieškovų, nuo 2001 m. jų sklypas buvo atitvertas medžių eile, o sklypų ribas aiškiai žymi išlikę riboženkliai, atsakovai visada sutiko su šiomis ribomis. Ieškovai taip pat nurodė, kad iki šiol neturėjo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-140 ir negalėjo kreiptis į teismą su prašymu panaikinti šį sprendimą, dėl to ieškovai prašė teismo atnaujinti praleistą sprendimo apskundimo terminą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41. Tiek 2006-06-20 žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek ir naujausiame Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, tarp ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui J. J. priklausančių sklypų matyti laisva valstybinė žemė. Skundžiamuose žemėtvarkos projektuose nustatytas valstybinės žemės ruoželis neatlieka jokios funkcijos, jis yra faktinė ieškovų sklypo dalis, gyvenama ir naudojama daugelį metų, o dėl savo nedidelio ploto, faktinio naudojimo ir geografinės padėties negali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas, todėl turėjo būti priskirtas prie ieškovų žemės sklypo, atkuriant nuosavybės teises ankstesnei šio sklypo savininkei V. G..
Atsiliepimas
Atsakovai L. M. ir M. M. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminarus planas patvirtina, jog šis sklypas tarp taškų Nr. 1-2 ribojasi su nepaskirta valstybine žeme, o tarp taškų Nr. 2-3-4-5-6 su žemės sklypu, priklausančiu M. M. (dabar trečiajam asmeniui J. J.). M. M., atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, į sklypo ženklinimą buvo kviesta ir dalyvavo surašant paženklinimo-parodymo aktą. Ieškovams priklausantis žemės sklypas nesiribojo nei su M. M. žemės sklypu, nei su atsakovų žemės sklypu, todėl ieškovai nebuvo kviesti. Tai patvirtina ištrauka iš VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio ir ištraukos iš žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriose buvo projektuojami ieškovų ir atsakovų žemės sklypai. Iš UAB „Krianta“ matininko D. A. 2012-01-12 aiškinamojo akto matyti, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo riba tarp taškų Nr. 1-2 pažymėta pagal natūroje esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje ribas. Šį aiškinamąjį raštą vertinant kartu su UAB „Krianta“ parengto plano duomenimis matyti, kad atsakovų žemės sklypo ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12,13,14,1 yra 43,71 m (kas atitinka preliminaraus plano riba Nr. 7-1, 44,83 m), t. y. 1,12 m trumpesnė nei pagal preliminarius matavimus. Taigi atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus į jiems priklausančio žemės sklypo ribą nebuvo įtraukta ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis, atsakovams priklausančio žemės sklypo tikslus plotas nustatytas 1200 kv.m, kaip ir nurodyta preliminariame plane, nors ribų ilgiai sumažėjo. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimo metu buvo konstatuota, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, sklypo plotas apskaičiuotas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad reikėjo VĮ „Bonifa“ riboženklius „atstatyti“, kad jie buvo išnykę, taip ieškovai pakeitė įsigyto žemės sklypo ribas ir esant natūroje išlikusiems riboženkliams iš naujo ženklino įsigytą žemės sklypą, o ne atstatinėjo ribas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad gavo atsakovams priklausančio žemės sklypo tuometinės savininkės M. M. sutikimą sodinti medžius sklypo riboje. Jei atsakovų žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų atlikimo kirstų ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, įregistruotas VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas neregistruotų atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plano. Jei žemės sklypų riba būtų nustatyta pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba neteisėtai sutrumpėtų 6,38 m, o sklypo plotas sumažėtų 217 kv.m. Tuo tarpu palikus galioti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir jo registraciją, ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų tik 271 kv.m, o tai yra mažiau nei maksimali (291 kv.m) ribinė ploto paklaida šiam sklypui. Be to ieškovai praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti. Ieškovai praleistą apskundimo terminą prašo atnaujinti tik Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimui Nr.49SK-(14.49.109)-140 apskųsti. Apie šį skundžiamą sprendimą ieškovai sužinojo vėliausiai iš Nekilnojamojo turto registro 2014-11-27 išrašo, kuris buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Apie ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymą Nr. 2.3-6045-41, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ieškovams tapo žinoma nuo to momento, kai jie (jų atstovas) gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2015-02-24 atsiliepimą. Reikalavimai dėl šių administracinių aktų panaikinimo pareikšti praleidus ABTĮ nustatytą terminą administraciniams aktams apskųsti, dėl to atmestini. Be to, šie reikalavimai atmestini ir dėl to, kad negali sukelti ieškovų siekiamų pasekmių – ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nustatymo, nes ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos žemėtvarkos projektuose buvo pažymėtos pagal šio sklypo teisinę registraciją kadastro žemėlapyje, kuri atitinka preliminarų sklypo planą ir buvo atlikta 2000-07-13. Atsakovai taip pat nurodė, kad nuosavybes teisės į jiems priklausantį žemės sklypą M. M. perėjo Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-03 sprendimo Nr. 2.5.-41-28-127 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai M. M.“ pagrindu. Nenuginčijus šio nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo negali būti keičiamas atsakovų žemės sklypo plotas, o ieškovai tokio reikalavimo nereiškia.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas niekaip nėra susijęs su Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035. Atsakovams priklausantis žemės sklypas suprojektuotas 2006 m. Šio žemės sklypo galiojantys kadastro duomenys pakeisti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, o ne į kitus dokumentus. Ieškovai pripažįsta, kad praleido vieno mėnesio terminą institucijų sprendimams (veiksmams) skųsti, nustatytą ABTĮ. Ieškovai nesuformulavo ieškinyje reikalavimo atnaujinti praleistus apskundimo terminus, nenurodė termino praleidimo priežasčių, todėl teismas neturėtų atnaujinti šio termino. Žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo skelbiami viešai, ieškovai su visais jų sprendiniais galėjo susipažinti ir laiku reaguoti, jei tai pažeidžia jų teisėtus interesus ir teises. Priešingai, ieškovai buvo pasyvūs ir neatsakingi. Ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2000-07-13 atliktus preliminarius matavimus. Atsižvelgiant į 2000 m. matininko M. S. parengtą ir 2000-06-16 suderintą ieškovams priklausančio žemės sklypo planą, taip pat matininko M. S. 2000-02-25 parengtą abrisą, ieškovams priklausantis žemės sklypas atkuriant nuosavybės teises natūra mirusiajai V. G. buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-01 sprendimu Nr. 41-9434. Su suformuoto sklypo planu, ženklinimu, ribomis pasirašydama sutiko ir jokių pastabų nereiškė mirusiosios V. G. paveldėtoja T. P.. Ieškovai, 2001-03-14 pasirašydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko su sklypo ribomis ir plotu, taip pat su tuo, kad žemės sklypo plane tarp posūkio taškų 3-4 nurodyta gretimybė „M. žemė“, t. y. šiame plane parodyta, kad atsakovų namų valda nesiriboja su ieškovų namų valda. Analogiškai atsakovų žemės sklypo 2006 m. patvirtintame sklypo plane tarp posūkio taškų 1-2 nurodyta gretimybė „nepask. v.ž.“. Atsakovų žemės sklypo plano sprendiniai (nustatyti tiek 2006 m., tiek 2012 m. ir dabar galiojantys) neprieštarauja ieškovų žemės sklypo galiojančio plano sprendiniams, 2000 m. atliktiems preliminariems matavimams. Ieškovų žemės sklypo duomenys nustatyti tik 2000-07-13 ir nėra jokių duomenų, kad būtų patvirtintas žemės sklypo planas ar riboženklių atstatymas, kurį rengė „Bonifa“, ar kad žemės sklypo ribas žymėtų pasodinti medžiai. Atsakovų sklypo kadastro duomenų byloje matininko D. A. 2011-01-12 aiškinamajame rašte nurodoma, kad „žemės sklypo riba 1-2 buvo formuojama pagal natūroje jau esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje esančiomis ribomis, tvarką“. Ieškovų teismui pateiktas pasiūlymas dėl žemės sklypo ribų nustatymo parengtas neatsižvelgiant į sklypo suformavimo dokumentus, t. y. galiojantį planą, neatitinka ribų ilgiai, sklypo konfigūracija. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų neleistinoje paklaidoje. Atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovų žemės sklypas nebuvo gretimybėje, o medžių sodinimas nėra pagrindas laikyti, kad tai yra bendra ginčo sklypų riba ir prašyti ją nustatyti.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovų prašymu VĮ „Registrų centras“ 2012-04-18 įregistravo atsakovų žemės sklypo kadastrinius duomenis, parengtus UAB „Krianta“ ir patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu. VĮ „Registrų centras“ trečiojo asmens J. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai registravimui buvo pateikti ir įregistruoti 2013-02-25, po atsakovų kadastrinių matavimų, kurie buvo įregistruoti 2012-04-18, ir ieškovų nurodytas taškas Nr. 9 nesiriboja su ieškovų sklypu. Ieškovų žemės sklypo kadastriniai duomenys nebuvo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, nes kirto atsakovų sklypą. Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai nekeitė ieškovų žemės sklypo konfigūracijos. Ieškovų žemės sklypo preliminarinių matavimų planas perkeltas į kadastro žemėlapį, šiai dienai ieškovų žemės sklypas nei su atsakovų, nei su J. J. žemės sklypu nesiriboja.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo UAB „Krianta“ teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas pirma nuvyksta į vietą, viską pamatuoja, plane turi nurodyti visus sklype esančius objektus, po to planas detalizuojamas. Taip pat vadovaujamasi preliminariais planais, abrisu, nustatomos sklypo gretimybės. Riboženkliai statomi dalyvaujant gretimų sklypų savininkams. Atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo nustatyta, kad jų sklypas ribojasi su ieškovų žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino atsakovų sklypo kadastrinius matavimus ir jokių pažeidimų nenustatė.
Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jai nedalyvaujant.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu ieškovų N. V. ir G. V. patikslintą ieškinį atmetė. Priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalyje: panaikinti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035), toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovams L. M. ir M. M. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui J. J. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos, bei bylą šioje dalyje nutraukė. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad jų teisės pažeistos būtent dėl atsakovams L. M. ir M. M. priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Krianta“, kurios matininkas D. A. kvietė į atsakovams priklausančio žemės sklypo ženklinimą besiribojančių žemės sklypų savininkus. Iš teismui pateikto atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminaraus plano matyti, kad šis sklypas tarp taškų Nr. 1-2 ribojasi su nepaskirta valstybine žeme, o tarp taškų Nr. 2-3-4-5-6 su žemės sklypu, projektinis Nr. 1165-1, kuris priklausė M. M.. Atliekant kadastrinius matavimus į atsakovams priklausančio žemės sklypo ženklinimą buvo kviesta ir dalyvavo surašant paženklinimo parodymo aktą gretimo sklypo savininkė M. M.. Ieškovams priklausantis žemės sklypas nesiribojo nei su M. M. žemės sklypu, nei su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, ką patvirtina ir teismui pateikta ištrauka iš kadastro žemėlapio bei Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos ištraukos iš Žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriose buvo projektuojami ieškovų ir atsakovų žemės sklypai. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio matininko D. A. 2012-01-12 aiškinamajame akte nurodyta, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo riba tarp taškų Nr. 1-2 buvo formuojama pagal natūroje jau esančius riboženklius ir natūroje esančias naudojimosi ribas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2012-03-15 akte Nr. 48KAM-8127 buvo konstatuota, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, sklypo plotas apskaičiuotas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad UAB „Krianta“ atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos. Priešingai, kaip matyti iš UAB „Krianta“ parengto plano, atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12,13,14,1 (kas atitinka preliminaraus plano riba Nr. 7-1, 44,83 m) yra 43,71 m, vadinasi, atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos ilgis 1,12 m trumpesnis nei pagal žemės sklypo parengtus preliminarius matavimus. Ieškovai nurodė, kad 2001-06-21 jie užsakė VĮ „Bonifa“ atstatyti jiems priklausančio žemės sklypo riboženklius ir riboženkliai buvo atstatyti, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kad riboženkliai buvo išnykę ir juos reikėjo atstatyti. Todėl teismas sprendė, kad patys ieškovai tuomet pakeitė jiems priklausančio sklypo ribas. Ieškovų argumentai, kad 247 kv. m ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalis po atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo tapo valstybinės žemės dalimi, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams: žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriame suprojektuoti ieškovams ir atsakovams priklausantys ginčo žemės sklypai, ir kadastro žemėlapiui, kuriame yra įregistruotos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovų siūloma patvirtinti UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą atstumas tarp posūkio taškų Nr. 1-2 yra 95,43 m (o galiojančiame abrise nurodoma 94 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 2-3 yra 43,9 m (galiojančiame abrise nurodoma 40 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 3-6 yra 82,33 m (galiojančiame abrise atitinkamai tarp posūkio taškų Nr. 3-4 nurodoma 82 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 6-1 yra 38,93 m (galiojančiame abrise nurodoma 38 m). Taigi šis ieškovų teiktas pasiūlymas parengtas neatsižvelgiant į ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentus, t. y. galiojantį planą, neatitinka ribų ilgiai, sklypo konfigūracija, schemoje parodytos ne dabartinės preliminarios ieškovų žemės sklypo ribos pagal 2015 m. Nekilnojamojo turto registro duomenis, o ieškovų pageidaujamos jų žemės sklypo ribos, neatitinkančios žemės sklypo ribų pagal kadastro žemėlapį. Be to, nustačius ribą pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda“ 2015 m. parengtą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba sutrumpėtų 6,38 m, o žemės sklypo plotas sumažėtų 217 kv. m. o ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas išliktų toks, koks buvo nurodytas preliminariame plane, o tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų praktikai. Teismas taip pat nurodė, kad apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas atsakovams priklausančio žemės sklypo planas, parengtas 2010-10-12, ieškovams (jų atstovui) buvo žinoma dar 2014-12-22 teikiant teismui ieškinį (gautas teisme 2014-12-23) su priedais, kurių tarpe buvo pridėtas 2014-11-27 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovams priklausantį žemės sklypą, kuriame aiškiai nurodytas įregistravimo pagrindu ginčijamas sprendimas. Reikalavimas dėl nurodyto sprendimo panaikinimo buvo išdėstytas 2015-01-26 patikslintame ieškinyje (gautas teisme 2015-01-26). Pirminį ieškinį ir jo vėlesnius patikslinimus teikė ieškovų atstovas profesionalus teisininkas – advokatas. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prašymu taikytina 30 dienų ieškinio senatis ieškovų reikalavimui panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prašymu taikytina 30 dienų ieškinio senatis ir ieškovų reikalavimui panaikinti 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr.2.3-6045-41, toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui J. J., ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiam reikalavimui ieškovai (jų atstovas) net neprašė atnaujinti apskundimo termino ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių šiam reikalavimui pareikšti. Šį reikalavimą ieškovai (jų atstovas) pareiškė patikslintame ieškinyje, gautame teisme 2015-11-10, nors ginčijamas 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas (jo ištrauka), patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr.2.3-6045-41, kartu su kitais papildomais dokumentais buvo pateiktas į bylą atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos dar 2015-08-31 (gautas teisme) ir ieškovų atstovui išsiųstas elekroniniu būdu per Liteko sistemą dar 2015-09-02.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai N. V. ir G. V. teismo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patiksliną ieškinį tenkinti. Ieškovai laikosi pozicijos, kad UAB „Krianta“ parengtoje atsakovams L. M. ir M. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl sklypo ribų ir gretimybių, t. y. atsakovams priklausančio žemės sklypo plane, 2012-03-15/16 suderintame su Nacionaline žemės tarnyba, tarp 1-3 posūkio taškų nurodyta sklypo gretimybė su laisva valstybine žeme, kas neatitinka tikrovės, nes toje vietoje nėra laisvos valstybinės žemės, o sklypo dalis, plane pavaizduota už medžiais apsodintos tiesios linijos, yra faktinė ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis, kitaip tariant, ieškovams ir atsakovams priklausantys žemės sklypai tarpusavyje ribojasi. Šią aplinkybę patvirtina 2010-11-11 ieškovams priklausančio žemės sklypo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame atsakovas M. M. pats nurodė, jog yra ieškovų kaimynas. Ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų rengėjas pateikė parengtą ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašyti gretimų žemės sklypų savininkams. Sutikimą su atliktais ieškovų žemės sklypo matavimais, pasirašydama šį aktą, davė tuometinė ieškovų ir atsakovų žemės sklypų kaimynė M. M. (šiuo metu jos sklypas priklauso trečiajam asmeniui J. J.), o nesutiko su nustatytomis kaimyninio sklypo ribomis vienas iš atsakovų M. M.. Byloje esančiame 2011-06-20 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. R-1028 tarnyba nurodė, kad be atsakovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, sutikimo, derinti ieškovų žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos negali. Šis dokumentas patvirtina, kad 2010-11-11 ieškovų žemės sklypo planas, kuriame yra nustatyta, jog ieškovų ir atsakovų sklypai yra gretimybėje, atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiajam asmeniui J. J. priklausančio kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, 2012-12-18 suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, kuriame nustatyta, jog 9-asis šio sklypo posūkio taškas ribojasi tiek su ieškovų sklypu, tiek su atsakovų sklypu. Šio plano duomenys 2013-02-25 buvo pažymėti kadastro žemėlapyje, o jo gretimybės ir bendro tris sklypus jungiančio taško koordinatės sutampa su 2010-11-11 ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų planu. Ieškovai taip pat nurodo, kad teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas atstovas pats patvirtino, jog skundžiame 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte tarp ieškovų ir atsakovų sklypų nesimato laisvos valstybinės žemės. Atsakovė L. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog tarp šalims priklausančių sklypų nėra jokios laisvos valstybinės žemės, taip pat jog niekuomet nesutiko su ieškovų faktiškai naudojamo sklypo ribomis ir mano, kad ieškovų sklypo dalis, esanti už ieškovų medžiais apsodintos sklypo ribos, priklauso būtent atsakovams. Šie parodymai rodo, kad šalys visuomet bendravo ir elgėsi kaip kaimynai, nes susidūrė ir sprendė bendros sklypų ribos nustatymo klausimus. Taigi ieškovai teismui pateikė ne vieną įrodymą, patvirtinantį, jog ieškovų ir atsakovų sklypai yra gretimybėje, todėl UAB „Krianta“ parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, 2012-03-15/16 suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, kuriame tarp 1-3 posūkio taškų nurodyta sklypo gretimybė su laisva valstybine žeme, o ne su ieškovų sklypu, neatitinka tikrovės, todėl kartu su visa kadastrinių matavimų byla privalo būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovai taip pat įrodinėjo aplinkybę, kad rengiant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes sklypo dalis, plane pavaizduota už medžiais apsodintos tiesios linijos, yra faktinė ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis. Atsakovė L. M. teismo posėdyje teikdama paaiškinimus nurodė, jog ieškovai neva jos sklype 2001 m. susodino medžių eilę, kuri yra pažymėta atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Atsakovė taip pat nurodė, jog ji niekada nėra pareiškusi jokių prieštaravimų dėl tokių ieškovų veiksmų, kuriais neva ieškovai užėmė ir iki šiol savo nuožiūra naudojasi atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Tuo tarpu ieškovai nurodė, kad 2001 m. medžius jie pasodino išilgai savo sklypo ribos, kurią jiems buvo nurodę patys atsakovai ir kuri atitiko jų žemės sklypo planą. Nuo pat 2001 m. jie teisėtai ir nevaržomai naudojosi ta sklypo teritorija, kuri yra pažymėta skundžiamame atsakovų žemės sklypo plane už medžiais susodintos linijos. Remiantis ieškovų žemės sklypo abrisu ir šio žemės sklypo planais, visas keturias sklypo kraštines sudaro tiesės. Tuo tarpu pripažinus, kad skundžiamame atsakovų žemės sklypo plane nurodyta žemės dalis, esanti už medžiais apsodintos linijos, priklauso atsakovams, ieškovų sklypo konfigūracija akivaizdžiai pasikeistų, nes apatinė sklypo kraštinė taptų laužte (nebe tiese). Teismas turėjo nustatyti ieškovų ir atsakovų sklypus skiriančią ribą palei faktiškai daugiau nei 15 m. šalių naudojamas jiems priklausančių žemės sklypų ribas – palei susodintų, dabar jau užaugusių daugiamečių medžių eilę. Ieškovai taip pat įrodinėjo aplinkybę, kad rengiant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą buvo pažeisti procedūriniai įstatymuose nurodyti šio dokumento parengimo reikalavimai (informuoti gretimų sklypų savininkus dėl rengiamo sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto). Atsakovai, rengdami savo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir laikydami ieškovus savo kaimynais, sąmoningai jų neinformavo apie rengiamą aktą, nepakvietė jų dalyvauti rengiant sklypo ribų matavimų, nedavė jiems susipažinti su matavimų rezultatais, nesuteikė galimybės raštu išreikšti nesutikimo su atliktais matavimais, dėl ko visa atsakovams priklausančio sklypo kadastrinių matavimų byla privalo būti pripažinta negaliojančia. Ieškovai taip pat nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu dėl praleisto ieškinio senaties termino atmesdamas abu ieškovų reikalavimus panaikinti skundžiamus administracinius teisės aktus, neteisingai nustatė senaties termino pradžią ir nevertino atsakovų nesąžiningumo kaip termino praleidimo priežasties, taip pat nesivadovavo CPK įtvirtinta pareiga teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą teisme, apginant asmenų teises arba įstatymų saugomus interesus. Ieškovai 2014-12-22 pateikė ieškinį, kuriuo taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą pateikti į bylą pilnos apimties atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. 2015-01-26 patikslintu ieškiniu ieškovai pateikė teismui reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderinta skundžiama atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. 2015-01-26 patikslintame ieškinyje ieškovai buvo nurodę, jog iki šiol nėra gavę prašomo panaikinti sprendimo, nes Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol nebuvo jo pateikusi, todėl ieškovai prašo teismo įpareigoti tarnyba pateikti skundžiamą sprendimą, kad būtų galima susipažinti su jo turiniu. Netrukus po to atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (2015-01-28) pateikė į bylą atsakovų sklypo kadastrinių matavimų bylą, kuri nors ir buvo ne pilnos apimties, tačiau joje jau buvo prašomas pateikti šioje byloje skundžiamas administracinis teisės aktas. Taigi ieškovai, priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, pateikė prašymą panaikinti skundžiamą teisės aktą 2015-01-26, o su jo turiniu susipažino tik 2015-01-28, todėl prašydami teismo panaikinti šį skundžiamą administracinį teisės aktą ABTĮ nustatyto senaties termino nepraleido. Ieškovai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad apie skundžiamo administracinio teisės akto turinį jie žinojo ar turėjo žinoti gerokai anksčiau negu faktiškai susipažino su administracinio akto turiniu. Šią klaidingą išvadą teismas grindžia tuo, kad 2014-12-22 pateikdami pirminį ieškinį ieškovai pridėjo 2014-11-27 Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovams priklausantį žemės sklypą, kuriame buvo nurodytas įregistravimo pagrindu šioje byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Iš šio Nekilnojamojo turto registro išrašo ieškovai negalėjo susipažinti su skundžiamo individualaus administracinio teisės akto turiniu, o tik sužinojo, jog privalo kreiptis į teismą, nes atsakovai kažkokiu būdu be ieškovų žinios suderino su Nacionaline žemės tarnyba ir įregistravo savo sklypo kadastrinių matavimų bylą. Ir tik ieškovams kreipusis į teismą, Nacionalinė žemės tarnyba 2015-01-28 pateikė į bylą skundžiamą administracinį teisės aktą, todėl ieškovų susipažinimo su skundžiamu teisės akto turiniu data yra 2015-01-28. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą atnaujinti ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam teisės aktui apskųsti ir pritaikė ieškinio senatį. Ieškovai buvo priversti prašyti atnaujinti nustatytą bendrąjį terminą administraciniam teisės aktui apskųsti tik dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ir neveikimo. Patys atsakovai laiko ieškovus savo kaimynais, tačiau rengdami savo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, jie sąmoningai neinformavo ieškovų apie tai. Ieškovai 2015-11-09 patikslindami ieškinį pareiškė reikalavimą panaikinti dalį 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41. Šiam administraciniam teisės aktui apskųsti ieškovai nepateikė atskiro prašymo atnaujinti ABTĮ nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino, todėl teismas atmetė ir šį ieškovų reikalavimą pritaikydamas ieškinio senatį. Tačiau ieškovų nuomone, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (didelė byloje esančių dokumentų apimtis; Nacionalinė žemės tarnyba ne iš karto pateikė į bylą visus prašomus pateikti dokumentus; ieškinys buvo ne kartą tikslinamas), remdamasis civilinio proceso tikslais (ginti asmenų pažeistas teises), turėjo ex officio pratęsti ABTĮ nustatytą terminą ir šiam ginčijamam administraciniam teisės aktui apskųsti. Pritaikius ieškinio senatį dėl patikslintame ieškinyje keliamo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, teismas visiškai netyrė pagrindų, kuriais ieškovai grindė minėtą reikalavimą. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, patvirtinančių skundžiamo sprendimo neteisėtumą, ieškovai teikė teismui ir kitus įrodymus, pagrindžiančius neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus priimant skundžiamą sprendimą. Nacionalinė žemė tarnyba, įvertinusi ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, parengė 2011-06-20 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. R-1028, kuriame nurodė, jog be atsakovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, derinti šio žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos negali. Netrukus po to (2012-02-28) į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi ir atsakovams priklausančio žemės sklypo buvusi savininkė M. M., kuri taip pat pateikė suderinimui šioje byloje skundžiamą atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Tačiau pateiktoje suderinimui atsakovų kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyti duomenys, prieštaraujantys Nacionalinės žemės tarnybos sudarytam 2011-06-20 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktui Nr. R-1028. Atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje ieškovai nebuvo nurodyti kaip gretimo žemės sklypo savininkai. Dėl to 2012-02-28 gavusi prieštaringus duomenis nustatančią atsakovų sklypo kadastrinių matavimų bylą, Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo atsisakyti suderinti šią bylą ir grąžinti ją atsakovams, tačiau tarnyba bylą suderino, priimdama šioje byloje skundžiamą sprendimą. Faktą, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo žinoma, jog šalys nesutaria dėl sklypų ribos, patvirtina ir byloje esantis ieškovės N. V. 2010-09-24 prašymas, kuriuo ji prašė tarnybos nederinti ir neregistruoti be jos žinios kaimyninio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba žinojo apie šalims priklausančių sklypų gretimybę ir šią aplinkybę laikė atitinkančia teritorijų planavimo dokumentams bei faktinėms aplinkybėms, patvirtina ir tai, jog 2012-12-18 tarnyba suderino trečiajam asmeniui J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą, kurioje buvo nustatyta ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų gretimybė. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai padarė „išimtį“ atsakovams, suderindama šioje byloje skundžiamą jų sklypo kadastrinių duomenų bylą, kurioje vienintelėje iš visų trijų kaimynų nebuvo nurodyto bendro tris sklypus jungiančio taško ir atitinkamai – gretimybės su vienu iš trijų žemės sklypų, priklausančio būtent ieškovams. Tuo tarpu tiek ieškovams, tiek trečiajam asmeniui priklausančių sklypų kadastrinių matavimų bylose tarnyba nustatė visų šių trijų sklypų gretimybę. Tokie Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai neteisėti, o tokiais veiksmais sukurtos teisinės pasekmės – privalomai naikintinos.
Atsiliepimas
Atsakovai L. M. ir M. M. atsiliepimais prašo netenkinti ieškovų N. V. ir G. V. apeliacinio skundo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis ieškovų reikalavimas buvo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o visi kiti reikalavimai yra pagalbiniai, įskaitant ir reikalavimą dėl 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto panaikinimo. Šį žemės reformos žemėtvarkos projektą ieškovai ginčijo tik dėl to, kad jis buvo nurodytas priimant Nacionalinei žemės tarnybai sprendimą dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pagalbiniai reikalavimai teismo pagrįstai buvo atmesti dėl to, kad negali sukelti ieškovų siekiamų tikslų, o būtent žemės sklypo ribų nustatymo pagal jų prašomą planą. Nuosavybes teisės į atsakovams priklausantį žemės sklypą ankstesnei savininkei M. M. perėjo Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-03 sprendimo Nr. 2.5.-41-28127 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai M. M.“ pagrindu. Būtent šis administracinis aktas sukėlė atsakovams teisines pasekmes, šio administracinio akto pagrindu žemės sklypas buvo perduotas privačion nuosavybėn. Tačiau ieškovai, siekdami nustatyti jiems priklausančio sklypo ribas išlaikant ieškovams priklausančio žemės sklypo plotą, ir neleistinai sumažinant atsakovams priklausančio žemės sklypo plotą, neginčijo nurodyto pagrindinio dokumento, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybė. Iš ieškovų teismui pateiktos UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytoje žemės sklypų schemoje esančios leistinos žemės sklypų ploto paklaidos paskaičiavimo galima nustatyti, kad maksimaliai leistina atsakovams priklausančio žemės sklypo ribinė ploto paklaida yra + 173 kv. m., maksimaliai leistina ieškovams priklausančio žemės sklypo ribinė ploto paklaida yra + 291 kv. m. Jei sklypų riba būtų nustatyta pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas neleistinai sumažėtų 217 kv. m., o ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas išliktų toks, koks buvo nurodytas preliminariame plane. Esant tokiom aplinkybėms, ieškovams nepareiškus reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-03 sprendimo Nr. 2.5.-41-28127 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai M. M.“ dalies panaikinimo, pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą patenkinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams šios kategorijos bylose, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei konstitucinei teisei į nuosavybės neliečiamą. Atsakovai taip pat nurodo, kad jiems priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Krianta“, planas parengtas 2010-10-13 matininko D. A.. Matininkas D. A. kvietė į atsakovams priklausančio žemės sklypo ženklinimą besiribojančių žemės sklypų savininkus. Iš teismui pateikto atsakovų žemės sklypo preliminaraus plano matyti, kad šis sklypas tarp taškų Nr. 1-2 ribojasi su nepaskirta valstybine žeme, o tarp taškų Nr. 2-3-4-5-6 su žemės sklypu, priklausiusiu M. M. (dabar trečiajam asmeniui J. J.). Atliekant kadastrinius matavimus į sklypo ženklinimą buvo kviesta ir dalyvavo surašant paženklinimo parodymo aktą gretimo sklypo savininkė M. M.. Ieškovams priklausantis žemės sklypas nesiribojo nei su M. M. žemės sklypu, nei su atsakovų žemės sklypu. Tai patvirtina teismui pateikta ištrauka iš kadastro žemėlapio bei Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos ištraukos iš žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose buvo projektuojami ieškovų ir atsakovų žemės sklypai. Pagal byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog jų teisės yra pažeistos būtent dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Registruojant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas po to, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 įsakymu Nr.49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas žemės sklypo planas, parengtas 2010-10-12, VĮ „Registrų centras“ nenustatė atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų persidengimo su kitais įregistruotais žemės sklypais, taip pat su ieškovų žemės sklypu. Tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ atstovės paaiškinimai posėdžio metu, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo preliminarių matavimų planas perkeltas į kadastro žemėlapį be pakitimų, šiai dienai ieškovų sklypas nei su atsakovų, nei su J. J. sklypu nesiriboja. VĮ „Registrų centras“ atstovė taip pat paaiškino, kad tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų esanti valstybinė žemė gali būti nedidelio ploto ir jos gali nesimatyti kadastro žemėlapyje. Teismas pagal byloje esančius ir ištirtus rašytinius įrodymus taip pat nustatė, kad geodezininko D. A. 2012-01-12 aiškinamajame akte nurodyta, jog atsakovams priklausančio žemės sklypo riba tarp taškų Nr. 1-2 buvo formuojama pagal natūroje jau esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje esančias ribas. Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-15 akte Nr. 48KAM-8127 dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimo buvo konstatuota, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, sklypo plotas apskaičiuotas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad UAB „Krianta“ atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos. Priešingai, kaip matyti iš UAB „Krianta“ parengto atsakovams priklausančio žemės sklypo plano, sklypo ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12,13,14,1 (kas atitinka preliminaraus plano riba Nr. 7-1 44,83 m) yra 43,71 m, vadinasi 1,12 m trumpesnė, nei pagal žemės sklypo parengtus preliminarius matavimus. Atsakovai taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovų argumentas, jog 2001-06-21 pagal ieškovų užsakymą VĮ „Bonifa“ atstatė jiems priklausančio žemės sklypo riboženklius, nėra patvirtintas įrodymais, nebuvo įrodyta, kad riboženkliai buvo išnykę ir juos reikėjo atstatyti. Ši teismo išvada yra patvirtinta ir ieškovo paaiškinimais, kuris bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įsigijus žemės sklypą 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sklypo ribas ir riboženklius jam parodė pardavėja. Byloje nėra duomenų, kad iškart po žemės sklypo įsigijimo ieškovams priklausančio žemės sklypo riboženkliai buvo sunaikinti ar išnykę, ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl 2001-06-21 reikėjo sklypą ženklinti iš naujo. Be to ieškovas patvirtino, kad 2001-06-21 jokio paženklinimo-parodymo akto surašyta nebuvo, o gretimų žemės sklypų savininkai nedalyvavo „atstatant“ riboženklius. Taigi teismo išvada, kad patys ieškovai tuomet pakeitė jiems priklausančio sklypo ribas, yra pagrįsta. Atsakovai taip pat sutiko su teismo išvadomis, kad pagal ieškovų pateiktą teismui UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą matyti, jog ieškovai pageidauja ribą nustatyti tokiu būdu, kad 217 kv.m. atsakovams priklausančio žemės sklypo ploto dalis patektų į ieškovų žemės sklypą. Ieškovų argumentai, kad 247 kv.m. ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalis po atsakovų sklypo kadastrinių matavimų tapo valstybinės žemės dalimi, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams: žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriame suprojektuoti ieškovams ir atsakovams priklausantys ginčo žemės sklypai, ir kadastro žemėlapiui, kuriame yra įregistruotos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytoje žemės sklypų schemoje nurodoma, kad atstumas tarp posūkio taškų Nr. 1-2 yra 95,43 m (o galiojančiame abrise nurodoma 94 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 2-3 yra 43,9 m (galiojančiame abrise nurodoma 40 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 3-6 yra 82,33 m (galiojančiame abrise atitinkamai tarp posūkio taškų Nr. 3-4 nurodoma 82 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 6-1 yra 38,93 m (galiojančiame abrise nurodoma 38 m). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų teikta UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudaryta žemės sklypų schema parengta neatsižvelgiant į sklypo suformavimo dokumentus, t. y. galiojantį planą, neatitinka ribų ilgiai, sklypo konfigūracija pagal kadastro žemėlapį. Teismas pagrįstai nustatė, kad nustačius ribą pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba sutrumpėtų 6,38 m, o žemės sklypo plotas sumažėtų 217 kv.m, o ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas išliktų toks, koks buvo nurodytas preliminariame plane, kas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų praktikai.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo netenkinti ieškovų N. V. ir G. V. apeliacinio skundo. Tarnybos teigimu, byloje įrodyta, kad atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys patikslinti teisėtai, ir dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas tarnyba pažeidė priimdama skundžiamu administracinius aktus. Priešingai nei teigia ieškovai, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų yra laisvos valstybinės žemės tarpas. Ieškovams priklausančio žemės sklypo galiojančiame plane tarp posūkio taškų 3-4 grafinėje dalyje kaip gretimybė pavaizduota ne atsakovų namų valda, o laisva valstybės žemė. Šia svarbią aplinkybę teismas įvertino ir sprendime pažymėjo, kad ieškovai įgydami 2001-03-14 pirkimo pardavimo-sutarties pagrindu žemės sklypą su sklypo ribomis sutiko ir niekada per 15 m. laikotarpį nereiškė ginčo dėl sklypo ribų. Ieškovų žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2000-07-13 atliktus preliminarius matavimus. Pagal 2000 m. matininko M. S. parengtą (2000-06-16 suderintą) ieškovų žemės sklypo planą ir 2000-02-25 parengtą abrisą ieškovų žemės sklypas atkuriant nuosavybės teises natūra mirusiajai V. G. buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-01 sprendimu Nr. 41-9434. Su suformuoto sklypo planu, ženklinimu, ribomis pasirašydama sutiko ir jokių pastabų nereiškė mirusiosios V. G. paveldėtoja T. P.. Ieškovai 2001-03-14 pasirašydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sutiko su sklypo ribomis ir plotu, taip pat su tuo, kad žemės sklypo plane tarp posūkio taškų 3-4 nurodyta gretimybė „M. žemė“, t. y. šiame plane parodyta, kad atsakovų namų valda nesiriboja su ieškovų namų valda. Ieškovų argumentus, kad tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų nėra laisvos valstybinės žemės tarpo, paneigia ir kiti dokumentai. Atsakovų žemės sklypo 2006 m. patvirtintame sklypo plane tarp posūkio taškų 1-2 nurodyta gretimybė „nepask. v.ž.“. Atsakovų žemės sklypo plano sprendiniai (nustatyti tiek 2006 m., tiek 2012 m. ir dabar galiojantys) neprieštarauja ieškovams priklausančio žemės sklypo galiojančio plano sprendiniams. Tuo pačiu darytina išvada, kad ieškovų patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl bendros ribos tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų nustatymo prieštarauja ieškovų žemės sklypo galiojančio plano sprendiniams. Dėl to teismui nusprendus tenkinti tokį reikalavimą reikėtų naikinti ir ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentus, šiuo atveju – galiojantį planą. Tarnyba taip pat nurodo, kad įvertinus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, sprendinius, taip pat Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vadėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, žemės sklypo kadastrinis Nr. 4170/0600:85 plano, parengto 2006-06-29 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, sprendinius, matomas laisvos valstybinės žemės tarpas tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų. Nurodyti teritorijų planavimo dokumentai nepateikia neabejotinų duomenų, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypai vienas su kitu ribojasi (turi bendrą ribą). Teismas tai įvertino ir sprendime padarė objektyvias išvadas. Tarnyba taip pat nurodo, kad ieškovai kreipėsi į tarnybą dėl savo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir 2010-11-17 pateikė kadastro duomenų bylą tikrinimui. 2011-06-20 Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu buvo nustatyti 5 trūkumai, o kadastrinius matavimus atlikusi matininkė K. S. 2011-08-01 kadastro duomenų bylą atsiėmė, trūkumų neištaisė ir pakartotiniam tikrinimui neteikė iki šiol. 2010-09-24 prašymu ieškovė N. V. prašė tarnybos „nederinti ir neregistruoti pateiktu jums geodeziniu matavimu riboje su mano namu valdos sklypo esančio: Vilniaus r, sav. (duomenys neskelbtini) Riešės seniūnijos. Nederinti dėl to, kad kaimynai atlikus kadastrinius matavimus užėmė dalį mūsų žemės sklypo. Kadastrinis Nr. 4170/0600:12“. Į šį nerišlų prašymą buvo pateiktas atsakymas 2010-11-03 raštu Nr. NSR(48)-1637-(1.12). Tarnyba tuo metu neturėjo duomenų apie atliekamus kadastrinius matavimus ar iškilusį konkretų ginčą su konkrečiais kaimynais. Ieškovų žemės sklypo duomenys nustatyti tik 2000-07-13, nėra jokių duomenų, kad būtų patvirtintas žemės sklypo planas ar riboženklių atstatymas, kurį rengė įmonė „Bonifa“, o ieškovų teiginiai, kuriais jie grindžia ieškinį, kad tariamai riba tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų turi būti ten, kur jie sodino medelius 2001 m., nepagrįsti. Ieškovų teismui pateiktas pasiūlymas dėl ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribos nustatymo parengtas neatsižvelgiant į sklypo suformavimo dokumentus, t. y. galiojantį planą, neatitinka ribų ilgiai, sklypo konfigūracija. Tarnyba taip pat nurodo, kad ieškovų ginčijamas žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo skelbiamas viešai, ieškovai su visais jo sprendiniais galėjo susipažinti ir laiku reaguoti, jei tai pažeidžia jų teisėtus interesus ir teises. Priešingai, ieškovai buvo pasyvūs ir neatsakingi. Ieškovų advokatas 2014-10-28 pateikė tarnybai prašymą (reg. Nr. 48JP-7949) pateikti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų suformavimo ir kadastrinių bylų kopijas. Su bylomis advokato asistentas 2014-11-27 susipažino atvykęs į vietą, taip pat jam buvo pateikti prašomų dokumentų kopijos, jis tai patvirtino pasirašydamas. Su skundžiamu tarnybos 2012-03-27 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-140 ieškovų atstovas susipažino gavęs atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje saugomas ir skundžiamas minėtas sprendimas. Profesionalūs teisininkai, 2014-11-27 susipažindami su atsakovų žemės sklypo nuosavybės teisų atkūrimo byla, turėjo galimybę susipažinti ir su skundžiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, sprendiniais. Tarnybos 2012-03-27 sprendime Nr. 49SK-(14.49.109)-140 nurodoma, kad šio sprendimo neatsiejama dalis UAB „Krianta“ matininko 2010-10-13 parengta atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų byla. Būtent atsakovų žemės sklypo kadastro plano pakeisti sprendiniai ir sudaro minėto sprendimo turinio esmę, nes sprendimo tekstinėje dalyje įvardijama tik tai, kad yra keičiami kadastro duomenys pagal pateiktą kadastro matavimų bylą. Ieškovų atstovai su pakeistais sprendiniais susipažino 2014-11-27. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu nesuformulavo atskiro reikalavimo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą skųsti administraciniams aktams, praleidimo priežasčių nenurodė. Teismas tai tinkamai įvertino ir pritaikė senaties terminus.
VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašo ieškovų N. V. ir G. V. apeliacinio skundo reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra, o sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą iš VĮ „Registrų centras“ jų nepriteisti. Nurodo, kad nors VĮ „Registrų centras“ šioje byloje buvo patrauktas atsakovu, tačiau jokie argumentai apeliaciniame skunde dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo VĮ „Registrų centras“ kaip atsakovo atžvilgiu nepateikti, ieškovai patikslintu ieškiniu atsakovo VĮ „Registrų centras“ atžvilgiu reiškė išvestinio (arba perteklinio) pobūdžio reikalavimus dėl teisinės registracijos panaikinimo. Netenkinęs ieškovų reikalavimų dėl UAB „Krianta“ atliktų atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų bei žemės tvarkymo darbus administruojančios institucijos priimtų administracinių aktų panaikinimo, teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą ir dėl šių dokumentų pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimo.
Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškovų N. V. ir G. V. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų N. V. ir G. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai L. M. ir M. M. po M. M. mirties paveldėjo jai priklausiusį 0,1200 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Riešės sen., Vilniaus r. sav. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus pagal UAB „Krianta“ parengtą 2010-10-13 kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-140. Atsakovų nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (t. I, b.l. 46-73). Ieškovei N. V. nuosavybės teise priklauso 0,3400 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Riešės sen., Vilniaus r. sav., kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jie nepatvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 25, t. II, b.l. 165-169).
Ieškovai N. V. ir G. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovams L. M. ir M. M. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, pripažinti negaliojančiais UAB „Krianta“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas šio žemės sklypo planas. Tokius reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo plane nebuvo nurodytas ieškovei priklausantis žemės sklypas kaip kaimyninis sklypas, vietoje jo buvo nurodyta gretimybė su valstybine žeme, be to, ieškovai nebuvo pakviesti susipažinti ir pasirašyti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, jiems nebuvo pranešta apie sklypo ribų nustatymo ir ženklinimo veiksmus. Ieškovai pareikštu ieškiniu taip pat teismo prašė panaikinti 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui J. J. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą trečiajam asmeniui J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos. Pareikštu ieškiniu ieškovai taip pat teismo prašė nustatyti, kad riba tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka tiesią liniją, jungiančią du koordinačių taškus, esančius LKS-1994 koordinačių sistemoje (planšeto nomenklatūra 76/36-0232): 1. (x – 6082161.34, y – 582783.51), 2. (x – 6082166.14, y – 582818.88).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė nurodytus ieškovų reikalavimus, motyvuojant tuo, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo parengti laikantis nustatytos tvarkos, atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir faktines žemės sklypo naudojimosi ribas bei nekeičia pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytų ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų. Teismas taip pat nurodė, kad nustačius žemės sklypų ribas pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą neleistinai sumažėtų atsakovams priklausančio žemės sklypo riba ir plotas, be to, ieškovų siūlomos nustatyti žemės sklypų ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Ieškovų reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo teismas atmetė dėl praleisto ABTĮ nustatyto šių aktų apskundimo termino.
Ieškovai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš byloje esančių įrodymų turėjo nustatyti, jog ieškovei ir atsakovams priklausantys žemės sklypai turi bendrą ribą, bei pripažinti, kad UAB „Krianta“ parengtoje atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodyta aplinkybė, jog toje vietoje, kur ribojasi ieškovei ir atsakovams priklausantys žemės sklypai, yra laisva valstybinė žemė, neatitinka tikrovės. Taigi, apeliaciniame skunde ieškovai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad žemės sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad teismai, nustatydami kaimyninių žemės sklypų ribas, neturi remtis vien tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotais vieno iš žemės sklypų kadastriniais matavimais, o, nepažeisdami CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, turi tirti ir vertinti visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe, bet neapsiribojant tais, kurie patvirtina žemės sklypų faktinį naudojimą, žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), preliminarius žemės sklypų matavimus ir žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų atlikimo aplinkybes, liudytojų parodymus, ginčo šalių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais, taip pat kitas ginčo šalių nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypus skiriančios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti žemės sklypų ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliaciniu skundu ir atsiliepimais į šį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir civiliniame procese galiojančių įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai konstatavo, jog ieškovei ir atsakovams priklausantys žemės sklypai tarpusavyje nesiriboja.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė jai priklausantį žemės sklypą įsigijo 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1128 pagrindu iš T. P., kuri šį žemės sklypą paveldėjo po V. G. mirties (t. II, b.l. 157, 165). 2000-02-25 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo buvo nustatomos nurodyto žemės sklypo ribos, nustatyta, kad žemės sklypas ribojasi su M. M. žeme (dabar priklausančia trečiajam asmeniui J. J.), nepaskirtu valstybiniu mišku ir bendro naudojimo keliu. Šį aktą pasirašė T. P. ir M. M. (t. II, b.l. 145). 2000-04-10 Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus parengtame bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės 2000-07-12 suderintame nurodyto žemės sklypo plane taip pat nustatyta, kad nurodytas žemės sklypas ribojasi su M. M. žeme, nepaskirtu valstybiniu mišku ir bendro naudojimo keliu (t. II, b.l. 144). Aplinkybę, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas iš privačių teritorijų ribojasi tik su M. M. žeme, patvirtina ir byloje esantys ieškovei bei atsakovams priklausančių žemės sklypų abrisai (t. I, b.l. 35, 68). Ieškovai apeliaciniame skunde dėl šių byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų nepasisako, todėl laikytina, jog su jais sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1128 pagrindu įsigijusi nurodytą žemės sklypą, turėjo būti informuota apie aukščiau aptartus šio žemės sklypo formavimo dokumentus ir, jeigu nesutiko su nustatytomis žemės sklypo gretimybėmis, turėjo jas ginčyti, tačiau to nedarė.
Ieškovai, siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei ir atsakovams priklausantys žemės sklypai nesiriboja, apeliaciniame skunde remiasi byloje esančiu 2010-11-11 ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuriame, pasak ieškovų, atsakovas M. M. pats nurodė, jog yra ieškovų kaimynas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiame akte atsakovas nurodė tik tai, jog nesutinka su nustatytomis ieškovei priklausančio žemės sklypo ribomis, nes jos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir yra pažeistos atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau nenurodė, jog šis sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu sklypu. Atsakovai tokios pozicijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovai, atsakovai nereiškia jokių pretenzijų į ieškovų ginčijamą laisvos valstybinės žemės plotą ir nenurodo, kad šis plotas turėtų būti priskirtas jiems, kas sąlygotų ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų gretimybę. 2011-06-20 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. R-1028 taip pat nėra nurodyta, kad ieškovei ir atsakovams priklausantys žemės sklypai ribojasi, nurodyta tik tai, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai negali būti patvirtinti, nes nėra aišku, ar gretimų sklypų ribos nėra pažeistos (t. I, b.l. 25). Atitinkamai teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovų apeliacinio skundo teiginiu, kad šis aktas patvirtina, jog 2010-11-11 ieškovų žemės sklypo planas, kuriame yra nustatyta, jog ieškovės ir atsakovų žemės sklypai yra gretimybėje, atitinka teritorijų planavimo dokumentus, juo labiau, kad tai prieštarauja šioje byloje išdėstytai Nacionalinės žemės tarnybos pozicijai bei aukščiau aptartiems ieškovei priklausančio žemės sklypo formavimo dokumentams, kurių ieškovai neginčija.
Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovei, atsakovams ir M. M. priklausantys žemės sklypai turi bendrą tašką 9, pažymėtą M. M. priklausančio žemės sklypo plane, taip pat nepatvirtina ieškovų reikalavimų pagrįstumo, nes byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos sklypo ribos nekeičia nurodyto bendro taško koordinačių. Byloje apskritai nėra duomenų, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai kaip nors pažeistų ieškovei ar M. M. priklausančių žemės sklypų ribas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12, 13, 14, 1 nustatytas 43,71 m, kai pagal preliminarius matavimus šios ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. buvo 7-1, 44,83 m, vadinasi, atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos ilgis 1,12 m sutrumpėjo.
Iš ieškovų ginčijamo 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 2.3-6045-41 teisėjų kolegija negali nustatyti, ar tarp ieškovų ir atsakovų sklypų yra laisva valstybinė žemė, nes šis dokumentas vizualiai neiškus, tačiau, įvertinus tai, kas aukščiau nurodyta, abejonių dėl šios aplinkybės nekyla (t. I, b.l. 39). Tai, kad ieškovai galimai yra apsodinę ginčijamą laisvos valstybinės žemės plotą medžiais ir jį naudoja, nors tokių įrodymų byloje nėra, savaime ir kartu su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis nepatvirtina, jog šis plotas turėtų būti priskirtas prie ieškovei priklausančio žemės sklypo. Tuo tarpu iš UAB „Krianta“ matininko D. A. 2012-01-12 aiškinamojo akto matyti, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos buvo pažymėta pagal natūroje esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje ribas (t. I, b.l. 13). Šios aplinkybės ieškovai patikimais įrodymais nepaneigė.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai šioje byloje neįrodė savo teiginių, kad UAB „Krianta“ parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, kuriame tarp 1-3 posūkio taškų nurodyta atsakovams priklausančio žemės sklypo gretimybė su laisva valstybine žeme, o ne su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, neatitinka tikrovės. Atitinkamai vertintini kaip nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad jie turėjo būti informuoti apie atsakovams priklausančio žemės sklypo ženklinimą ir dalyvauti šioje procedūroje, kadangi neįrodyta, jog ieškovei ir atsakovams priklausantys žemės sklypai turi bendrą ribą, o tik gretimų sklypų savininkai turi teisę dalyvauti nurodytoje procedūroje.
Ieškovė jai priklausantį žemės sklypą įsigijo 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1128 pagrindu iš T. P., kuri šį žemės sklypą paveldėjo po V. G. mirties (t. II, b.l. 157, 165). 2000-02-25 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo buvo nustatomos nurodyto žemės sklypo ribos, nustatyta, kad žemės sklypas ribojasi su M. M. žeme, nepaskirtu valstybiniu mišku ir bendro naudojimo keliu. Šį aktą pasirašė T. P. ir M. M. (t. II, b.l. 145). 2000-04-10 Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus parengtame bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės 2000-07-12 suderintame nurodyto žemės sklypo plane taip pat nustatyta, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su M. M. žeme, nepaskirtu valstybiniu mišku ir bendro naudojimo keliu (t. II, b.l. 144). Ieškovė, 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1128 pagrindu įsigijusi nurodytą žemės sklypą, turėjo būti informuota apie aptartus šio žemės sklypo formavimo dokumentus. Atitinkamai laikyti nepagrįstais ir nesavalaikiais ieškovų ieškinio reikalavimai dėl 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio panaikinimo. Tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovai šį reikalavimą pareiškė praleidę ABTĮ nustatytą administracinių aktų apskundimo terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nustačius ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda“ 2015 m. sudarytą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba sutrumpėtų 6,38 m, o žemės sklypo plotas sumažėtų 217 kv.m, kai tuo tarpu ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas išliktų toks, koks nustatytas pagal preliminarius matavimus, kas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei aukščiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams neįrodžius nurodytų esminių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ne tik ieškovų pagrindinių ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, pripažinti negaliojančiais UAB „Krianta“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas šio žemės sklypo planas, bet ir kitų išvestinių reikalavimų dėl 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio panaikinimo bei ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovų priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). M. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei 900 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo apimtį, tai jog bylai aktualūs klausimai jau buvo nagrinėti pirmos instancijos teisme, protinga ir pakankama suma už atsiliepimo surašymą sudarytų 500 eurų. Ši suma priteistina iš ieškovų N. V. ir G. V. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. V. ir G. V. po 250 eurų M. M..