- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2-17926-221/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13273-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- N. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ingai Dziuman, nedalyvaujant pareiškėjui N. T., suinteresuotam asmeniui antstoliui Regimantui Budreikai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. T. skundą dėl antstolio veiksmų, asmuo, kurio veiksmai skundžiami – antstolis Regimantas Budreika, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kad pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti šešis 2011 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą ir patvarkymus areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tai yra sustabdyti šešių 2011 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymų vykdymą, kol bus išspręstas ginčas dėl reikalavimo (patvarkymo) teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 3-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. šešis patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nurodė, jog minėti patvarkymai nepagrįsti, neteisėti, prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, nes trijuose patvarkymuose antstolis nurodęs areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą ir kituose trijuose patvarkymuose taip pat nurodo areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš esmės antstolis priėmė visiškai analogiškus šešis patvarkymus tuo pačiu klausimu. Tokie antstolio veiksmai, kai surašomi šeši skirtingi dokumentai, tačiau tuo pačiu klausimu yra neteisingi, kadangi antstolis tyčia neteisėtai ir nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Be to, kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pas tą patį antstolį, yra areštuotas visas pareiškėjo turtas bei bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos. Todėl ginčijimais šešiais patvarkymais antstolis neteisėtai ir nepagrįstai didina vykdomąsias išlaidas. Antstolis, priimdamas visiškai nereikalingus šešis ginčijamus patvarkymus vietoje vieno, pažeidė proceso ekonomiškumo principą bei pablogins ir taip blogą pareiškėjo turtinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo teigimu, šeši ginčijami patvarkymai yra visiškai nereikalinga vykdymo priemonė, kuri iš esmės tik nepateisinamai didina vykdymo išlaidas, kurios vėliau bus išieškotos iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
Antstolis R. Budreika atsiuntė atsiliepimą, kuris pateiktas praleidus terminą, todėl 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto teismo nutartimi laikytas nepaduotu, pateiktas procesinis dokumentas laikytas paaiškinimu. Paaiškinime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, (b.l. 20). Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 18 d. antstolio patvarkymai priimti vadovaujantis procesinėmis teisės normomis, numatančiomis, priverstinio vykdymo priemones, tai yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių bei gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte nurodyta, kad antstolis gali areštuoti pinigines lėšas, jeigu antstoliui nereikia vykdyti piniginių lėšų paieškos banke (CPK 689 str. 4 d. galiojusi redakcija). Vadovaudamasis teisės normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priedu 2011 m. rugpjūčio 18 d. surašyti ginčijami patvarkymai dėl lėšų areštavimo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priede nėra numatyta galimybė kartu areštuoti ir antstolio vykdymo išlaidas. CPK 689 str. 1 d. (galiojusi redakcija) – antstolis nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas sustabdo tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis priteistą vykdomajame dokumente nurodytą sumą areštuoja ir esant piniginėms lėšoms nurašo į savo depozitinę sąskaitą bei paskirsto išieškotojams ir saugo iki skolininkas sutiks ar neprieštaraus vykdymo išlaidų apskaičiavimui arba iki teismo nutarties priteisti vykdymo išlaidas (CPK 611 str.). Patvarkymas areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą ir esmės skiriasi nuo patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl negali būti rašomas vienas patvarkymas ir priteistos skolos areštui ir vykdymo išlaidų areštui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priede nurodyta, kad antstolis areštuoja sumą esančią sąskaitoje (nurodytas vienaskaitos linksnis). Vadinasi antstolis turėtų surašyti tiek patvarkymų dėl sąskaitų arešto, kiek yra sąskaitų, o viename patvarkyme nurodyti vieną sąskaitą. Antstolis, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, jeigu skolininkas turi kelias sąskaitas tame pačiame banke, patvarkyme dėl lėšų areštavimo nurodė abi sąskaitas. Vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00138 areštuotos skolininko sąskaitos minėtoje vykdomojoje byloje reikalingai išieškoti sumai, kuri niekaip nesusijusi su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamu išieškojimu, todėl papildomas sąskaitų areštavimas, atsiradus vykdomajam dokumentui antstoliui yra privalomas (CPK 624 str.).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiuntė atsiliepimą, nurodydama, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti (b.l. 24-25). Atsiliepime nurodė, kad antstolis vykdydamas įstatymo numatytas funkcijas veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.). Skolininkas N. T. laiku ir gera valia savo prievolių nevykdė, todėl buvo pradėtas vykdomųjų dokumentų priverstinis vykdymas, kurio metu antstolis atliko pirminius vykdymo veiksmus bei taikė priverstinio vykdymo priemones. CPK 624 straipsnio 2 dalyje pateiktas priverstinio vykdymo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis. Antstolis procesinių teisės normų nepažeidė.
Pareiškėjas N. T. teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (b.l. 29), nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė.
Antstolis R. Budreika teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (b.l. 30), nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (b.l. 31), nedalyvavo, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atstovui nedalyvaujant (b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjus pateiktus rašytinius įrodymus, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. antstoliui vykdymui pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš N. T. už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Vykdant šį dokumentą, 2011 m. birželio 27 d. skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. Kadangi skolininkas gera valia teismo sprendimo neįvykdė, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai – 2011 m. rugpjūčio 18 d. priimti antstolio patvarkymai dėl lėšų areštavimo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą: AB bankas „SNORAS“, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, bei patvarkymai dėl lėšų vykdymo išlaidų sumai areštavimo ir jų pervedimo saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą: AB bankas „SNORAS“, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 str. 1 d.).
Antstoliui suteikiama teisė areštuoti skolininko turtą, taip pat ir lėšas (CPK 675 str. 2 d., 689 str. 4 d.) išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nukreipdamas vykdymą į pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, antstolis priima patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 1 d.). Patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Antstolio reikalavimas vykdomas perduodant bankui, kitai kredito įstaigai ar asmeniui inkasinį debeto nurodymą, nurodymą sustabdyti lėšų išmokėjimą arba patvarkymą (CPK 689 str. 1 d.).
Kadangi skolininkas antstolio 2011 m. birželio 27 d. raginimo įvykdyti sprendimą geruoju nevykdė, todėl buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai: 2011 m. rugpjūčio 18 d. priimti patvarkymai areštuoti ne tik išieškotiną sumą, bet ir vykdymo išlaidas lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte, nustatyta, kad, vykdant vykdomąjį dokumentą, išieškomos ir vykdymo išlaidos be vykdomojo dokumento dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Taip įstatymų leidėjas apsaugo skolininko turtinius interesus, kad nedidėtų vykdymo išlaidos.
Vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalyje nenustatyta specialios vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos. Pagal šią teisės normą antstolis turi teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priede nėra numatyta galimybė kartu areštuoti ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas. Antstolis vykdomajame dokumente nurodytą sumą areštuoja ir esant piniginėms lėšoms nurašo į savo depozitinę sąskaitą bei paskirsto išieškotojams, o lėšas vykdymo išlaidoms padengti areštuoja, nusirašo į savo depozitinę sąskaitą ir saugo iki skolininkas sutiks ar neprieštaraus vykdymo išlaidų apskaičiavimui arba iki teismo nutarties priteisti vykdymo išlaidas (CPK 611 str.). Taigi, patvarkymas areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai padengti ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą ir esmės skiriasi nuo patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pagrindinei skolai padengti, todėl rašomi atskiri patvarkymai: priteistos skolos areštui ir vykdymo išlaidų areštui. Antstolis gali priimti patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio. Tokie organizaciniai veiksmai taip pat turi atitikti CPK normas, netgi nepakankamai tikslus CPK normų laikymasis nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2007 konstatavo, kad lėšos, numatytos išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdymo veiksmų atlikimo metu pervedamos į antstolio depozito sąskaitą, kurioje yra saugomos. Po pervedimo į šią sąskaitą jos netampa antstolio nuosavybe. Vykdymo išlaidų suma iš anksto tiksliai nežinoma, ji būna tik apytikrė, todėl yra nustatyta speciali jų išieškojimo tvarka pagal CPK 611 straipsnį. Ji užtikrina, kad skolininkas bus informuotas apie detalias vykdymo išlaidas ir tik tokios išlaidos, skolininkui sutikus ir jas sumokėjus geruoju ar ginčo keliu išieškojus teismo nutartimi, galės būti laikomos antstoliui tenkančiu atlyginimu ir jo nuosavybe. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti (CPK 611 str.).
Ginčijamais patvarkymais vykdomoji byla nebuvo užbaigta, bet tik areštuotos lėšos išieškomam įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti, ir tokiu atveju nebuvo sprendžiama dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko.
Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Jie visi turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta dėl teismo paskirtos baudos skolininkui, t.y. N. T., už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, išieškojimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas, kaip nepagrįstas atmestinas.
Įvertindamas išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 513 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Panaikinti 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą vykdomųjų veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per 7 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.