- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- I2-5150-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03216-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 21S23912 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 44U-5446 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (toliau – ir Prašymas); 4) priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: 1) pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neatitinka konkrečių Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytų pagrindų leidimui laikinai gyventi gauti.
Nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento argumentu, jog atsižvelgiant į dirbančių (dirbusių) darbuotojų skaičių, kyla pagrįstų įtarimų dėl UAB ,,Belconsult“ (toliau – ir Bendrovė) ilgalaikių verslo perspektyvų bei suinteresuotumo užsiimti realia ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad būtent dėl praėjusiais metais UAB ,,Belconsult“ patirtų nuostolių perėjo dirbti į šią Bendrovę, kad jos veikla taptų pelninga, apie ką liudija duomenys už 2021 m.
Atsakydamas į Migracijos departamento argumentą, jog Bendrovėje įdarbintiems asmenims darbo sutartyse nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) pradėtas mokėti likus vienam mėnesiui iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pažymi, kad darbo užmokestis buvo padidintas, kad atitiktų sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti jam pereinant į darbą kitoje įmonėje. Atkreipia dėmesį, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), kuri atitiko visus keliamus reikalavimus leidimui gyventi gauti ir tuo pagrindu jam buvo išduotas ir tęsiamas (net dešimt metų) leidimas laikinai gyventi.
Atsakydamas į Migracijos departamento argumentą, jog Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, pastaruosius 6 mėn. iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė, nurodo, kad verslo plano pakeitimas nepagrįstai susietas su apgaule, nes jis buvo paruoštas priėmus sprendimą pereiti dirbti į kitą įmonę, kad pagerintų jos ekonominius rodiklius.
Teigia, jog dirbdamas pagal programinės įrangos kūrimo sutartį darbus atliko Lietuvoje, nes taip buvo lengviau komunikuoti su projekto užsakovais, taigi, priešingai nei nurodo Migracijos departamentas, tai patvirtina Bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje. Programa, instaliuota serveryje, leidžia stebėti sutarties įgyvendinimą.
Pareiškėjas neneigia, kad valdo 30 proc. TRUADA TRADE LIMITED akcijų, tačiau pažymi, kad įmonė, sutikus kitiems akcininkams, veiklą perkėlė į Lietuvos teritoriją. Nors Migracijos departamentas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. Bendrovei buvo atlikti tik 2 pervedimai, pareiškėjas paaiškina, kad ilgalaikių kontraktų įgyvendinimas nesiejamas su dažnu pinigų gavimu, dalis piniginių lėšų buvo gauta iš anksto ir už juos dar reikia atidirbti.
Teigia, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, dokumentus, pagrindžiančius Prašymą, pateikė laiku. Pripažįsta, jog nenurodė, kokią konkrečiai veiklą Bendrovė vykdė pastaruosius 6 mėn. iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo dienos.
Nesutinka, jog nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Bendrovę su atitinkamomis įmonėmis sieja verslo ryšiai. Nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė Bendrovės ir įmonės TRUADA TRADE LIMITED ilgalaikę sutartį dėl komercinės paskirties nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) priežiūros, pagal kurią buvo atliekami darbai, įskaitant ir per paskutinius 6 mėn., o atsiskaitymas už atliktus darbus numatytas metų gale. Migracijos departamentui taip pat buvo pateikta ir sutartis su UAB ,,Telia Lietuva“, įrodanti komunikavimą.
Atkreipia dėmesį, jog jo sūnus nutraukė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, nes gavo palankesnį pasiūlymą dirbti kitoje šalyje. Nurodo, kad produkto laiku nesukūrė, nes negalėjo skirti tam pakankamai laiko, be to, buvo sutaręs pratęsti darbų atlikimo terminus pareiškėjui perėjus dirbti į įmonę pilnu etatu.
Nurodo, kad veikla IT srityje nesuponuoja dalinio pinigų gavimo, kadangi gana sunku įvertinti atliktų darbų apimtį. Kuriant programinę įrangą darbų atlikimo vieta turi gana svarbią reikšmę. Bendrovės serveris yra Vilniuje, todėl jo aptarnavimui/priežiūrai irgi reikia specialisto. Veikla interneto svetainių kūrimo srityje suponuoja vykdytojų buvimą kitose šalyse/regionuose.
Pažymi, kad tik dabar pradėjo aktyvią veiklą Bendrovėje, taip pat kad jo privati veikla glaudžiai siejasi su asmenimis kitose šalyse. Akcininkų sprendimu įmonė TRUADA TRADE LIMITED įsigijo butą Vilniuje, kuris artimiausiu metu ruošiamas parduoti pareiškėjui.
Teigia, kad atsižvelgiant į veiklos pobūdį, klientų buvimą įvairiose šalyse, turi daug keliauti, todėl negali pateikti prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi, nors lietuvių kalbos egzaminą išlaikė prieš trejus metus.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad tiek Sprendimas Nr. 1 (atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi), tiek ir Sprendimas Nr. 2 (dėl nacionalinės vizos (duomenys neskelbtini) panaikinimo neišdavus leidimo laikinai gyventi) yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi remdamasis tuo, jog jis Lietuvos Respublikoje užsiima teisėta veikla kaip UAB ,,Belconsult“ akcininkas.
Pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kokiais atvejais išduodamas leidimas laikinai gyventi. Nurodo, kad nustatė, jog: 1) UAB ,,Belconsult“ įregistruota 2012 m. vasario 21 d.; nuo 2014 m. vasario 21 d. UAB ,,Belconsult“ buveinės adresas: Mindaugo g. 23-44, Vilnius, šios patalpos nuosavybės teise priklauso Kipro Respublikoje registruotai įmonei TRUADA TRADE LIMITED; 2) UAB ,,Belconsult“ per visą 10 m. laikotarpį (neatskaičiavus patirtų nuostolių) gryno pelno gavo vos 22 176 Eur; Bendrovėje dirbo tik 2 ar 3 darbuotojai; 3) UAB ,,Belconsult“ įdarbinto direktoriaus ir vadybininko darbo sutartyse nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) pradėtas mokėti likus vienam mėnesiui iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; direktoriaus mėnesinis darbo užmokestis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. vidutiniškai sudarė nuo 10 iki 30 Eur per mėnesį, o vadybininkas buvo įdarbintas tik 2021 m. kovo 31 d.; 4) pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią veiklą UAB ,,Belconsult“ vykdė pastaruosius 6 mėn. iki Prašymo pateikimo, o pateikė informaciją apie daugiau nei prieš 5 m. tariamai vykusius darbus, kurie nėra susiję su UAB ,,Belconsult“ verslo plane nurodyta vykdoma veikla; 5) pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad UAB ,,Belconsult“ vykdo realią ūkinę veiklą.
Nurodo, kad atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir pareiškėjo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, taip pat priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 2, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. spalio 10 d.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog pareiškėjas perėjo dirbti į Bendrovę, kad padarytų ją pelningą, apie ką liudija duomenys už 2021 m., laikydamas juos deklaratyviais ir nepagrįstais. Nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą Migracijos departamentas privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Įstatyme įtvirtintą pagrindą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, ar tenkinamos leidimo laikinai gyventi šiuo konkrečiu pagrindu sąlygos ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui turi būti atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, jog tam, kad pareiškėjui galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu (pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnį), pareiškėjo vykdoma veikla privalo būti reali ir vykdoma sąžiningai, o ne apsimestinai ar tik dėl akių, tačiau šiuo atveju Migracijos departamento nustatytų aplinkybių visuma leido pagrįstai vertinti, kad pagrindinis pareiškėjo Prašymo pateikimo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą UAB ,,Belconsult“, o tik gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokią veiklą Bendrovė vykdė pastaruosius 6 mėn., nėra įrodymų, kad UAB ,,Belconsult“ apskritai vykdo ūkinę-komercinę veiklą bei gauna pajamas, o vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jis siekia UAB ,,Belconsult“ padaryti pelningą, nesudaro pagrindo išduoti jam leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu.
Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, susijusius su Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiu, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas pripažįsta, kad darbo užmokestis Bendrovės darbuotojams buvo padidintas tam, kad pareiškėjas tik formaliai atitiktų Įstatymo reikalavimus, kas leidžia pagrįstai abejoti Bendrovės ilgalaikėmis verslo perspektyvomis bei suinteresuotumu užsiimti realia ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Šias išvadas patvirtina tai, kad šiuo metu Bendrovėje yra įdarbintas tik vienas asmuo, t. y. po ginčijamo Sprendimo priėmimo UAB ,,Belconsult“ darbuotojų skaičius sumažėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti išduotas tik tokiam užsieniečiui, kuris realiai užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o ne siekia tik formaliai atitikti Įstatymo nuostatas leidimui laikinai gyventi gauti. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Bendrovės vykdoma veikla yra reali ir (ar) kad pareiškėjo buvimas akcininku kokiu nors būdu užtikrina Bendrovės funkcionavimą, galimybę mokėti darbuotojams pakankamą Įstatymo reikalaujamą darbo užmokestį ar verslo perspektyvas.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad UAB ,,Belconsult“ vykdė programinės įrangos kūrimo sutartį. Teigia, jog Migracijos departamentui nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog Bendrovė Estijoje veikiančiai įmonei OU DELTABALT ir Kipro Respublikoje registruotai įmonei TRUADA TRADE LIMITED būtų suteikusi pageidaujamas programinės įrangos kūrimo paslaugas pagal sutartyse įtvirtintas nuostatas. Be to, pagal Bendrovės ir TRUADA TRADE LIMITED 2020 m. sausio 24 d. sudarytos programinės įrangos kūrimo sutarties nuostatas UAB ,,Belconsult“ buvo įsipareigojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d. už 120 000 Eur atlygį sukurti TRUADA TRADE LIMITED interneto svetainę, tačiau UAB ,,Belconsult“ banko sąskaitos išraše duomenų apie gautą 120 000 Eur sumą nėra. Sprendime Nr. 1 padarytas išvadas paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, o tai, kad jis pripažino esantis taip pat ir įmonės TRUADA TRADE LIMITED akcininkas, tik sustiprina abejones dėl Bendrovės sandorio su minėta įmone realumo.
Pažymi, kad apibūdindamas pastarųjų 6 mėn. vykdomą UAB ,,Belconsult“ veiklą pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. sausio 17 d. su Kipro Respublikoje registruota įmone TRUADA TRADE LIMITED remontavo du nekilnojamojo turto objektus (keitė išplanavimą, modernizavo, atliko dažymo, lakavimo, įrangos montavimo darbus), o 2016 m. sausio 16 d. sudarė interneto tiekimo paslaugų sutartį su UAB ,,Telia Lietuva“, pravedė šviesolaidinį internetą, įrengė patalpas serveriams ir kitą ryšio apdorojimo techniką. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią veiklą Bendrovė vykdė pastaruosius 6 mėn. iki Prašymo pateikimo, o pateikė informaciją apie daugiau nei prieš 5 m. tariamai vykusius darbus, kurie nėra susiję su Bendrovės verslo plane nurodyta vykdoma veikla. Šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais, o priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (t. y. kad Bendrovė šiuo metu vykdo tam tikras sutartis, už kurias numatytas atsiskaitymas ateityje) nepateikė.
Teigia, jog pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, kad pagrindinės jo funkcijos yra klientų konsultavimas įvairiomis ryšio priemonėmis, interneto svetainių kūrimas. Tai reiškia, kad šias funkcijas pareiškėjas galės ir toliau vykdyti nuotoliniu būdu, todėl pareiškėjo skundo teiginius, kad kuriant programinę įrangą darbų atlikimo vieta turi gana svarbią reikšmę, o Vilniuje esančio Bendrovės serverio aptarnavimui/priežiūrai reikia specialisto, dėl ko planuoja įsigyti čia butą, laiko nepagrįstais.
Remdamasis LVAT praktika nurodo, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad nuolatinis pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, juo labiau kad atsakovui nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas faktiškai užsiimtų teisėta veikla ir visapusiškai dalyvautų Bendrovės veikloje. Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus Bendrovės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas Bendrovės akcininku, realiai neįsitraukus į Bendrovės veiklą, valdymą, kontrolę, nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti išduotas tik tokiam užsieniečiui, kuris realiai užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o ne siekia tik formaliai atitikti Įstatymo nuostatas leidimui laikinai gyventi gauti.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas Nr. 1 yra neproporcingas ar pažeidžiantis teisėtus pareiškėjo interesus, šiuo sprendimu pareiškėjas taip pat nėra grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę, jam nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno erdvės valstybes.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 2, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Nurodo, kad Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi, pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalėjo būti panaikinta ir nacionalinė viza, nes neliko teisėto pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi iš naujo.
Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą Nr. 2105-LLG-0585 išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikoje ketina toliau užsiimti teisėta veikla kaip UAB ,,Belconsult“ akcininkas. Taip pat nurodė, kad: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; vedęs; šiuo metu gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini); yra privataus juridinio asmens – UAB ,,Belconsult“, įm. k. 302728797, adresas: Mindaugo g. 23-44, Vilnius, dalyvis; patvirtino, jog jam priklausančių UAB ,,Belconsult“ akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 14 000 Eur ir yra akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; pragyvenimo šaltinis – (duomenys neskelbtini) atlyginimas; nuo 2021 m. balandžio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini); yra baigęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) ir jam suteikta (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2021 m. kovo 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m., nuo 2020 m. iki 2025 m. pareiškėjui buvo išduota (duomenys neskelbtini) viza, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsisakė išduoti vizą ar leidimą.
Kartu su Prašymu pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėn. vykdo veiklą: 1) 2021 m. sudarytą Bendrovės verslo planą, kuriame nurodoma, jog pagrindinė Bendrovės veikla yra klientų techninis konsultavimas ir informacinių technologijų (IT) paslaugų rekomendavimas, o teikiamos paslaugos apima sistemų aptarnavimą, programų atnaujinimą, prijungimą prie interneto tinklo, sutrikimų šalinimą ir kt.; 2) 2020 m. sausio 24 d. su Kipro Respublikoje registruota įmone TRUADA TRADE LIMITED sudarytos programinės įrangos kūrimo sutarties skaitmeninę kopiją; 3) 2020 m. gruodžio 1 d. su Estijoje registruota įmone OU DELTABALT sudarytos programinės įrangos sukūrimo sutarties skaitmeninę kopiją; 4) 2021 m. balandžio 1 d. su TRUADA TRADE LIMITED sudarytos nekilnojamojo turto sutarties skaitmeninę kopiją; 5) Bendrovės buhalterijos didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.; 6) Bendrovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.
Išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą Migracijos departamentas nustatė: 1) Bendrovė įregistruota 2012 m. vasario 21 d.; 2) nuo 2014 m. vasario 21 d. Bendrovės buveinės adresas yra Mindaugo g. 23-44, Vilnius, o šios patalpos priklauso Kipro Respublikoje registruotai įmonei TRUADA TRADE LIMITED); 3) remiantis VĮ Registrų centro pateiktomis pelno (nuostolių) ataskaitomis, 2012-2014 m. Bendrovė dirbo nuostolingai (duomenys neskelbtini); 4) Bendrovėje dirbo 2 ar 3 darbuotojai; 5) Bendrovėje įdarbintiems asmenims darbo sutartyse nurodytas (duomenys neskelbtini) mėnesinis darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti likus vienam mėnesiui iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; 6) Bendrovės direktoriaus darbo užmokestis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. vidutiniškai sudarė 10-30 Eur per mėnesį, o Bendrovės vadybininkas įdarbintas tik 2021 m. kovo 31 d.; 7) darbuotojai yra susiję giminystės ryšiais.
Atsakovas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr.21S23912, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 44U-5446 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S.“, kuriuo nusprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. spalio 10 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pažymėtina, jog šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl nevertintinos kaip diskriminacinės.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtinęs Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 64 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Tvarkos aprašo 17.5 ir 24.21 papunkčiuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento argumentu, jog Bendrovė 6 mėn. iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo nevykdė veiklos, numatytos Bendrovės verslo plane, taip pat, kad Bendrovės darbuotojų skaičius kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės ilgalaikių verslo perspektyvų, nes 2021 m. metų Bendrovės duomenys, pareiškėjui perėjus į ją dirbti, rodo priešingai.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais pareiškėjo skundo argumentais, pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą Nr. 1 priėmė įvertinęs: ar pareiškėjas atitinka Įstatyme įtvirtintą pagrindą, kuriuo remiantis prašoma išduoti leidimą laikinai gyventi; ar yra visos sąlygos leidimui šiuo konkrečiu pagrindu (pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio nuostatas) išduoti; ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui turi būti atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi.
Remiantis 2021 m. spalio 19 d. VĮ Registrų centro išrašu apie juridinio asmens dalyvius, pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 17 d. turi 1/3 bendrovės akcijų, kurių nominalioji vertė sudaro trečdalį Bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. atitinka minimalius Įstatymo keliamus reikalavimo valdyti nuosavybės teise bendrovės įstatinio kapitalo dalį reikalavimus. Bendrovės įstatinis kapitalas yra didesnis nei reikalaujamas Įstatyme minimalus (30 118,40 Eur), tačiau Bendrovė atitinka ne visus kriterijus, dėl ko jos dalyviai gali prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje verslo vystymo tikslais. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo neįpareigoja Migracijos departamento tokį leidimą užsieniečiui išduoti, jeigu nustatomi Įstatyme įtvirtinti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai.
Aptariamu atveju paminėtina, jog pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kokią veiklą Bendrovė vykdė paskutinius 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas su Prašymu į Migracijos departamentą kreipėsi 2021 m. gegužės 10 d., o Bendrovės verslo planas buvo parengtas tik 2021 m., taigi pareiškėjo kreipimosi momentu dar nebuvo suėję 6 mėn. nuo Bendrovės verslo plane nurodytos veiklos pradžios. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentas, kad verslo plano pakeitimas nepagrįstai susietas su apgaule, niekaip nepagrindžia, kad Bendrovė verslo plane nurodytą veiklą vykdė 6 mėn. iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė informaciją apie tariamai vykusius darbus, kurie nėra susiję su Bendrovės verslo plane nurodoma vykdoma veikla (pvz., 2016 m. sausio 17 d. su Kipro Respublikoje registruota įmone TRUADA TRADE LIMITED remontavo du nekilnojamojo turto objektus - keitė išplanavimą, modernizavo, atliko dažymo darbus, lakavimo, įrangos montavimo).
Prie Prašymo pridedamos su kitomis užsienio įmonėmis sudarytos sutartys (2020 m. sausio 24 d. – su Kipro Respublikoje registruota įmone TRUADA TRADE LIMITED; 2020 m. gruodžio 1 d. – su Estijoje registruota įmone OU Deltabalt; 2021 m. balandžio 1 d. – su TRUADA TRADE LIMITED; 2021 m. kovo 22 d. – su UAB ,,Gastechas“) nepagrindžia Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas valdo 30 proc. TRUADA TRADE LIMITED akcijų, be to, UAB ,,Gastechas“ direktorius Bendrovėje yra įdarbintas vadybininku, todėl sutartys sudarytos tarp Bendrovės ir šių įmonių kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė realiai vykdo veiklą, o ne ją imituoja prisidengdama fiktyviomis sutartimis. Nors pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės klientai Lietuvos Respublikoje yra UAB ,,Artakija“, UAB ,,Gastechas“, Deltabalt OU, TRUADA TRADE LIMITED, tačiau Migracijos departamentui dokumentų, pagrindžiančių verslo ryšius su UAB ,,Artakija“, nepateikė.
Įvertinus Bendrovės pateiktas VĮ Registrų centras pelno (nuostolių) ataskaitas, matyti, jog nuo 2012 m. iki 2014 m. Bendrovė dirbo nuostolingai, o laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. gryno pelno gavo 22 176 Eur. Iš Bendrovės buhalterijos didžiojoje knygoje (laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.) bei Bendrovės banko sąskaitos išrašo (laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.) matyti, jog per devynių mėnesių laikotarpį Bendrovei buvo atlikti du pervedimai: 1) 2020 m. spalio 15 d. Estijoje registruota įmonė OU Deltabalt Bendrovei pervedė 12 500 Eur; 2) 2021 m. vasario 12 d. Kipro Respublikoje registruota įmonė TRUADA TRADE LIMITED Bendrovei pervedė 11 587,40 Eur. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad ilgalaikių sutarčių įgyvendinimas nėra siejamas su dažnomis įplaukomis į Bendrovės banko sąskaitą, o dalis lėšų buvo gauta anksčiau, tačiau Migracijos departamentui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog Bendrovė įmonei OU ,,Deltabalt“ ar įmonei TRUADA TRADE LIMITED būtų suteikusi pageidaujamas programinės įrangos kūrimo paslaugas pagal sutartyse įtvirtintas nuostatas. Pagal 2020 m. sausio 24 d. sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir TRUADA TRADE LIMITED, programinės įrangos kūrimo sutarties nuostatas Bendrovė buvo įsipareigojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d. už 120 000 Eur atlygį sukurti interneto svetainę, tačiau Bendrovės banko sąskaitos išraše duomenų, kad jai būtų pervesta tokia suma, nėra. Duomenų, kad Bendrovė šiuo metu vykdo tam tikras sutartis, už kurias numatytas atsiskaitymas ateityje, pareiškėjas taip pat nepateikė.
Sodros 2019 m. spalio 19 d. išraše apie draudėją ir jo darbuotojus nurodyta, kad pareiškėjo Prašymo Migracijos departamentui pateikimo metu Bendrovėje buvo įdarbinti 4 asmenys: direktorius (dirba nuo 2013 m. gegužės 1 d.), vadybininkas (dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d., su direktoriumi sieja giminystės ryšys), pareiškėjo sūnus (dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. liepos 28 d.) ir pats pareiškėjas (laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad po Sprendimo Nr. 1 priėmimo darbuotojų skaičius sumažėjo, t. y. Bendrovėje liko dirbti tik vienas asmuo. Bendrovėje įdarbintiems asmenims, darbo sutartyse nurodyto dydžio darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) pradėtas mokėti likus vienam mėnesiui iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas skunde neneigia minėtų aplinkybių, priešingai, nurodo, kad darbo užmokestis buvo padidintas, kad atitiktų sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti jam pereinant dirbti į Bendrovę, kas suponuoja, jog darbo užmokestis Bendrovės darbuotojams buvo padidintas tam, kad pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.
Paminėtina, jog pareiškėjas neturi aktyvių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Tai pagrindžia aplinkybė, kad pareiškėjas, nuo 2010 m. turėdamas teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį dokumentą (anksčiau išduotus leidimus laikinai gyventi), Lietuvoje nėra įsigijęs nekilnojamojo turto, Lietuvos Respublikoje ryšius palaikė tik su Bendrovės direktoriumi, taip pat neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Įtarimus, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyvena, dar labiau sustiprina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys, kuriais remiantis nuo 2011 m. sausio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto net 462 kartus.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma duoda pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas pateikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokie pareiškėjo veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Pareiškėjo skundo argumentus, esą Bendrovės veiklos specifika yra neatsiejama nuo nuolatinio pareiškėjo rezidavimo Lietuvos Respublikoje, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, kad pagrindinės jo funkcijos yra klientų konsultavimas įvairiomis ryšio priemonėmis bei interneto svetainių kūrimas. Tai reiškia, jog šias funkcijas pareiškėjas gali vykdyti nuotoliniu būdu, taigi jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Vien tai, kad pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, taip pat savaime nepatvirtina, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos tęstinumui ir sėkmingai veiklai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018). Be to, vertinant Migracijos departamento surinktų duomenų visumą, o konkrečiai, Bendrovės verslo planą, vykdytą veiklą, sudarytas sutartis, apyvartą, darbuotojų skaičių, sutiktina su atsakovo išvadomis, kad Bendrovė, sudarydama sutartis kai kuriomis kitomis įmonėmis, imitavo savo veiklą. Pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šias Migracijos departamento padarytas išvadas, nepateikė, kaip ir nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų darbuotojų realiai atliktus darbus Bendrovėje.
Pažymėtina, kad atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas gali būti identifikuojamas ir nustatomas, išanalizavus pateiktus užsieniečio prašymo ir jo priedų duomenis, viešai prieinamą informaciją, užsieniečio migracinę istoriją, Migracijos departamentui prieinamų kitų institucijų registrų ir duomenų bazių duomenis. Byloje surinkta pakankamai duomenų iš registrų (Juridinių asmenų, Sodros, Juridinių asmenų dalyvių registro), Bendrovės veiklos dokumentų, pareiškėjo pateiktų dokumentų, jo sienos kirtimą patvirtinančių duomenų, išvadoms ginčijamame Sprendime Nr. 1 pagrįsti. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, realiai neketindamas užsiimti nurodyta veikla, siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruojami, o pateikti duomenys neatitinka tikrovės, dėl to Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų pagrindu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui Sprendimu Nr. 1 buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė ir Sprendimą Nr. 2, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą, nes jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šią išvadą atsakovas grindė pareiškėjo atžvilgiu priimto Sprendimo Nr. 1 duomenimis, kuriame nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Teismas sutinka su atsakovu, kad sistemiškai įvertinus surinktų duomenų visumą kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio plėtoti verslą ar dirbti Lietuvoje, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia skundžiamų atsakovo Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįstumo ir teisėtumo, juos naikinti faktinio ir teisinio pagrindo nėra, todėl skundo reikalavimai dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 21S23912 ir 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 44U-5446 panaikinimo atmestini. Netenkinus šių reikalavimų, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.