Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-22 · Administracinė byla Nr. eA-42-492/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
eA-42-492/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01056-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-42-492/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01056-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 57.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Lietuvos administracinių ginčių komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 21R-132(AG-60/04-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gruodžio 23 raštą Nr. 49SFN-4589-(14.49.136 E.) (toliau – ir Raštas), bei įpareigoti Tarnybą atlikti ne formos (ne formalų), bet esminį pastabų dėl Plano (duomenų) vertinimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Tarnyba neregistruotu paštu pareiškėjui atsiuntė 2020 m. spalio 8 d. raštą Nr. 49SFN-3409-(14.49.104), kuriame buvo nurodyta jo teisė per 30 dienų pateikti pastabas dėl kartu atsiųsto pareiškėjo žemės sklypo plano projekto, kurio rengėjas – K. K. individuali įmone (toliau – IĮ) „Geoplius“, ir kuriame nurodyta elektros linijos apsaugos zona (toliau – ir Planas). Kadangi Planas buvo neįskaitomas, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. el. paštu Tarnybos paprašė pateikti įskaitomos kokybės Planą, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SFN-3878-(14.49.136 E.).

2.2. 2020 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai pastabas dėl Plano (Tarnyba 2020 m. gruodžio 14 d. el. paštu patvirtino jų gavimą), tačiau Tarnyba, neatsižvelgusi į pareiškėjo pateiktas pastabas, 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1987-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurį pareiškėjas skundė Komisijai, o vėliau – Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-2618-595/2021).

2.3. Tarnyba skundžiamu 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 49SFN-4589-(14.49.136 E.) atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas dėl Plano kaip perteklines, todėl pareiškėjas šį Tarnybos Raštą skundė Komisijai, kuri 2021 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

2.4. Skundžiamas Raštas yra neteisėtas, nes Tarnyba matininko parengto Plano vertinimą atliko vien tik formaliai, t. y. vertino, ar panaudotos ir užpildytos teisės aktuose nurodytos formos ir ar užpildyti būtent tie priedo langeliai ir / ar eilutės, nors pareiškėjas prašė įvertinti Planą iš esmės, t. y. patikrinti konkrečių į formas įrašytų duomenų teisingumą. Pareiškėjas siekė, kad atsakovas ir Komisija atliktų dokumento turinio vertinimą, tačiau Komisija to neatliko .

2.5. Tarnyba neatliko Plano (grafinės jo dalies) įvertinimo ir nepakomentavo, nepaaiškino Plano skirtumo su viešai prieinama informacija Regia.lt žemėlapyje, į kurį nukreipia dėl pareiškėjo sklypo kadastrinių duomenų tiesiogiai į Tarnybą besikreipęs asmuo – „Litgrid“ AB. Iš Plano grafinės dalies akivaizdžiai matyti, kad Plane nurodyta elektros linijos apsaugos zona skiriasi nuo Regia.lt žemėlapyje pateiktos informacijos (apsaugos zonos kraštinė linija yra akivaizdžiai kitoje sklypo vietoje vertinant namo atžvilgiu). Be to, Plane nėra nurodyta elektros linija, Planas neapima kitoje gatvės pusėje esančios artimiausios sklypui elektros linijos atramos bei laidų, nuo kurių turi būti skaičiuojamas atstumas ir atitinkamai matuojama ir / ar skaičiuojama sklypo ploto dalis. Neturint šios informacijos bei nežinant, kokios priemonės buvo naudotos rengiant Planą, objektyviai neįmanoma įvertinti / patikrinti Plano duomenų, t. y. atstumo nuo elektros linijos ir sklypo dalies, kuri patenka į elektros linijos apsaugos zoną, teisingumo. Vertinant Plano mastelį – 1:500, pareiškėjo manymu, 1 mm neatitikimas Plane sudaro 50 cm vietovėje. Preliminariai vertinant pagal Plane ir Regia.lt pavaizduotą namą ir per jį einančią (įpieštą) elektros apsaugos zonos liniją, skirtumas (nesutapimas) realybėje sudarytų daugiau negu 3 m. Vertinant sklypo plotį, kurį kerta apsaugos zonos linija, ir tokiu pagrindu skaičiuojant apsaugos zonos plotą, skirtumas gaunasi tikrai didelis. Taip pat Plane nėra užpildyta lentelės „patikrinimo“ dalis / žyma.

2.6. Komisijos Sprendime klaidingai (ne pagal prasmę) įrašyta ir vartojama frazė „neformaliai“. Tiksli sąvoka, kurią pareiškėjas naudojo Komisijos posėdžio metu, yra „ne formaliai“.

Šalies argumentai

2.7. Pareiškėjas, teikdamas pastabas dėl Plano, prašė Tarnybos įvertinti matininko pateiktus duomenis, o ne matininko veiksmus, todėl Komisijos sprendimo dalis, kurioje pasisakyta apie Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1805, taikymą, yra nesusijusi su šia byla.

2.8. Tarnybos funkcijų aiškinimas, kad už visą matininko parengtą informaciją, t. y. už turinį ir formą, atsakingas išskirtinai pats matininkas, o Tarnybos vaidmuo / funkcijos apsiriboja vien tik matininko parengtų dokumentų formaliu patikrinimu, ar dokumentas atitinka išskirtinai vien tik Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus (formas), prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. įsakymu Nr. 194 patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose nustatytoms Tarnybos funkcijoms, įskaitant funkciją „vykdyti žemės sklypų kadastro duomenų patikrą“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai gero administravimo praktikai, Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikai dėl NŽT bei matininkų teisinės atsakomybės atribojimo.

3. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Tarnyba su IĮ „Geoplius“ 2019 m. birželio 7 d. sudarė žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. lDPS-2170-(4.27.).

3.2. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ Tarnybai 2019 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą Nr. 19KR-SD-5218 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“ ir nurodė, kad, nagrinėdamas prašymus dėl kompensacijų išmokėjimo už naudojimąsi įstatymu nustatytu servitutu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinku operatorių naudai nustatytu žemės servitutų, nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimus, nustatė, kad žemės sklypams yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis)), tuo pačiu ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), tačiau nėra nurodytas jos plotas.

3.3. IĮ „Geoplius“ parengė Ginčo sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą M 1:500, pagal Nuostatų 56 punktą užpildė Ginčo sklypo kadastro duomenų formą, ir parengtus dokumentus pateikė Tarnybai, kuri, vadovaudamasi Nuostatų 54⁴.1 ir 54⁴.2 punktais, patikrino pateiktus dokumentus ir, nenustačiusi trūkumų, suderino Planą, jį pasirašydama 2020 m. rugsėjo 25 d.

3.4. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. 49SFN-3409-(14.49.104.) pranešė Ginčo sklypo savininkams, kad „formuojant 1400 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) <....> Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas (elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis)) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytas ir įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą.“ Kartu su minimu raštu Žemės sklypo savininkams susipažinti buvo pateikta Plano ir Žemės sklypo kadastro duomenų formos kopija apie minėtų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Žemės sklypui nustatymą bei įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir nurodyta, kad per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos Žemės sklypo savininkai turi teisę teikti pastabas.

3.5. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. gavo Ginčo sklypo bendraturčio pastabas, kurias išnagrinėjo ir į jas atsakė 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SFN-3878-(14.49.136 E.) „Dėl pastabų nagrinėjimo“ bei dar kartą pridėjo jau siųstą Plano kopiją. Vilniaus miesto skyrius į Ginčo sklypo savininkų pateiktas pastabas atsakė vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais terminais.

3.6. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 49SK-1987-(14.49.109 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ be kita ko nusprendė tvirtinti „žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal K. K. IĮ „Geoplius“ matininko K. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1730894, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve“, šis sprendimas yra ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2618-595/2021.

3.7. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gruodžio 14 d. gavo Ginčo sklypo bendraturčio pretenziją, į kurią buvo atsakyta skundžiamu Raštu. Atsakyme nurodyta, kad „Pagal Nuostatų 54³.1 punktą Planas turi būti parengtas kompiuteriu ant ortofotografmio žemėlapio, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, žemės valdos projektu arba kitu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnyje nurodytu dokumentu, išbraižant kadastre įregistruotas žemės sklypo ribas ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribas, pagal kurias apskaičiuojami taikytinų minėtų teritorijų užimami plotai šiame žemės sklype bei pagal 54³.2 punktą Žemės sklypo Plano mastelis parenkamas atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, konfigūraciją, pagal 54³.3 punktą Plane turi būti įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai ir užrašytos ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio susikirtimo taško koordinačių reikšmės“. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 14 d. pateiktos pastabos yra perteklinės, nes IĮ „Geoplius“ parengtas Planas atitinka aukščiau išvardintus teisės aktų reikalavimus, be to, pareiškėjas pakartotines pastabas dėl Plano pateikė jau žinodamas, kad Sprendimas yra priimtas.

3.8. Atsakovas sutiko su Komisijos pozicija, kad pareiškėjui realias teises ir pasekmes sukelia NŽT 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas, kuris ginčijamas kitoje administracinėje byloje, o šioje byloje skundžiamo Rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies: panaikino Komisijos 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 21R-132(AG-60/04-2021), o administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2020 m. gruodžio 23 raštą Nr. 49SFN-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti Tarnybą atlikti ne formos (ne formalų), bet esminį pastabų dėl plano (duomenų) vertinimą, nutraukė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

Šalies argumentai

5.1. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2019 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, kuriame nurodė, kad Ginčo sklypui yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (elektros tinklų apsaugos zonos), tačiau nėra nurodytas jos plotas.

5.2. IĮ „Geoplius“ parengė Ginčo sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą M 1:500, užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų formą ir parengtus dokumentus pateikė Tarnybai, kuri, patikrinusi pateiktus dokumentus ir nenustačiusi trūkumų, 2020 m. rugsėjo 25 d. suderino Planą.

5.3. Tarnyba 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. 49SFN-3409-(14.49.104) pranešė pareiškėjui, kad Ginčo sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotas (elektros tinklų – apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis)) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytas ir įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą, bei nurodė, kad pareiškėjas turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos teikti pastabas.

5.4. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. raštu „Dėl 2020-10-08 rašto Nr. 49SFN-3409-(14.49.104) bei šio rašto priedo nepatenkinamos kokybės“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti, kokios konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamos pritaikyti 581 kv. m ploto Ginčo sklypo daliai, ir pateikti geresnės kokybės Planą. Tarnyba 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SFN-3878-(14.49.136 E.) „Dėl pastabų nagrinėjimo“ atsakė pareiškėjui, kad IĮ „Geoplius“ 2020 m. rugsėjo 18 d. parengė Planą, kuris, patikrinus dokumentus ir nenustačius trūkumų, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo suderintas ir 2020 m. spalio 8 d. raštu apie tai pranešta pareiškėjui. Tuo pačiu atsakovas nurodė, kad Tarnyba priims sprendimą dėl Ginčo sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir pateiks kadastro tvarkytojui, bei pridėjo Plano kopiją.

5.5. Tarnyba 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Ginčo sklypo kadastro duomenys, ir 2020 m. lapkričio 24 d. raštu šio Sprendimo nuorašą pateikė pareiškėjui. Šio Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2618-595/2021.

5.6. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2020 m. gruodžio 12 d. pastabas „Dėl žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano“, kuriose reikalavo atlikti Plano patikslinimą, užtikrinant, kad būtų pateikti trūkstami duomenys (informacija) apie Plano sudarymui naudotas priemones, jų metrologinę atitiktį bei paklaidas, ir tokį patikslintą planą su papildomais dokumentais pateikti pareiškėjui pakartotinai. Pateiktą Planą prašė pripažinti netinkamu ir jo nevertinti. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad jo pateiktos pastabos yra perteklinės, nes parengtas Ginčo sklypo Planas atitinka Rašte nurodytų teisės aktų reikalavimus.

5.7. Pareiškėjas su Raštu nesutiko ir pateikė skundą Komisijai, prašydamas jį panaikinti. Komisija skundžiamame Komisijos sprendime konstatavo, kad pareiškėjui teisines pasekmes kelia Sprendimas, o skundžiamas Raštas savo turiniu yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, bei atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, Nuostatų 54¹, 54².1, 54⁴.2, 54⁴.3, 54⁴.4 54¹.4, 54⁴.5, 54⁴.6, 54⁵ punktų nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su Raštu, kuriuo atsakyta į pareiškėjo pateiktas pastabas dėl Ginčo sklypo Plano, kuriuo buvo nustatyti Ginčo sklypo duomenys, patvirtinti Tarnybos Sprendimu, ginčijamu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2618-595/2021.

8. Teismas padarė išvadą, kad teisines pasekmes pareiškėju kelia ne Raštas, bet Sprendimas, kurio teisėtumą vertinant teisme turės būti įvertinta ir Sprendimo priėmimo procedūra, taigi, ir pareiškėjo pateiktos pastabos dėl Plano. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas nesutikimo argumentus, bet ne savarankiškus reikalavimus, gali reikšti ginčydamas Tarnybos Sprendimą, todėl administracinė byla dėl Rašto panaikinimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Raštas dėl pareiškėjo teiktų pastabų negali būti administracinės bylos dalyku, padarė išvadą, kad Komisija pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Rašto nagrinėjo iš esmės nepagrįstai, t. y. pažeisdama jai suteiktą kompetenciją, todėl sprendė, kad yra teisinis pagrindas ginčijamą Komisijos Sprendimą panaikinti.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti ne formos (ne formalų), bet esminį pastabų dėl Plano (duomenų) vertinimą, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Tarnybos Raštą, taip pat nutarė nutraukti ir šią administracinės bylos dalį.

11. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį (vienas reikalavimas iš trijų), priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 7,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio.

III.

12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje dėl 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo pareiškėjo A. C. naudai.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

Šalies argumentai

13.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame reiškė tris reikalavimus: panaikinti Komisijos sprendimą, panaikinti Tarnybos Raštą ir įpareigoti Tarnybą atlikti ne formos (ne formalų), bet esminį pastabų dėl Plano (duomenų) vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės buvo panaikintas tik Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, o reikalavimai Tarnybos atžvilgiu buvo atmesti ir byla toje dalyje nutraukta. Pirmosios instancijos teismas panaikino Komisijos sprendimą, pripažinęs, jog Komisija pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Rašto nagrinėjo iš esmės nepagrįstai, t. y. pažeisdama jai suteiktą kompetenciją. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka, kad pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į teismą (Komisiją), ginčydamas informacinio pobūdžio aktą, tačiau pažymėjo, kad ne nuo Nacionalinės žemės tarnybos valinių veiksmų priklauso, ar toks skundas bus nagrinėjamas teisme / Komisijoje, ar ne.

13.2. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą (Komisiją) prašant panaikinti informacinio pobūdžio aktą, ir atsakovo atžvilgiu nutraukus bylą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

13.3. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ABTĮ 40 straipsnį, neatsižvelgdamas į tai, kad būtent dėl pareiškėjo akivaizdžiai neteisėto skundo buvo inicijuotas šis teisminis (ikiteisminis) procesas. Nacionalinė žemės tarnyba neatliko jokių neteisėtų valinių veiksmų ir skundžiamu teismo sprendimu nebuvo panaikintas joks Nacionalinės žemės tarnybos administracinis aktas, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiama dėl ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies taikymo, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš jokių neteisėtų veiksmų neatlikusio atsakovo NŽT.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimu kuriamas ydingas precedentas, kai neteisėtų veiksmų nepadariusiai šaliai (Tarnybai) tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad teismas (Komisija) nagrinėjo skundą, kurio galbūt turėjo nenagrinėti.

Atsiliepimas

14. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba, teikdama apeliacinį skundą, elgiasi nenuosekliai. Tarnyba apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su Lietuvos administracinių ginčių komisijos 2021 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 21R-132(AG-60/04-2021) teisėtumu, nors pati Tarnyba šio Komisijos sprendimo neginčijo, taigi, tikėjosi ir siekė, kad šis sprendimas liktų galioti pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, tinkamai išsprendė su byla susijusius klausimus, įskaitant išlaidų paskirstymą, ir nėra teisinio pagrindo keisti šį teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjo naudai priteista 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė pareiškėjui A. C. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (patenkintas vienas reikalavimas iš trijų), todėl sprendė, kad iš atsakovo pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 7,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

18. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui A. C., ir prašo ją panaikinti. Atsakovas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatliko jokių neteisėtų valinių veiksmų ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo panaikintas joks Nacionalinės žemės tarnybos administracinis aktas, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiama dėl ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies taikymo, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš jokių neteisėtų veiksmų neatlikusio atsakovo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

21. Nagrinėjant bylos šalių argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą(-us), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą(-us), bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, suformulavo tokius reikalavimus: panaikinti Lietuvos administracinių ginčių komisijos 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 21R-132(AG-60/04-2021), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gruodžio 23 raštą Nr. 49SFN-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti Tarnybą atlikti ne formos (ne formalų), bet esminį pastabų dėl Plano (duomenų) vertinimą. Iš skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas skundo reikalavimas) matyti, kad pareiškėjas siekė konkretaus materialinio teisinio rezultato – skundžiamo NŽT Rašto panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti jo pateiktas pastabas dėl Plano, teigdamas, kad atsakovas atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas dėl Plano kaip perteklines, Plano vertinimą atliko vien tik formaliai, o ne iš esmės, nevertino jo turinio.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, panaikinant Komisijos sprendimą, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Komisijos sprendimą konstatavęs, kad Raštas dėl pareiškėjo teiktų pastabų negali būti administracinės bylos dalyku, ir Komisija pareiškėjo skundą dėl šio Rašto nagrinėjo iš esmės nepagrįstai, t. y. pažeisdama jai suteiktą kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku, todėl administracinę bylą dalyje dėl Rašto panaikinimo ir NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

24. Kaip buvo minėta, pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, siekė konkrečių pasekmių – kad atsakovo Raštas būtų panaikintas, ir atsakovas būtų įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas dėl Plano. Akcentuotina, jog skundžiamas atsakovo Raštas liko galioti, t. y. pareiškėjas nepasiekė to materialinio teisinio rezultato byloje, kurio siekė, todėl darytina išvada, kad tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimas, koks buvo priimtas šioje byloje, negali būti suprantamas kaip tenkinantis materialinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. priimtas pareiškėjo naudai.

25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo naudai, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti, todėl be teisėto pagrindo pareiškėjui iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjui A. C. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjo A. C. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasJolanta MalijauskienėVirginija Volskienė