- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1325-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 69-3-18211-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- BUAB „Gertauta“
- Atsakovas
- AB DNB lizingas, AB DNB
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB DNB lizingo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-214/2015 pagal ieškovo BUAB „Gertauta“ ieškinį atsakovui AB DNB lizingas dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų priteisimo. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Gertauta“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 28.143,68 Lt be pagrindo gautų piniginių lėšų, 7.025,92 Lt įstatyminių palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5). Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2007-02-01 bei 2007-06-21 sudarė lizingo sutartis, pagal kurias atsakovė ieškovei perdavimo naudotis aktais perdavė automobilius Audi Q7 ir VW Touran GP Conceptline 1,9 TDI, o ieškovė sutartyse nustatytais terminais ir tvarka įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Kauno apygardos teismo 2008-07-09 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2008-10-15. 2008-11-25 ieškovės bankroto administratorius sumokėjo į atsakovės sąskaitą už ieškovę 8.242,77 Lt. 2008-12-12 ieškovė atsakovui sumokėjo 1.132,65 Lt; UAB „Renavita“ už ieškovę atsakovei 2009-12-13 sumokėjo 9.435,23 Lt, o 2009-04-22 - 9.333,03 Lt. Nuo Kauno apygardos teismo 2008-07-09 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjimo dienos atsakovė iš ieškovės gavo 28.143,68 Lt, nors po bankroto bylos iškėlimo yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles ir yra nutraukiamas netesybų, palūkanų ir kitų sumų mokėjimas. Dėl likusių nesumokėtų skolų UAB „DNB NORD lizingas“ turėjo kreiptis į BUAB „Gertauta“ bankroto administratorių dėl kreditorinių reikalavimų. Ieškinio teisiniu pagrindu nurodo nepagrįstą praturtėjimą, ir pareigą tokiu dydžiu atlyginti nuostolius.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 45-49). Nurodė, jog lizingo sutartys buvo tęsiamos, kadangi BUAB „Gertauta“ administratorius 2008-11-14 raštu informavo, kad Lizingo sutartys toliau bus vykdomos. BUAB „Gertauta“ naudojosi nurodytais automobiliais ir iš dalies vykdė sutartyje numatytus mokėjimus. 2009 m. balandžio mėn. BUAB „Gertauta“ nustojus vykdyti įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis, šios sutartys nutrauktos ir pareikalauta grąžinti tvarkingus automobilius Audi Q7 ir VW Touran. Automobiliai Lizingui buvo grąžinti tik 2011-04-12. Ieškovės nurodomi administratoriaus ir UAB „Renavita“ mokėjimai buvo atliekami pagal galiojančias sutartis už naudojimąsi Lizingui priklausančiomis transporto priemonėmis. Bankroto bylos įmonei iškėlimas nėra besąlygiškas pagrindas visoms tokioms įmonės sudarytoms sutartims pasibaigti. Šiuo atveju administratorius tęsė lizingo sutarčių vykdymą, naudodamasis Lizingui priklausančiomis transporto priemonėmis bei iš dalies vykdydamas sutartyse numatytus mokėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis nenustatė jokių šiai bylai reikšmingų prejudicinių faktų, kadangi buvo priimta ginče ne tarp tų pačių šalių, joje buvo nagrinėjami iš esmės skirtingi teisiniai santykiai ir sprendimas priimtas dėl iš esmės kito ginčo, tai yra, buvo nagrinėjamas ne Lizingo sutarčių ir lizingo santykių teisėtumo apskritai klausimas, o tik BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Ginčijamų įmokų atlikimo metu tarp ginčo šalių egzistavo sutartiniai lizingo santykiai, Lizingo sutarčių objektai buvo intensyviai valdomi ir naudojami ieškovės ar su ja susijusių asmenų, todėl nėra pagrindinės reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo sąlygos - įstatymo ar sandorio tarp šalių nebuvimo. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-44-173/2014 nagrinėjamas BUAB „Gertauta“ naudai pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „Gertauta“ administratoriaus ir kitų atsakingų asmenų. Tarp kitų byloje nagrinėjamų reikalavimų, yra pareikštas reikalavimas ir dėl šioje byloje iš Lizingo prašomos priteisti sumos priteisimo iš neteisėtus sprendimus priėmusių ir neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų. Analogiškų sumų priteisimas BUAB „Gertauta“ naudai būtų vertinama kaip ieškovės nepagrįstas praturtėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisti iš atsakovės AB DNB lizingas ieškovei BUAB „Gertauta“ 8.150,97 Eur be pagrindo gautų piniginių lėšų, 2.034,85 Eur įstatyminių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei (b.l. 134-141). Teismo vertinimu tolesnis lizingo sutarčių, kuriomis įmonei buvo perduoti naudoti automobiliai, nebuvo naudingas, nes lizingų įmokų mokėjimui BUAB „Gertauta“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią lizingo įmokas AB DnB lizingui mokėjo UAB „Renavita“, be to, buvo patirtos didelės automobilių eksploatavimo išlaidos. Lizingo sutarčių vykdymas po bankroto bylos įmonei iškėlimo nebuvo naudingas nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad 2011-05-09 nutartyje Nr. 3K-3-230/2011, nagrinėjant AB DnB NORD bankas ir BUAB „Gertauta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-29 nutarties ir Kauno apygardos teismo 2010-10-29 nutarties peržiūrėjimo UAB „Gertauta“ bankroto byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju po bankroto bylos iškėlimo toliau vykdant finansinės nuomos sutartis nebuvo atsižvelgta į visų kreditorių interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą, neįvertinti bankrutuojančios įmonės interesai, taip pat kitos sutarties šalies teisės ir interesai. Taigi, tokių sutarčių vykdymas po bankroto bylos iškėlimo negali būti pripažįstamas teisėtu ir atitinkančiu bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus ir turėjo būti nutraukiamas. Aplinkybės, kad iškėlus bankroto bylą įmonė neturėjo mokėti UAB „DnB NORD lizingas“ lizingo įmokų už automobilius, o lizingo įmonė turėjo nutraukti lizingo įmokų skaičiavimą, BUAB „Gertauta“ turėjo perduoti automobilius lizingo įmonei, kuri turėjo pareikšti BUAB „Gertauta“ administratoriui kreditorinį reikalavimą, nustatytos ir 2011-06-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju naudojimasis lizingo objektu už užmokestį ir galimybė įgyti nuosavybės teisę į lizingo objektą po visų lizingo mokėjimų atlikimo, turėjo būti nutraukta iš karto po bankroto bylos iškėlimo UAB „Gertauta“, po kurio įmonė Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka turėjo nutraukti mokėjimus pagal lizingo sutartis, tačiau šios įstatymo nuostatos nesilaikė ir nepagrįstai bei neteisėtai mokėjo lizingo įmokas, kurias atsakovė taip pat neteisėtai ir nepagrįstai priėmė, taip neteisėtai praturtėdama. Teismo vertinimu ieškovės ginčijamų lizingo įmokų mokėjimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, nes atsakovė praturtėjo dėl lizingo įmokų jai mokėjimo, o ieškovė dėl šių įmokų neabejotinai patyrė nuostolius, nes sumažino bankrutuojančios įmonės turtą, ėmė paskolas lizingo įmokoms mokėti, atsakovė gavo šias įmokas, kurios yra proporcingos ieškovės išmokėtoms išmokoms, ir tai yra priežastiniame ryšyje. Teismas sprendė, kad atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo, nes lizingo įmokos jai buvo mokamos pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, ir lizingo sutartis iškėlus ieškovui bankroto bylą turėjo būti nutraukta. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kurios turtas sumažėjo mokant lizingo įmokas, būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Todėl nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti CK 6.242 straipsnį. Teismas sprendė, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gertauta“, kuri, būdama bankrutuojanti įmonė, vykdė minėtas lizingo sutartis, pažeisdama Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, ieškovei įrodžius aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą. Ieškovės prašymą dėl palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą nuo 2008-10-16 iki 2009-04-22. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Išmokos baigtos mokėti 2009-04-22, ieškinys teismui pareikštas 2014-10-01, t. y. praėjus 5 metų terminui, tačiau atsakovė taikyti ieškinio senatį neprašė. Teismas sprendė, kad iš atsakovės priteistinos prašomos metinės palūkanos bei 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė AB DNB lizingas prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 4-9). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo 2011-05-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011, išaiškinimus, netinkamai vadovavosi šia nutartimi. Sprendime visiškai nenagrinėtas abiejų po bankroto bylos vykdomos sutarties šalių interesų balanso klausimas, nebuvo vertinta ir pasisakyta, kokią įtaką šios prievolės neįvykdymas turėjo nenutrauktos lizingo sutarties šalių teisėms ir pareigoms. Teismas iš esmės ydingai vertino kitoje byloje teismų priimtų nutarčių argumentus ir motyvus, neatsižvelgė į šios bylos ginčo dalyko ir nagrinėjimo dalyko specifiką. Teismas paneigė 2008-11-14 raštu išreikštą bankroto administratoriaus poziciją nenutraukti lizingo sutarčių ir jos reikšmę sutartiniams santykiams, paneigė kitai sutarties šaliai bankroto administratoriaus suteiktas tolimesnio sutarties vykdymo garantijas, neatsižvelgė į tai, kad sutartys po bankroto bylos iškėlimo nutraukiamos ar nustoja galios ne automatiškai, o bankroto administratoriui išreiškus valią jas nutraukti. Ieškovės administratorius kitoje byloje laikosi pozicijos, kad sandorio galiojimo ir vykdymo po bankroto bylos iškėlimo klausimą apsprendžia bankroto administratoriaus sprendimas vykdyti ar nevykdyti atitinkamą sutartį. Kadangi minėtas ieškovės administratoriaus atsiliepimas buvo pateiktas į bylą jau po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, apeliantė neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti anksčiau.
2. Teismas netinkamai aiškino bei taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto normas, nes ginčo šalis siejo lizingo sutartys. Teismas pripažinęs faktinio lizingo sutarties vykdymo faktą po bankroto bylos iškėlimo, negalėjo šiems santykiams taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Nagrinėjamos situacijos negalima vertinti kaip Lizingo praturtėjimo, kadangi lizingo gautos piniginės lėšos buvo mokamos ne neatlygintinai, o mainais už Lizingui priklausančių automobilių naudojimą BUAB „Gertauta“ veikloje. Per faktinį naudojimosi automobiliais laiką apeliantei priklausantys automobiliai buvo nudėvėti, jų vertė krito, todėl dėl ginčo lizingo sutarčių vykdymo Lizingas patyrė netekimų, o gautos įmokos pagal lizingo sutartį atitinka patirtus netekimus. Be to, ieškovė galėjo savo teises apginti ir kitais gynybos būdais.
3. Teismas netinkamai išsprendė palūkanų priteisimo klausimą. Teismas, sumažinęs palūkanų normą nuo 6 proc. iki 5 proc., vis tiek priteisė tą pačią ieškovės prašomą palūkanų sumą – 7.025,92 Lt. Teismas nurodė, kad priteisia palūkanas už ilgesnį terminą nei 5 metai, nes Lizingas neprašė taikyti ieškinio senaties termino. Tačiau teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo priteisti palūkanas už laikotarpį, už kurį nebuvo pareikštas ieškinio reikalavimas. Atitinkamai, ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma turėjo būti sumažinta. Teismas nenurodė, nuo kada laiko, kad Lizingas sužinojo, kad įmokos pagal vykdomas lizingo sutartis buvo mokamos be teisėto pagrindo. Nei Lizingas, nei bet kuris kitas asmuo apie tariamą lizingo įmokų neteisėtumą negalėjo sužinoti anksčiau, nei buvo priimti aptarti teismų sprendimai BUAB „Gertauta“ bankroto byloje - 2011-06-23. Net jei būtų pripažintas pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, tokiu įmokų mokėjimo be teisėto pagrindo momentu galėtų būti tik įsiteisėjęs teismo sprendimas šiuo klausimu. Todėl sprendimas priteisti palūkanas nuo reikalaujamos tariamai nepagrįsto praturėjimo sumos yra neteisėtas ir nepagrįstas visa apimtimi.
Atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Gertauta“ prašė Kauno apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 16-18; 23-25). Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės ekonominių interesų tenkinimas, atmetant ieškinį bei po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gertauta“ sumokėtas lizingo įmokas 8.150,97 Eur sumai paliekant lizingui, prieštarautų ieškovės bei jos kreditorių interesams, prieštarautų imperatyviai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, todėl negali būti tenkinamas. Faktinis lizinguojamų objektų naudojimas negali pateisinti sumokėtų lizingo įmokų palikimą Lizingo žinioje. Pripažinus, kad po bankroto bylos iškėlimo lizingo įmokos buvo mokamos, lizingo sutartys nenutrauktos ir Lizingui priklausantys automobiliai buvo naudojami pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pripažintina ir tai, kad Lizingas lizingo įmokas gavo be jokio teisinio pagrindo. Palūkanų priteisimo klausimas sprendime buvo išspręstas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. vasario 1 d. lizingo sutartį Nr. 2007/02-LTN44 atsakovė AB DNB lizingas ieškovei UAB „Gertauta“ perdavė naudotis automobilį Audi Q7, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 204.665,25 Lt plius PVM, kas sudarė 69.944,68 Eur, o ieškovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka įsipareigojo mokėti lizingo įmokas (T.1, b.l. 6-15). 2007 m. birželio 21 d. ieškovė su atsakove sudarė Lizingo sutartį Nr. 2007/06-LTN283, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei naudoti automobilį VW Touran GP Conceptline 1,9 TDI, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 61.016,95 Lt plius PVM, kas sudarė 20.852,64 EUR o ieškovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka įsipareigojo mokėti lizingo įmokas (T.1, 16-25).
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2008 m. spalio 15 d., bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (T.1, b.l. 26-27). BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius 2008 m. lapkričio 14 d. raštu pranešė UAB DnB NORD lizingas vadovui apie tai, kad UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla ir, kad, lizingo sutartys dėl automobilių Audi Q7 ir VW Touran GP Conceptline 1,9 TDI pagal IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktą bus vykdomos (T.1, b.l. 72). Automobilių įgyti lizingo būdu buvo naudojami BUAB „Gertauta“ po bankroto bylos iškėlimo (T.1, b.l. 120-150; 154-170). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – avanso apyskaitos, tarpfilialinio kasos pajamų orderio banko išrašo – nustatyta, kad UAB „Gertauta“ UAB DnB NORD lizingui sumokėjo sekančius mokėjimus: 2008 m. lapkričio 1 d. – 8.242,77 Lt, tame tarpe 7.110,11 Lt pagal sutartį Nr. 2007/02-LTN 44 ir 1.132,66 Lt pagal sutartį Nr. 2007/06-LTN283; 2008 m. gruodžio 12 d. – 1.132,65 Lt pagal lizingo sutartį 2007/06-LTN283-1 (T.1, b.l. 28-30). BUAB „Gertauta“ prašymu UAB „Renavita“ 2009 m. vasario 9 d. Kreditavimo sutartimi įsipareigojo BUAB „Gertauta“ suteikti kreditą, išmokant kredito sumą dalimis, pagal BUAB „Gertauta“ prašymus, tiesiogiai BUAB „Gertauta“ arba administravimo paslaugų teikėjams. Pagal BUAB „Gertauta“ prašymus UAB „Renavita“ atsakovei pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis pervedė 2009 m. vasario 13 d. 9.435,23 Lt sumą, 2009 m. balandžio 22 d. – 4.733,97 Lt ir 4.599,06 Lt (T.1, b.l. 34-39). Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. spalio 5 d. Per laikotarpį nuo 2008-10-16 iki 2009-04-22 UAB „Gertauta“ sumokėjo atsakovei 28.143,68 Lt (T.1, b.l. 73). BUAB „Gertauta“ pakartotinio kreditorių susirinkime, vykusiame 2010 m. balandžio 8 d. svarstyta minimų pagal lizingo sutartis automobilių pirkėjo suradimo, kurio vardu būtų galima perrašyti lizingo sutartis ir šis protokolas 2010-04-14 pateiktas AB DnB Nord bankui (T.1, b.l. 74-93).
ĮBĮ nustatyta, jog įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Šis įstatyme reglamentuotas draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nustatytas bankrutuojančiai įmonei ir tokio draudimo tikslas yra užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo tiek materialiosios, tiek proceso teisės lygmeniu įgyvendinimą, t.y. užtikrinti visų kreditorių reikalavimų proporcingą patenkinimą, pvz., kad bankroto byloje reikalavimus pareikštų tiek kreditoriai, kurių reikalavimo tenkinimo terminas suėjęs, tiek kreditoriai, kurių reikalavimo tenkinimo terminai nesuėję. Atsižvelgiant į tai, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonei taikomas specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nebevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, šiuo atveju aktualus kitas aspektas – kokioms sąlygoms esant jo nesilaikoma.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą įmonė neturėjo pareigos mokėti UAB „DnB NORD lizingas“ lizingo įmokų už automobilius, o lizingo įmonė turėjo nutraukti lizingo įmokų skaičiavimą, BUAB „Gertauta“ turėjo perduoti automobilius lizingo įmonei, kuri turėjo pareikšti BUAB „Gertauta“ administratoriui kreditorinį reikalavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. konstatavo, jog to nebuvo padaryta.
Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos lizingo gavėjui iškėlimas nereiškia, kad lizingo gavėjas automatiškai atsisako lizingo dalyko valdymo. Įmonei iškėlus bankroto bylą, jos ūkinė komercinė veikla paprastai nesustoja. Įmonė ir toliau gali verstis ankstesne veikla ar net pradėti naują veiklą, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai, kylantys iš ūkinės komercinės veiklos, priskiriami ūkinės komercinės veiklos išlaidoms ir mokami bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad lizingo gavėjas, net ir iškėlus jam bankroto bylą, toliau gali vykdyti veiklą, naudodamas lizingo dalyką, šiuo atveju – automobilius, bei mokėti įmokas pagal lizingo sutartį, jei įmonės kreditoriai nusprendžia, kad ūkinės komercinės veiklos tęsimas įmonei ir jiems bus naudingas (ĮBĮ 23 str. 6 p.). Taip pat pažymėtina, kad bankroto bylos lizingo gavėjui iškėlimas nereiškia ir automatiško lizingo sutarčių nutrūkimo, nes įmonei iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius turi tam tikrą diskrecijos teisę apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 17 str. 1 d.). Spręsdamas, ar vykdyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, administratorius turėtų palyginti įvykdymo, kurį bankrutuojanti įmonė turėtų atlikti savo sutartiniam partneriui, vertę ir priešpriešinio įvykdymo vertę, pavyzdžiui, jei buvo sumokėta didžioji dalis įmokų pagal lizingo sutartį, įmonei turėtų būti vertingiau toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir įgyti nuosavybės teises į lizingo būdu naudojamą daiktą, kurį vėliau galėtų panaudoti vykdydama ūkinę komercinę veiklą ar jį realizuodama ir tenkindama visų kreditorių interesus. Sutiktina, kad bankroto bylos iškėlimas gali būti priežastis, dėl ko lizingo gavėjas nevykdo lizingo sutarties, tačiau tokiu atveju lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., CK 6.574 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-686/2015).
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog bankroto administratorius 2008 m. lapkričio 14 d. raštu pranešė atsakovei apie tai, kad UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla ir, kad lizingo sutartys dėl automobilių Audi Q7 ir VW Touran GP Conceptline 1,9 TDI pagal IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktą bus vykdomos. Lizingo sutartys Nr. 2007/02-LTN44 ir Nr. 2007/06-LTN283 buvo nutrauktos 2009 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi mokėjimai 28.143,68 Lt sumai (2008 m. lapkričio 1 d. – 8.242,77 Lt (T.1, b.l. 29), 2008 m. gruodžio 12 d. – 1.132,65 Lt (T.1, b.l. 30 d.), 2009 m. vasario 13 d. – 9.435,23 Lt (T.1, b.l. 36), 2009 m. balandžio 22 d. – 9.333,03 Lt (T.1, b.l. 39)), iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimus buvo atlikti iki vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo per laikotarpį nuo 2008-10-16 (nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo iki 2009-04-22). Juolab, kad byloje nustatyta, jog lizingo automobiliai buvo naudojami BUAB „Gertauta“ bankroto metu. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikta lizingo sutarties samprata, kur numatyta, kad lizingo sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš šalių sudarytų lizingo sutarčių turinio matyti, kad jų sąlygos atitinka įstatyminę lizingo sutarties sampratą – atsakovas įsigyja turtą iš pardavėjo ir perduoda jį valdyti ir naudoti ieškovui, o ieškovas įgyja teisę valdyti ir naudoti verslo tikslais lizingo turtą, t.y. atlieka finansavimo funkciją. Byloje neginčijamai nustatyta, jog šalis siejo lizingo teisiniai santykiai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Nenutraukus lizingo sutarčių ir naudodama juos savo veikloje BUAB „Gertauta“ privalėjo mokėti nustatytus mokėjimus atsakovei. Vadovaujantis CK 6.574 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir Lizingo sutarčių 10.9 punktuose įtvirtinta nuostata, kad lizingo davėjui pirma laiko nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo netinkamo sutarties vykdymo, visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai lizingo davėjui negrąžinami.
Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog yra visos būtinos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, mokėjimai atlikti pagal galiojančias lizingo sutartis Nr. 2007/02-LTN44 ir Nr. 2007/06-LTN283, esant BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus patvirtinimui, kad UAB „Gertauta“ po bankroto bylos iškėlimo toliau vykdys lizingo sutartis, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė nepagrįstai gavo lėšas ir tenkinti ieškinio tiek dėl be pagrindo gautų piniginių sumų, tiek dėl palūkanų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.