Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Tučkui, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Reginai Šeperienei, institucijos atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais nustatymo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117). Šalys turi nepilnamečius sūnus M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-32). Per teismo skirtą šešių mėnesių susitaikymo terminą sutuoktiniai nesusitaikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30 straipsniai, 3.35 - 3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad visus santuokos metus pinigus uždirbo ir šeimą išlaikė ieškovas, atsakovės pajamos minimalios ir epizodiškos. Ieškovas dirbo užsienyje, o atsakovė rūpinosi vaikais, buitimi ir namo statybomis. Ieškovo 2005 m. sausio 17 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įgaliojimai (atstovauti jį, savo nuožiūra naudotis bei valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą), šalių vykdoma bendro namo statyba ir ieškovo pinigų patikėjimas atsakovei įrodo, kad abu sutuoktiniai vienas kitu pasitikėjo ir neįrodo atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo ieškovo nurodytais motyvais (t. 1, b. l. 46-48, t. 3, b. l. 76). Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, daro išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi. Nutraukti santuoką vien dėl ieškovo kaltės nėra pagrindo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nuotraukų bei šalių paaiškinimų nenustatyta, kad jis su atsakove elgėsi žiauriai, girtavo, dėl savanaudiškumo paliko šeimą ir neteikė vaikams išlaikymo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis visiškai nesirūpino šeima. Santuoką nutraukus šalims paliktinos santuokinės M. ir M. pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisi 50000,00 Lt neturtinę žalą.

Teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus, jei šalys dėl to nesusitarė.

Šalių nepilnamečių vaikų M. M. ir G. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka vaikų interesus ir ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 3.174 str.).

Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, atsakovė su prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės sutiko, tik prieštaravo, kad vaikų bendravimas su tėvu vyktų pamokų ir užsiėmimų metu, tam pritarė ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (t. 3, b. l. 142, t. 4, b. l. 8-9). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.).

Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka neprieštarauja vaikų interesams, motina jai iš esmės pritaria, o vaikai yra tokio amžiaus, kad supranta pareigą gerai mokytis, lankyti pamokas ir gali suderinti vykimą pas tėvą ne pamokų metu, todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir nustatytina, kad tėvas R. M. su nepilnamečiais vaikais G. ir M., bendraus ir dalyvaus juos auklėjant tokia tvarka: G. M. ir M. M. savo gimimo dienas švęs su tėvu ir pas tėvą nelyginiais (2015 m., 2017 m. ir t.t.) metais; su tėvu ir pas tėvą švęs metų šventes: nelyginių Naujųjų metų sutikimą (pradžia 2015 m.) 3 dienas, Šv. Velykų 2 dienas lyginiais metais (pradžia 2016 m.) ir Kūčias, Šv. Kalėdas 3 dienas nelyginiais metais (pradžia 2015 m.); pas tėvą 2 dienas švęs tėvo gimtadienį (vykimo pas tėvą į Švediją laikas neįskaitomas į tvarkoje nustatytą šventėms švęsti pas tėvą laiką); su tėvu ir pas tėvą bus iki 1 mėnesio laiko vaikų vasaros atostogų metu (į vieno mėnesio laiką įskaitomas vaikų kelionės į Švediją ir grįžimo laikas). Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

Išlaikymas vaikams priteistas 2012 m. balandžio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-630-179/2012 (t. 1, b. l. 33-37).

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, realiai egzistuojantis.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantis ir dalintinas turtas yra – 70 % baigtumo statomo gyvenamojo namo, 187000,00 Lt vertės (teisiškai neįregistruotas, statomas pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir automobilis Ford Courier, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Lt vertės. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktų nekilnojamojo turto verčių skirtumas nėra didelis. Nekilnojamojo turto vertė nustatoma remiantis J. Pikūno individualios įmonės turto vertės nustatymo pažymos duomenis, kadangi ji sudaryta atlikus statomo gyvenamojo namo dalinę ekspertizę, nustačius darbų baigtumą procentais ir atitinka esamą situaciją (t. 1,. b. l. 139).

0,5100 ha žemės sklypas, 28000,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame statomas namas, priklauso abiems sutuoktiniams po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 41-42). Automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninis atsakovės turtas, kadangi įsigytas 2011 m. rugpjūčio 30 d., šalims negyvenant kartu, kaip ir ieškovo automobilis Citroen Jumpy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Švedijoje, įsigytas 2012 m. liepos 21 d. (t. 1, b. l. 40-44, t. 3, b. l. 168-170).

Piniginės lėšos, kurias šalys gyvendamos kartu sukaupė ir buvo padėjusios banke kaip indėlius – 67860,22 Lt ir 12980,83 Eur iki 2011 m. rugpjūčio 16 d., 3788,23 Eur iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. tiek ieškovo ir atsakovės kartu, tiek atskirai, panaudotos šeimos poreikių tenkinimui ir bendro namo statybai, todėl jos nedalintinos (t. 1, b. l. 159, t. 4, b. l.79-80). Šalys nurodė, kad jos kartu negyvena nuo 2011 m. sausio 18 d., tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar 2012 m. vasarą kartu atostogavo. Nustatyta, kad namo statybos ir toliau buvo vykdomos, o atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji nuo 2011 m. sausio 18 d. gavo pajamas, kurias panaudojo statyboms. Be to, iš byloje pateikų bankinių dokumentų matyti, kad atsakovė ir toliau disponuoja užsienio valiuta, ją parduoda (t. 1, b. l. 155, 160).

Tai pat nedalintinas ir automobilis AUDI A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas ieškovo vardu, nes jis parduotas iki šios civilinės bylos iškėlimo (t. 3, b. l. 173).

Atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo 56400,00 Lt vertės 3 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 9620,00 Lt vertės garažo boksą Nr. 12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas prašo pripažinti ieškovo su atsakove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu, šio turto valdymą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nutraukti ir jį asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui. Pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą nėra, todėl jis atmestinas. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad šį turtą atsakovei 2002 m. birželio 3 d. padovanojo tėvai, kurie jį valdė nuosavybės teise. Tuo metu buto kaina buvo 28121,00 Lt, garažo kaina 8410,00 Lt (t. 1, 38-40, t. 2, b. l. 18). Buto ir garažo pirkimą už sutuoktinių bendrus pinigus ieškovas įrodinėjo tuo, kad jis nuo 2000 m. dirbo Švedijoje ir iš jo uždirbtų pinigų pirko šį turtą, tačiau jį registravo atsakovės tėvų vardu, nes vengė 1997 m. spalio 30 d. įvykusios autoavarijos padarinių - išieškojimo nukreipimo į šeimos turtą. Iš antstolės pateiktos informacijos nustatyta, kad žala dėl šios autoavarijos yra tik 2082,67 Lt. Tokia suma nelaikytina didele grėsme ieškovo šeimos turtui, tačiau šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovas linkęs manipuliuoti susidariusiomis situacijomis savo naudai, juo labiau, kad ieškovas dokumentų, patvirtinančių jo turimą pinigų sumą buto pirkimui nepateikė. Net ir būsto pagerinimai, atlikti gyvenant bendrai, nesudaro pagrindo pripažinti juos esant tokio mąsto, kad būtų galima laikyti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys nurodo, kad bendrai santuokoje įgijo statybines medžiagas ir įrankius, kurie buvo naudojami namo statybai ir šiuo metu yra statomame name. Ieškovas nurodo, kad šių įrankių vertė yra 10905,00 Lt ir prašo juos priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės priteisti už juos kompensaciją. Atsakovė nurodo, kad statybines medžiagas panaudojo namo statybai, vienus įrankius pasiėmė ieškovas, o kiti likę name ir ieškovas jų neima, nes jie sugedę. Nors tarp šalių kilo didelis ginčas dėl šių statybinių medžiagų ir įrankių, tačiau jos nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu teismas galėtų juos įtraukti į bendro turto balansą ir padalinti. Turėdamos procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę), šalys nepateikė tikslių duomenų, kokie įrankiai ir kokios statybinės medžiagos šiai dienai yra (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Akivaizdu, kad namo statyboje naudojami įrankiai ir statybinės medžiagos, buvo įsigyti šalims gyvenat kartu iš bendrų šeimos lėšų, tikslus kiekis ir vertė nežinomi, ieškovas jų įsigijimo dokumentų nepateikė, todėl jie nedalintini kaip atskiras objektas, o priskiriami prie nebaigtos statybos namo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2011). Ieškovas prašė jam priteisti butą su garažu, atsakovei priteisti namą, žemės sklypą ir už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį jam priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovė prašė visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, taip pat ir ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, ir ieškovui iš jos priteisti piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Teismas nustatė, kad dalintinas turtas yra 70 % baigtumo statomas gyvenamas namas, 187000,00 Lt vertės, statomas pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotas (statomas 0,5100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ir automobilis Ford Courier valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Lt vertės, kad statomas namas gali būti padalintas natūra, kad yra galimybės šalims jį bendrai valdyti ir naudoti, kad vaikų interesai nebus pažeisti, o jų bendravimas su tėvu bus patogesnis, kad atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovui kompensaciją, teismas nenustatė pagrindų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nes byloje pateikti šalių sąskaitų išrašai ir kasos čekiai tik patvirtina, kad šalys namą statėsi kartu iš ieškovo uždirbamų pinigų, atsakovė jais disponavo savo nuožiūra pagal poreikius, todėl statomas namas padalintinas po ½ šalims, o automobilis priteistinas atsakovei, nes ginčo dėl jo priteisimo atsakovei tarp šalių nėra. Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi atleido ieškovą nuo 3000,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, ieškovas sumokėjo 4450,00 Lt žyminį mokestį, o 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi atleido atsakovę nuo 3794,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, atsakovė sumokėjo 1000,00 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 13, 176, 178, t. 3, b. l. 28, 32-33). Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies žyminis mokestis neperskaičiuojamas, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nedalintinos, valstybei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą priteistinos iš abiejų šalių po 20,93 Eur (CPK 83 str. 3 d. 86 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką R. M. palikti santuokinę pavardę – M., R. M. palikti pavardę – M.

Nustatyti nepilnamečių M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M.

Nustatyti ieškovo R. M. bendravimo su vaikais tokią tvarką: G. M. ir M. M. savo gimimo dienas švęs su tėvu ir pas tėvą nelyginiais (2015 m., 2017 m. ir t.t.) metais; su tėvu ir pas tėvą švęs metų šventes: nelyginių Naujųjų metų sutikimą (pradžia 2015 m.) 3 dienas, Šv. Velykų 2 dienas lyginiais metais (pradžia 2016 m.) ir Kūčias, Šv. Kalėdas 3 dienas nelyginiais metais (pradžia 2015 m.); pas tėvą 2 dienas švęs tėvo gimtadienį (vykimo pas tėvą į Švediją laikas neįskaitomas į tvarkoje nustatytą šventėms švęsti pas tėvą laiką); su tėvu ir pas tėvą bus iki 1 mėnesio laiko vaikų vasaros atostogų metu (į vieno mėnesio laiką įskaitomas vaikų kelionės į Švediją ir grįžimo laikas).

Priteisti ieškovui R. M. ir atsakovei R. M. po ½ dalį 70 procentų baigtumo statomo gyvenamojo namo, 54159 Eur (187000,00 Lt) vertės (teisiškai neįregistruotas, statomas pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovei R. M. automobilį Ford Courier, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 58 Eur (200,00 Lt) vertės.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M. valstybei 20,93 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Priteisti iš atsakovės R. M. valstybei 20,93 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.