Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, akcinė bendrovė DNB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Dalis erdvės“, R. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2- 788/2012, išaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1791/2011, panaikindamas atsakovo kreditorių komiteto 2010 m. balandžio 8 d. nutarimus, nevertino teisininko R. N. darbo apimties ir funkcijų visumos. Tai lemia, kad vertinant BUAB „Gertauta“ patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, remtis vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1791/2011, argumentais negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas administratorės pareiškimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje sprendžiamas nutarimų, kuriais buvo nustatytas administravimo išlaidų dydis tam tikrais įmonės bankroto proceso administravimo laikotarpiais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. liepos 9 d. teismo nutartimi iškėlus UAB „Gertauta“ bankroto bylą, bankroto administratore buvo paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. 2013 m. kovo 21 d. nutartimi ši administratorė atleista iš pareigų nuo 2013 m. kovo 2 d., nuo šios datos administruoti bankroto procesą paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi panaikinta nutarties dalis dėl UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“ paskyrimo ir kito administratoriaus paskyrimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pastaroji įmonė vėl paskirta BUAB „Gertauta“ bankroto administratore. Taigi nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“ administratorės pareigas atliko laikinai.

Dėl bylų sujungimo

Apeliantės prašymas bylą sujungti ir nagrinėti kartu su Lietuvos apeliaciniam teismui perduota byla pagal AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-796-324/2016 netenkintinas, kadangi AB DNB banko atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-796-324/2016 yra išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1025-330/2016.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

Pirmosios instancijos teismas iš 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatė, kad už nutarimus balsavo kreditoriai, turintys daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (AB DNB bankas turi 43,85 proc., VĮ Turto bankas – 21,88 proc., VSDFV Kauno skyrius – 0,66 proc., UAB „Dalis erdvės“ – 0,40 proc., R. N. – 0,23 proc.), todėl sprendė, kad ginčijami nutarimai priimti pagal AB DNB banko pateiktą projektą. Teismas pažymėjo, kad D. B. kreditorinio reikalavimo apimties klausimas yra išspręstas 2015 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-884-178/2015, kurioje konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria D. B. kreditorinis reikalavimas yra sumažintas 4 243 779 Lt, yra galiojanti, o apeliacinis procesas pagal kreditoriaus R. N. skundą pradėtas neteisėtai. Teismas nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo metu D. B. kreditorinis reikalavimas sudarė 2 266 090,88 Lt, todėl jo nedalyvavimas susirinkime neturėjo lemiamos įtakos susirinkimo kvorumui ir priimtų sprendimų turiniui.

Taigi skundžiamoje nutartyje teismas įvertino tiek pareiškėjo, tiek kreditoriaus R. N. argumentus dėl ginčijamų susirinkimo nutarimų procedūrinių pažeidimų ir konstatavo, kad ginčo nutarimai priimti balsavus kreditoriams, turintiems daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais kreditoriaus R. N. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, kad procesas pagal pareiškėjo skundo reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo turėjo būti nutrauktas.

Dėl nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu

Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi (civ. byloje Nr. B2-7-343/2016) patvirtinta 47 157,07 Lt suma, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Pakartotinis kreditorių susirinkimas 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 3 patvirtino BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatą iki teismo nutarties dėl BUAB „Gertauta“ paskelbimo bankrutavusia ir pripažinimo likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir leido administratoriui administravimo išlaidoms apmokėti naudoti tą pačią 47 157,07 Lt įmonės lėšų sumą. Šiame susirinkime buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį iki 2009 m. kovo 27 d. BUAB „Gertauta“ 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009).

Ginčijamu šeštuoju darbotvarkės klausimu BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas 2015 m. vasario 23 d. nutarė už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d. patvirtinti 47 887 Lt (13 869,03 Eur) administravimo išlaidas. Taigi 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimas sprendė klausimą ir priėmė nutarimą tokiu klausimu, kuris yra išspręstas daugiau nei prieš šešerius metus.

Atsižvelgdamas į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.), kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 str. 1 d.), kasacinis teismas yra konstatavęs, jog administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Nagrinėjamu atveju 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį iki 2009 m. kovo 27 d., vadinasi, kreditoriai priėmė administratoriaus vykdomas prievoles administruojant įmonę iki 2009 m. kovo 27 d. ir administratoriaus veiksmams pritarė.

Kasacinis teismas, aiškindamas bankroto administratoriaus teisėtų lūkesčių principą esant patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai ir administratoriaus atlyginimui, nurodė, kad panaikinus ginčijamą nutarimą, kuriame įtvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir įmonės administratoriaus susitarimas dėl mokėtino atlyginimo, būtų pažeisti administratoriaus teisėtai įgytų lūkesčių ir nuosavybės neliečiamumo principai bei apsaugos garantijos. Kreditorių susirinkimas administratoriui nustatytą atlyginimą šiuo metu gali keisti tik už būsimą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad nustatant mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Konstatuota, kad keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, jį mažinti galima tik perspektyviai, t. y. į ateitį. Keičiant administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-618/2012).

Įvertinus teismų praktikoje formuojamas administravimo išlaidų keitimo taisykles, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytu laikotarpiu administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui buvo reglamentuoti galiojančiu kreditorių nutarimu, o ginčo nutarimas nukreiptas į administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui keitimą atgaline data.

Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl administratoriaus netinkamų pareigų vykdymo, jo nustatytų neteisėtų ir net gal būt nusikalstamų veiksmų gali būti pagrindas spręsti dėl administratoriaus civilinės atsakomybės, o ne pagrindas iš naujo atgaline tvarka spręsti administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą.

Dėl nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu

Devintuoju darbotvarkės klausimu nutarta nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2013 m. kovo 28 d. patvirtinti 62 039 Lt (17 967,74 Eur) dydžio administravimo išlaidas. Teismas nustatė, kad administravimo išlaidos nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. sausio 19 d. buvo patvirtintos 2009 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, todėl konstatavo, kad nutarimo dalis, kuria patvirtintos administravimo išlaidos nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. sausio 19 d., yra neteisėta, nes šiam laikotarpiui jau yra patvirtintas administravimo išlaidų dydis. Teismas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kokia administravimo išlaidų dalis yra skirta laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 19 d. iki 2013 m. kovo 1 d., todėl perdavė kreditorių susirinkimui klausimą dėl išlaidų nuo 2010 m. sausio 19 d. iki 2013 m. kovo 28 d. nagrinėti iš naujo.

Nors ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte numatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, tačiau dėl jau aukščiau aptartų teismų praktikos administravimo išlaidų keitimo klausimais formuojamų taisyklių ši teismo išvada pripažintina pagrįsta.

Apeliantės teigimu, padaręs tokia išvadą teismas tapatina kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimais, reikšmę su kreditorių susirinkimo teise spręsti apie faktinį lėšų panaudojimą ir patirtų išlaidų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo susirinkime kreditoriai sprendė ne administratoriaus atliktų darbų ataskaitos tvirtinimo klausimą, o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pakartotinai svarstė administravimo išlaidų nustatymo klausimą laikotarpiu, kuomet išlaidos jau buvo nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutarimą panaikino, o negalėdamas nustatyti, kokia tiksliai dalis išlaidų skirta laikotarpiui, kuriuo kreditoriai turi teisę spręsti dėl administravimo išlaidų nustatymo, pagrįstai perdavė šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Ginčijama teismo nutartis, kuria kreditorių susirinkimo nutarimai panaikinti ir dėl dalies juose svarstytų klausimų perduoti spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo, nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad ,,administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Dėl nutarimų dešimtuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais

Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 10 d. įvyko BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2014 m. spalio 1 d., o antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas atlyginimo administratoriui ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas ir nutarta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ nuo paskyrimo UAB „Gertauta“ administratoriumi (2013 m. kovo 2 d.) iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro paskirti 6 000 Lt plius PVM mėnesinį atlyginimą bei 2 000 Lt plius PVM dydžio administravimo išlaidų sumą per mėnesį, kurią administratorius gali naudoti BUAB „Gertauta“ būtinoms administravimo išlaidoms padengti.

Šioje byloje ginčijamu kreditorių susirinkimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ administravimo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. (laikino administravimo laikotarpiu) paskirti administratorei 1 000 Eur atlyginimą ir 92,94 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Teismas šį nutarimą panaikino nustatęs, kad atlyginimas administratorei buvo nustatytas minėtu 2014 m. spalio 10 d. nutarimu. Teismas sprendė, kad ginčijamu nutarimu kreditoriai sumažino atlyginimą administratorei atgaline data, ir pažymėjęs, kad šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje patirtinoms administravimo išlaidoms, šią nutarimo dalį pripažino neteisėta. Nutarime atlyginimas administratoriui nustatytas visu nurodytu laikotarpiu, neišskiriant atgaline data nustatyto atlyginimo dalies, todėl nesant galimybės įvertinti visos nutarime nurodytos sumos pagrįstumo, šiuo nutarimu svarstytą klausimą teismas pagrįstai perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu nutarta nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki įmonės pabaigos patvirtinti 11 584,80 Eur administravimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu kreditoriai priėmė nutarimą dėl administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui keitimo atgaline data, todėl nutarimą pripažino neteisėtu.

Apeliantės teigimu, konstatavęs, kad kreditoriai nutarimus priėmė atgaline data, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. spalio 10 d. nutarimu kreditorių komitetas antruoju darbotvarkės klausimu atlyginimą administratoriui ir administravimo išlaidas taip pat nustatė atgaline data. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodoma situacija nėra analogiška teismo vertintoms, kadangi nors kreditorių komitetas 2014 m. spalio 10 d. nutarimu nustatė administravimo išlaidas už praėjusį laikotarpį, tačiau, priešingai nei nagrinėjamu atveju, administravimo išlaidos nurodytam laikotarpiui apskritai nebuvo nustatytos.

Pažymėtina, kad galiojant 2014 m. spalio 10 d. nutarimui dėl administravimo išlaidų nustatymo, kreditoriai dėl to paties laikotarpio priima kitą nutarimą kitaip išspręsdami jau išnagrinėtą klausimą. Kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. nutarimas buvo apskųstas teismui, ginčijant administratoriui nustatytą atlyginimą ir administravimo išlaidoms skirtą sumą. Kreditorių susirinkimas, nesulaukęs teismo sprendimo dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tuo pačiu klausimu priima skundžiamus nutarimus. Ši situacija neatitinka teisinių santykių stabilumo bei paneigia kreditorių komiteto priimtais nutarimais sukurtų teisinių pasekmių galiojimą.

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-637-343/2016, 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl atlyginimo administratoriui ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pripažino negaliojančiu, konstatavęs, kad administratoriui paskirtas 1 750,30 Eur (6 000 Lt) per mėnesį atlyginimas yra neteisingas, nesąžiningas, neprotingas, pažeidžiantis kreditorių interesus, todėl nutarimą dėl atlyginimo administratoriui nustatymo panaikino, taip pat panaikino nutarimo dalį, kuria patvirtinta 2 000 Lt (580 Eur) plius PVM administravimo išlaidų suma, nurodęs, kad ši suma nebuvo pagrįsta faktiniais duomenimis, o administratoriaus veiklos ataskaita patvirtina, kad administratorius turėjo 292,65 Lt administravimo išlaidų, t. y. beveik 20 kartų mažiau nei patvirtintos išlaidos. Ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi – dėl jos atsakovė BUAB „Gertauta“ padavė atskirąjį skundą, kurį teismas priėmė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė kreditoriams iš naujo svarstant administravimo išlaidų dydžio ir laikotarpio klausimą atsižvelgti į Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-637-343/2016, kurioje bus nutarta dėl BUAB „Gertauta“ 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo, baigtį.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčui aktualiu klausimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ginčijamus nutarimus panaikinti, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja BUAB „Gertauta“ pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą (62-64 b. l.). Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“, j. a. k. 135980818, iš kreditorės akcinės bendrovės DNB banko, j. a. k. 112029270, 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.