Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 1) prokurorui Artūrui Dževečkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gegužės 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigotas išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės atlikimo laiką įskaitas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – viena para. 2013 m. lapkričio 15 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2013 m. lapkričio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros. 2015 m. lapkričio 5 d. Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi paleistas neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nustatytos pareigos: visą lygtinio paleidimo laiku nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per visą lygtinio paleidimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2016 m. balandžio 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos probacijos sąlygos: vietoj draudimo išvykti, paskirtos pareigos: neišeiti iš namų nustatytu laiku ir gydytis priklausomybės ligas. 2016 m. gruodžio 14 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2018 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių viešųjų darbų bausme. Bausmę sumažinus vienu trečdaliu, šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigotas per mėnesį išdirbti 30 valandų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros. 2019 m. balandžio 19 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2020 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę sumažinus vienu trečdaliu, laisvės apribojimo bausme, įpareigotas būti namuose nustatytu laiku. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė aštuonių mėnesių dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi skirta papildoma pareiga – bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). 2020 m. lapkričio 4 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) 2020 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 90 parų areštu. Bausmę sumažinus vienu trečdaliu 60 parų arešto bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę; automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 980 Eur konfiskavimas. 2020 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. 2021 m. sausio 11 d. atlikęs bausmę ir 2024 m. sausio 11 d. atlikęs baudžiamojo poveikio priemonę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) 2021 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų areštu. Bausmę sumažinus vienu trečdaliu 60 parų areštu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime iki nuosprendžio paskelbimo laikas. 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikęs arešto bausmę;

7) 2022 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų areštu. Bausmę sumažinus vienu trečdaliu 60 parų areštu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros. 2022 m. lapkričio 4 d. atlikęs arešto bausmę;

8) 2023 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų areštu; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 4 dalimi, 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 60 parų areštu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime ir laikoma, kad arešto bausmę atlikęs;

9) 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu, aštuonių mėnesių laisvės atėmimu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime iki nuosprendžio paskelbimo. 2024 m. liepos 10 d. atlikęs laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime. 2025 m. kovo 24 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y. 2025 m. vasario 9 d. apie 2 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia sugyventinei R. A. ne mažiau penkių ir ne daugiau dešimties kartų sudavė rankų kumščiais ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas – galvos ir nugaros sritį bei kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. A. padarydamas (duomenys neskelbtini) – dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Kaltinamasis G. B., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltės dėl inkriminuojamos veikos nepripažįsta visiškai. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 8 d. jį į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini), pas save pasikvietė išgerti sugyventinė. Jam buvo draudžiama penkiolika dienų eiti pas ją į namus, turėjo paskirtą įpareigojimą ir jį pažeidė. Gėrė alų ir degtinę trise, jis, sūnus D. B. ir sugyventinė R. A.. Išgėrė virš dviejų butelių degtinės, beveik tris butelius, negali pasakyti, kiek išgėrė alaus. Jautėsi apsvaigęs, bet atsimena. Begeriant tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas ir ji išėjo iš namų, už 5 minučių grįžo verkdama, sakė, kad skauda ranką. Kai vartojo alkoholį tą dieną nesakė jam, kad skauda ranką. Negali pasakyti kaip ji ją susižalojo. Ranką susižalojo išėjusi į lauką. Kai grįžo iš lauko pasakė, kad skauda ranką. Ją jai skauda metus laiko. Jis ją pradėjo raminti. Sakė, kad eitų miegoti, o ryte pakalbės. Buvo priėjęs sūnus, juos abu nuramino. Sūnus D. gulėjo šalia lovoje. Nežino apie slankstelių sumušimus ir lūžius sugyventinei. Nepastebėjo, kaip sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, nežinojo, kad iškvietė. Ji pagalvojo, kad jis stovėjo prie jos ir ją sumušė. Bet jis rankų prieš ją nekėlė, nėra gyvenime rankos prieš ją pakėlęs, nesmurtavo prieš ją. Jį dėl šio įvykio suėmė. Jis gerai atsimena aplinkybes, nes buvo blaivesnis už ją. Jo ikiteisminiame tyrime neklausė, todėl jis ir nesakė, kad sugyventinė buvo išėjusi į lauką ir grįžo verkdama, todėl ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių ir neaiškino. Nesutinka su ligonių kasos ieškiniu, nes sugyventinei nieko nepadarė ir dėl to, kad neturi lėšų.

3. Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2025 m. vasario 10 d., parodė, kad kaltu neprisipažįsta. R. A. yra jo sugyventinė, kartu su ja gyvena virš 33 metų. 2025 m. vasario 8 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jo sugyventinė R. A. buvo iškvietusi jam policijos pareigūnus, nežino dėl ko, nes jokio smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į Šiaulių AVPK areštinę protokolo surašymui dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Vakare iš areštinės grįžus, namuose alkoholį vartojo jo sugyventinė R. A., kaimynas N. M. ir jo sugyventinė, D. B., A. B. bei D. B.. Prie jų prisijungė ir jis. Po to abu nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus jis su R. A. nuo pačio ryto vėl pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę. Kartu su jais alkoholį vartojo minėti kaimynai, sūnus D. B.. Kartu buvo ir sūnus D. su žmona A.., tačiau jie alkoholio nevartojo. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir jo sugyventinės R. A. vėl kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, todėl ji vėl iškvietė jam policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo, kad naktį jis jai sulaužė ranką bei užgavo nugarą. Jis tikrai šį kartą prieš savo sugyventinę R. A. nesmurtavo, kodėl ji nurodė, kad jis jai sudavė smūgius rankų kumščiais bei spardė, nežino. Kiek pamena, ji jam jau grįžus iš Šiaulių AVPK areštinės skundėsi rankos skausmu, tačiau ji tą ranką jau yra seniai užsigavusi, tačiau jos negydo, taip pat ji skundėsi ir nugaros skausmu. Jis mano, kad ji galėjo būdama girta nuvirsti nuo kėdės ir ją užsigauti. Tai ne pirmas jos toks kartas kada ji pergėrusi melagingai iškviečia policijos pareigūnus, dėl ko jis būna sulaikytas, o vėliau ikiteisminio tyrimo bylos būna nutraukiamos. Nors šiomis dienomis buvo neblaivus, tačiau viską atsimena ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas (2 t., b. l. 148-150).

4. Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas 2025 m. kovo 3 d. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. vasario 26 d. penkis kartus pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, kadangi R. A. pati jį du kartus pasikvietė į savo namus išgerti kartu su sūnumi alkoholio. Kitus kartus jis pas savo sugyventinę R. A. ateidavo savo noru išgerti, nes norėdavo su ja išgerti. Kai ateidavo pas savo sugyventinę, jie vartodavo alkoholį, tarp jų jokie konfliktai nekildavo, jie tik aiškindavosi ankstesnius konfliktus, kalbėdavosi apie senus įvykus. Po to kai jo sugyventinė jau būdavo stipriai išgėrusi, ji pati iškviesdavo policijos pareigūnus, kad jis yra pas ją, nors pati norėdavo su juo išgerti. Atvykę policijos pareigūnai jam surašydavo administracinio nusižengimo protokolą už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimą. Parodė, kad savo sugyventinei jokio poveikio nedarė, keisti parodymų jos neprašė. Paaiškino viską ką žino (2 t., b. l. 153-156).

5. Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas 2025 m. balandžio 24 d. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Nepripažįsta, kad 2025 m. vasario 9 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia sugyventinei R. A. ne mažiau 5 ir ne daugiau 10 kartų sudavė rankų kumščiais ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas - galvos ir nugaros sritį bei kairę ranką bei tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje parodymus jau yra davęs tiek apklausos metu, tiek akistatos metu, jie yra teisingi, prašė jais ir vadovautis, papildomai neturi ką paaiškinti. Negali paaiškinti, kodėl jį jo sugyventinė R. A. kaltina, jis nežino (2 t., b. l. 167-170).

6. Nukentėjusioji R. A. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, nes buvo labai girta. Ar ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, ar melavo – neprisimena. G. B. – jos sugyventinis. Jis jai sakė, kad jos nemušė, klausė jos, kodėl ji parašė, kad jis mušė ją. 2025 m. vasario 8 d. naktį gėrė su sūnumi D. B. ir G. B.. Ji neprisimena įvykio, buvo girta. Tyrėjai sakė, kad neprisimena, tačiau tyrėja perskaitė ir pagrasino, kad jei neprisimins, į (duomenys neskelbtini) kalėjimą išvažiuos sėdėti. Galvoja, kad gal G. B. nekaltas. Gailisi, kad gėrė. Galėjo ir pati griūti. Ją pastoviai gąsdina su (duomenys neskelbtini), todėl ir paliudijo išsigandusi, kad primušė B. Prisimena kaip stovėjo tarpduryje, rėkė ant sūnaus D. Galvojo, kad jis ją primušė, nes labai skaudėjo ranką ir nugarą. Nugarą galėjo skaudėti, nes atsitrenkė į fotelį. Galvoja, kad kitaip negalėjo nugaros užsigauti. Neprisimena, ar atsitrenkė, nes buvo labai girta.

7. Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2025 m. vasario 12 d. parodė, kad G. B. yra jos sugyventinis, kartu jie gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie 32 metus ir veda bendrą ūkį. 2025 m. vasario 8 d. būdama savo namuose vartojo alkoholį, buvo išgėrusi, tačiau viską atsimena puikiai. Alkoholį vartojo savo namuose kartu su savo sugyventiniu G. B., sūnumi D. B. ir kaimynu N. M.. Vakare, nepamena kiek buvo valandų, nuėjo miegoti į savo lovą miegamojo kambaryje, o G. pasiliko sėdėti virtuvėje ir gėrė degtinę. Kiek pamena D. taip pat nuėjo miegoti, o N. išėjo į savo namus. Jai užmigus, prabudo apie 2 val. nakties., nes pajuto, kad į lovą atėjo jos sugyventinis G. B.. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad čia yra jo lova, kadangi jis ją nusipirko ir pradėjo ją mušti, t. y. pradėjo mušti rankų kumščiais ir spardyti kojomis, ne mažiau nei 5 kartus ir ne daugiau nei 10 kartų, į įvairias kūno vietas, t. y. galvos sritį, kairę ranką ir nugaros sritį. Tokie jos sugyventinio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vertino 10 iš 10 balų. Negali nurodyti kiek smūgių jai buvo suduota ir po kiek smūgių į kiekvieną vietą, nes jai labai skaudėjo ir norėjo, kad tik greičiau nustotų ją mušti, ji klykė iš skausmo. Po gautų smūgių ji puolė bėgti į kitą kambarį pas sūnų D. ir jį pakėlė. Atsikėlęs sūnus apramino tėvą. Policijos pareigūnų iškart nesikvietė, kadangi labai bijojo G. B. ir jis jai buvo atėmęs jos mobilaus ryšio telefoną. Po to jie abu sėdėjo virtuvėje ir toliau konfliktavo žodžiu, dėl ko kvietėsi ryte policijos pareigūnus ir jie atvykę jos sugyventiniui uždėjo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Gali būti, kad jiems papasakojo ne visas aplinkybes. Po to tarp jų konfliktas ir toliau nesibaigė, todėl pakartotinai kvietėsi policijos pareigūnus ir jiems jau papasakojo, kad ją naktį sumušė jos sugyventinis G. B.. Policijos pareigūnai G. B. sulaikė, o ją GMP medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje jai buvo nustatytas rankos lūžis, stuburkaulio skilimas ir galvos sumušimas. Civilinio ieškinio nereikš, papildomai pas jokius gydytojus nesikreips, į ekspertizę nevyks. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau atsimena viską tiksliai kaip kas buvo. Kaip ją jos sugyventinis G. B. mušė, niekas nematė. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu jos sugyventinis yra paleistas iš areštinės ir liepė jai policijos pareigūnams meluoti, kad jos nesumušė. Ji jo labai bijo ir nieko nemelavo. Paaiškino viską ką žino (1 t., b. l. 38-39).

8. Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta 2025 m. kovo 3 d. parodė, kad jos sugyventiniui G. B. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05102-25 yra paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos ir nesiartinti prie jos arčiau nei nurodytu atstumu. Sugyventinis nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. vasario 26 d. pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, jis buvo penkis kartus atėjęs pas ją į namus. Kuomet pas j1 ateidavo, ji su juo ir savo sūnumi D. B. vartodavo alkoholį. Iš pradžių tarp jų jokių konfliktų nekildavo, o vėliau išgėrus daugiau alkoholio, pradėdavo konfliktuoti žodžiu, tačiau konfliktai būdavo tik žodiniai, jokie fiziniai veiksmai prieš ją panaudoti nebuvo. Policijos pareigūnams apie paskirtos kardomosios priemonės pažeidimus pranešdavo ji, arba jos sūnus D. B.. Vieną kartą ji pati savo sugyventinį pasikvietė pas save į namus išgerti ir už tai gavo baudą, o kitus kartus jis ateidavo pas jų sūnų prašyti nuo mamos namų raktų. Kai jos sugyventinis buvo paleistas iš areštinės, jis liepė jai policijos pareigūnams meluoti, kad jis jos nemušė, tačiau ji nemelavo. Daugiau jis jai jokio poveikio nedarė, keisti parodymų neprašė. Paaiškino viską ką žino (1 t., b. l. 44-45).

9. Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu, papildomai apklausta 2025 m. kovo 3 d. parodė, kad nuo 2025 m. kovo 8 d. iki 2025 m. kovo 13 d. jos sugyventinis G. B. pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, kadangi jis buvo aštuonis kartus atėjęs pas ją į namus. Šį kartą ji nei vieno karto jo pati nesikvietė, kadangi suprato paskirtos kardomosios priemonės tikslą. Jos sugyventinis G. B. tik pamatęs, kad ji išeina į kiemą, į malkinę ar į tualetą, kol ji nematydavo, įeidavo į jos namus. Jai grįžus į namus, jis pradėdavo konfliktuoti žodžiu, ją įžeidinėti. Konfliktą keldavo tik žodžiu, fiziškai prieš ją nesmurtavo. Ji žinodama, kad jos sugyventiniui yra paskirta kardomoji priemonė, kiekvieną kartą kai tik jis pas ją ateidavo, kviesdavo policijos pareigūnus, kadangi bijo jo, kad jis prieš ją vėl nesmurtautų. Kartais policijos pareigūnus iškviesdavo ir kartu su ja gyvenantis sūnus D. B. (1 t., b. l. 50-51).

10. Liudytoja D. T. apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja, parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Radviliškio PK vyresniąja tyrėja. Apklausinėjo nukentėjusiąją R. A., liudytojus, įtariamąjį. R. A. prieš kiekvieną apklausą buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Jai išaiškino atsakomybę, kad jeigu ji meluos, tai yra numatyta bausmė. Pirmoje apklausoje davė parodymus, bet kiek pamena, nenorėjo jų duoti. Ji paaiškino įvykio aplinkybes, o kai jai kilo klausimų, jai uždavė klausimus tik patikslinimui ir ji į juos atsakė. Įvykio aplinkybes ji pati pasakojo. R. A. nurodė, kad jos sugyventinis G. B. prieš ją smurtavo. Kai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, jai įtarimų nesukėlė, kad R. A. būtų neblaivi. Jeigu ji būtų buvusi neblaivi – jokie procesiniai veiksmai su ja nebūtų buvę atlikti.

11. Liudytoja A. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. B. yra jos uošvis, nukentėjusioji R. A. jos uošvienė. Šio įvykio nematė. 2025 m. vasario 8 d. apie pietus atvyko su savo vyru D. pas jo tėvus. Pabuvo neilgai, gal apie pusvalandį pas juos ir išvažiavo, nes pamatė ant stalo alaus butelį, todėl neužsibuvo. Kadangi jie, kai išgeria, pas juos nuolat prasideda konfliktai. Yra girdėjusi, kad tarp uošvių būdavo žodiniai konfliktai. Uošviai dar nebuvo girti. Konflikto nebuvo. Jos vyrui sekančią dieną paskambino uošvienė ir pasakė, kad susilaužė ranką. Žymių ant uošvienės nėra mačiusi. Uošvienė neatsimena, kaip buvo. Sakė – ar G. taip padarė, ar ji pati nugriuvo, ji neatsimena aplinkybių, kaip susilaužė ranką. Ikiteisminio tyrimo metu jos apie ranką neklausė. Su jos vyru susisiekė jo mama ir pasakė, kad buvo iškviesta greitoji dėl jos rankos. Kas tiksliai skambino – negali atsakyti. Gerai neatsimena, kas vyko prieš tiek laiko.

12. Liudytoja A. B., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 6 d., parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. apie pietūs (tikslaus laiko nepamena) ji su savo vyru D. B. atvyko pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini), (namo Nr. yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino). Pas uošvius – G. B. ir R. A., atvyko su vyru jų aplankyti. Tačiau jiems tik atvykus pamatė, kad jos uošviai ir jų sūnus D. B. namo virtuvėje vartoja alkoholį (gėrė alų), todėl pabuvo pas juos apie 20 min. ir iš jų išvažiavo, nes žino, kad kai jie prisigeria, būna konfliktai ir kviečiama policija. Jie juos apgavo, žadėjo negerti, todėl ir atvyko. Parodė, kad kai pas juos atvyko, visi trys jie buvo išgėrę, tačiau dar nebuvo stipriai girti. Kol buvo pas juos, nematė, kad tarp jų būtų kilę kokie nors žodiniai ar fiziniai konfliktai, bendravo įprastai. Kas daugiau vyko pas minėtus asmenimis tikrai nežino, tik žino, kad sekančią dieną su jos vyru susisiekė jo tėvas ir paaiškino, kad buvo atvykusi policija ir GMP, tačiau dėl ko buvo minėtos tarnybos atvykę nesigilino, kadangi tokie uošvių santykiai jai yra įprasti (1 t., b. l. 155-156).

13. Liudytojas D. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis G. B. yra jo tėtis. Sutinka duoti parodymus. 2025 m. vasario 8 d. vakarą atvažiavo su žmona ir vaikais pas tėvus. Ilgai ten nebuvo. Pamatė, kad jie yra išgėrę, o buvo su mažais vaikais. Pabuvo 10-15 min. ir išvažiavo. Kai jie atvažiavo – tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Apie konfliktą žino tiek, kad tėvai apsižodžiavo. Apie smurtą nieko nežino. Kitą dieną kalbėjo su abejais tėvais. Jie sakė, kad susikivirčijo ir tiek. Apie policiją taip pat nieko nežino, niekas nieko nesakė. Gal ir buvo kviečiama policija. Jis neatsimena, retai būna pas tėvus, nežino, ar jie dažnai konfliktuoja, gyvena atskirai. Žino, kad tėtis teistas už smurtavimą. Būdavo, kad sumušdavo mamą. Šį kartą nemano, kad tėtis sumušė mamą. Traumų pas mamą jis pats nematė. Jis šįkart negalėjo smurtauti prieš mamą. Nemano, kad jis norėtų atgal į kalėjimą pakliūti. Šį kartą mama dėl traumų nesiskundė.

14. Liudytojas D. B., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d., parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. apie pietūs (tikslaus laiko nepamena) jis su savo žmona A. B. atvyko pas savo tėvus G. B. ir R. A. į (duomenys neskelbtini), jų aplankyti. Jiems atvykus pamatė, kad tėvai ir jo brolis D. B. yra išgėrę, todėl labai greitai iš jų išvažiavo, kadangi žino, kad jiems būnant stipriai neblaiviems, tarp jų kyla konfliktai. Jis pats nepastebėjo, kad jie prie jo vartotų alkoholį, matėsi tik kad jie yra išgėrę iš bendrų fiziologinių požymių. Iš tėvų su žmona greitai išvažiavo, kadangi jie žino, kad jei bus girti, jis pas juos nebus. Kol jis buvo pas tėvus nei tarp vieno jų nekilo jokie konfliktai, nei žodiniai nei fiziniai, bendravo įprastai, o kas vyko tarp jų jam išvykus, taip pat nežino. Sekančią dieną jam telefonu bendraujant su tėvais, šie jam paaiškino, kad tiek vasario 8 d., tiek vasario 9 d. buvo kviečiami policijos pareigūnai dėl jų kilusių konfliktų, tačiau dėl ko tarp jų buvo kilę konfliktai nedetalizavo, o jis nesigilino, kadangi jo tėvai vos tik išgėrus ir pradėjus konfliktuoti bent žodžiu, visada kviečia policijos pareigūnus ir jiems pripasakoja nebūtų dalykų norėdami vienas kitam pakenkti (1 t., b. l. 160-161).

15. Liudytoja V. V., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, jos kaimynai. Neatsimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bet patvirtina juos. Kaip nurodė apklausoje ikiteisminiame tyrime – tai taip ir buvo. 2025 m. vasario 8 d. buvo atvykusi pas savo draugą N. M.. Daugiau neatsimena. Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos V. V. parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ji juos patvirtino, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, kai ją apklausė, prisiminė geriau.

16. Liudytoja V. V., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. ji buvo atvykusi pas savo draugą N. M. į (duomenys neskelbtini) kaimą, namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jos draugas N. M. turi pusę namo, kurio kitoje pusėje gyvena G. B. ir R. A.. Jie yra kaimynai ir dalinasi bendru kiemu. Jai būnant pas draugą N. M., ji su juo ir dar vienu jo draugu (duomenų nežino) vartojo alkoholį, šventė jos gimtadienį. Kiek pamena prie N. M. namo pusės dienos metu (tikslaus laiko nepamena) kieme buvo sutikę G. B.. Kai jis atėjo prie jos draugo namo pusės, ji išėjo į tualetą, o N. M. ir jo draugas kažką su G. B. kalbėjo, tačiau ką, nežino. Ar buvo priėjusi R. A., nematė. Jai grįžus iš tualeto visi įėjo į namo vidų ir toliau vartojo alkoholį. R. A. išvis ji nematė. Ir nė su vienu iš minėtų asmenų jokio alkoholio nevartojo. Todėl paaiškino, kad ji nematė ir negirdėjo, kad tarp jų kiltų kokie nors žodiniai ar fiziniai konfliktai. Tik matė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau dėl ko jie buvo atvykę, ji nesigilino, tik paprašė policijos pareigūnų, kad jie patrauktų savo tarnybinį automobilį nuo jos draugo pievos, kadangi jie buvo privažiavę prie jos draugo namo pusės. Taip pat nematė, kad pas R. A. ir G. B. būtų buvę kokių kitų asmenų. Ji tiksliai neatsimena ar liko miegoti pas draugą N. M. ar išvyko į jo butą (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b. l. 150-151).

17. Liudytojas N. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad su G. B. yra kaimynai, santykiai kaimyniški, be pykčių. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad 2025 m. vasario 8 d. buvo susitikęs su G., pašnekėjo ir išsiskyrė. Susitiko jo namo pusėje kieme. Ten pabuvęs išėjo pas save į butą. G. B. turi kitą namo pusę. Gal G. B. buvo išgėręs. Ir jis buvo išgėręs alaus. Nematė tą dieną, kad G. B. pyktųsi su R. A.. Triukšmo jų namo pusėje negirdėjo.

18. Liudytojas N. M., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. A. ir G. B. yra jo kaimynai. Jis turi nusipirkęs pusę namo (namas, kuris yra toliau nuo keliuko), kuriame taip pat gyvena G. B. ir R. A.. Jų yra bendras kiemas, todėl jei būna savo vadinamame vasarnamyje, tai dažnai jis su jais susitinka, kadangi jis ten atvažiuoja pamaitinti savo šuns arba taip praleisti laiką. 2025 m. vasario 8 d. jis atvyko į savo vadinamą vasarnamį ir jame buvo. Pas jį taip pat buvo atvykęs jo draugas (duomenų nenurodė) ir jo draugė V. (pavardės nežino). Gali būti, kad buvo ir daugiau draugų, tiksliai nebe atsimena. Jie visi vartojo alkoholį. Jiems būnant vasarnamyje, prie terasos pasikalbėti ateidavo ir jo kaimynai - G. B. ir R. A.. Pamena, kad tą dieną jie pas jį prie terasos buvo atėję apie 11 val., buvo blaivūs ir su jais jokio alkoholio nevartojo. Jis su savo draugais būdami prie terasos su kaimynais pasikalbėjo ir viskas, daugiau jų tą dieną nematė. Kol su jais kalbėjo, tarp jų jokių konfliktų žodinių ar fizinių nekilo. Po to tą dieną jis jų nematė, kadangi jis su savo draugais buvo savo vasarnamyje, o jie buvo savo namuose, kitoje namo pusėje. Kiek žino, jei jie turi ką išgerti, iš savo namų niekur neina, todėl gali būti, kad dėl šios priežasties pas jį ir nebebuvo atėję. Parodė, kad jis tikrai nematė ir negirdėjo jokio konflikto tarp G. B. ir R. A.. Sekančią dieną iš ryto jis su draugias iš savo vasarnamio išvyko (l t., b. l. 145-146).

19. Liudytojas D. B. nesutiko būti apklausiamu teisiamajame posėdyje, nes kaltinamasis yra jo tėvas. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad G. B. yra jo tėvas, sutinka duoti parodymus. 2025 m. vasario 9 d. vakare (tikslaus laiko nepamena), jo tėvai, t. y. G. B. ir R. A. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir buvo jau gerokai išgėrę. Alkoholį vartojo dviese virtuvėje. Žino, kad tėvai vartojo alkoholį, kadangi jis pats į namus grįžo būdamas stipriai neblaivus ir matė juos abu geriančius virtuvėje. Jis prie jų neprisijungė, kadangi ir taip jau buvo stipriai neblaivus, todėl nuėjo į savo kambarį miegoti, o tėvus paliko virtuvėje vartojančius alkoholį. Jam kažkiek laiko pamiegojus (kiek laiko miegojo nežino) prabudo ir nusprendė eiti parūkyti į verandą. Eidamas į verandą matė, kad tėvai dar abu vartoja alkoholį bei jau buvo pradėjęs tarp jų kilti žodinis konfliktas, tačiau jis į jų konfliktą nesikišo. Parūkius jis grįžo į savo kambarį toliau miegoti, o kol ėjo į savo kambarį, matė, kad jo mama R. A. jau guli savo lovoje, o tėvas dar buvo pasilikęs virtuvėje. Po to jam būnant savo kambaryje nusprendė dar išgerti ir begeriat degtinę, išgirdo miegamojo kambaryje verkiančią mamą ir dar didesnį žodinį konfliktą tarp tėvų. Tuomet atsikėlė ir atėjo į tėvų miegamąjį kambarį ir jame pamatė lovoje gulinčią mamą, kuri buvo susiėmusi už kairės rankos ir klūpintį tėvą prie lovos. Paklausus tėvų kas atsitiko, mama jam paaiškino, kad tėvas trenkė jai į ranką, o tėvas neigė mušęs mamą. Mama jam nedetalizavo kaip tėvas ją mušė. Po to jis tėvą pasodino ant fotelio, kad jis nebepultų ant mamos, o mama išbėgo į virtuvę. Nuraminęs tėvus, jis nuėjo atgal į savo kambarį, išgėrė dar degtinės ir užmigo. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl gali būti, kad ne viską tiksliai atsimena. Jis nematė kaip tėvas sudavė smūgius mamai, ji pati jam pasakė tik, kad tėvas trenkė jai į ranką, tačiau kiek sykių ir ar dar kur trenkė, nesakė. Ryte atsikėlus mamos namuose nerado, o tėvas namuose vartojo alkoholį, todėl kas buvo toliau nežino, kadangi išėjo iš namų (1 t., b. l. 139-140).

20. 2025 m. kovo 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad būnant adresu: (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. A. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, ji sutiko ir parodė, kur vyko konfliktas. Nukentėjusioji paaiškino įvykio aplinkybes, kad nuėjo miegoti, parodė vietą, kad į lovą kambaryje, kuriame taip pat miegojo jos sūnus D. B.. Jai bemiegant veidu nusisukus į sieną, prie jos lovos priėjo ir atsiklaupė ant žemės jos sugyventinis G. B., kuris pradėjo priekaištaut jai dėl lovos, o po to mušti. Nukentėjusioji parodė, kad jos sugyventinis G. B. stovėdamas rankų kumščiais ir spardydamas kojomis, ne mažiau nei 5 kartus ir ne daugiau nei 10 kartų, sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. galvos sritį, kairę ranką ir nugaros sritį. Ji tiksliai negali pasakyti kiek smūgių į kurią vietą ir kuo (kumščiu ar koja) buvo suduota. Po to ji parodo, kad ji atsisėdo ir pradėjo verkti ir šaukti savo sūnų, kuris miegojo šalia kitoje lovoje, o G. B. atsistojo ir stovėjo šalia lovos prie durų. Atsikėlęs sūnus apramino tėvą ir jie visi toliau nuėjo gerti į virtuvę. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad pirmos apklausos metu ji buvo nurodžiusi, kad su sūnumi miegojo atskiruose kambariuose, tačiau gali būti, kad ne taip išsireiškė, kadangi ji iš pradžių miegojo atskirame kambaryje, o paskui nuėjo miegoti į tą patį kambarį pas sūnų. Parodymų patikrinimo metu, nukentėjusioji kartojo, kad buvo stipriai neblaivi, todėl ne viską atsimena kaip kas buvo (1 t., b. l. 56-57, 60-67).

21. 2025 m. balandžio 24 d. akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusioji R. A. ir įtariamasis G. B.. Nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. savo namuose vartojo alkoholį kartu su savo sugyventiniu G. B., sūnumi D. B.. Tą vakarą buvo užėjęs ir kaimynas N. M., tačiau jis neužilgo išėjo, todėl jie liko alkoholį vartoti trise. Bevartojant alkoholį, ji užsimanė miegoti, todėl nuėjo miegoti į savo lovą miegamojo kambaryje, o G. pasiliko sėdėti virtuvėje ir gėrė. Kiek buvo valandų kuomet ji nuėjo miegoti, neprisimena. Jei gerai pamena, jos sūnus D. B. taip pat nuėjo miegoti. Jai bemiegant lovoje, prie jos atėjo jos sugyventinis G. B. ir jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji miega jo lovoje, kadangi jis ją nusipirko, todėl ji nuėjo miegoti į kitą kambarį, kuriame miegojo jos sūnus, ir užmigo jau kitoje lovoje. Maždaug po pusvalandžio jai bemiegant kitame kambaryje veidu nusisukus į sieną (kiek buvo tiksliai valandų nepamena, tačiau galėjo būti apie 2 val. nakties.), pajuto, kad prie lovos priėjo (sūnus D. jai po to sakė, kad matė tėvą G. B. klūpinti ant žemės šalia lovos) jos sugyventinis, todėl ji prabudo. Ar jis jai kažką sakė ji neprisimena, tačiau atsimena, kad ji pajuto fizinį skausmą, kadangi jis pradėjo ją mušti. Viskas vyko labai greitai, todėl tiksliai kiek smūgių jai suduota ir po kiek smūgių į kiekvieną vietą nurodyti negalėjo, tačiau jos sugyventinis G. B. mušė ją rankų kumščiais bei gali būti, kad spardė kojomis ne mažiau nei 5 kartus ir ne daugiau nei 10 kartų, į įvairias kūno vietas, t. y. galvos sritį, kairę ranką ir nugaros sritį. Kuo jis jai sudavė smūgius ir kiek kartų tiksliai negalėjo pasakyti, kadangi buvo neblaivi bei gulėjo nusisukusi veidu į sieną, todėl negalėjo tiksliai pasakyti. Kai ją mušė, jai labai skaudėjo, ji iš skausmo šaukė, kad atsikeltų jos sūnus D., kuris miegojo tame pačiame kambaryje, kad jis ją apgintų. Tą sūnus ir padarė, t. y. atsikėlė ir apramino tėvą. Po to ji su sugyventiniu atsisėdo virtuvėje ir toliau vartojo alkoholį. Policijos pareigūnų iškart nesikvietė, tačiau kodėl taip elgėsi negalėjo paaiškinti, ji su sugyventiniu toliau dviese vartojo alkoholį. Policijos pareigūnus ir GMP išsikvietė tik 2025 m. vasario 9 dieną (tikslaus laiko nepamena), kurie atvykę sugyventinį sulaikė, o ją GMP pristatė į Radviliškio priėmimo skyrių dėl lūžių. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau atsimena viską tiksliai kaip kas buvo, parodymus jau yra davusi pirmos apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, jie yra teisingi. Paaiškina viską ką žino. Po to įtariamasis G. B. paaiškino, kad nukentėjusiosios parodymus girdėjo ir su jais visiškai nesutiko. 2025 m. vasario 8 d. vakare (tikslaus laiko nepamena) savo namuose, virtuvėje, jis su savo sugyventine R. A. ir sūnumi D. B. vartojo alkoholį. Vienu metu bevartojant alkoholį, jo sūnus D. B. nuėjo miegoti į savo kambarį. Po to tarp jo ir jo sugyventinės kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie konfliktavo jis tikrai neatsimena. Po kiek laiko R. A. nuėjo į jų miegamojo kambarį atsigulti. Jis taip pat nuėjo atsigulti pas ją į lovą bei pradėjo jai priekaištauti, kad ji miega jam priklausančioje lovoje, kadangi jis ją pirko. Kodėl taip elgėsi paaiškinti negalėjo, galimai dėl girtumo. Dėl jo tokio elgesio jo sugyventinė išėjo miegoti į kitą kambarį, kuriame taip pat miegojo ir jo sūnus D. B., o jis liko miegoti savo lovoje. Praėjus šiek tiek laiko, išgirdo kaip R. verkė ir šaukė, kad jai skauda ranką. Jis nuėjo į tą kambarį, kuriame sugyventinė su sūnumi miegojo, bei atsistojo tarpduryje, tačiau R. šaukti nenustojo ir sakė, kad iškvies policijos pareigūnus, todėl jis priėjo prie lovos, kurioje ji gulėjo, atsiklaupė prie jos ir bandė ją nuraminti, bei sakė, kad jis jos nemušė, kadangi ji pagalvojo, kad jis ją sumušė, nors tikrai taip nebuvo. Nuo R. šaukimo sūnus prabudo ir jai pasakė, kad jis jos nemušė, ko čia ji rėkia. Ką paskui sūnus veikė jis neatsimena. Po to R. A. nusiraminus, jie nuėjo toliau į virtuvę vartoti alkoholį. Ar sūnus kartu vartojo alkoholį nepamena. Po to tarp jų jokių žodinių konfliktų nebekilo. Tą pačią dieną (kiek buvo valandų jis nepamena) jo sugyventinė iškvietė jam policijos pareigūnus, tačiau kodėl ji juos iškvietė, jis nežino. Jis prieš savo sugyventinę tikrai nesmurtavo, jokių smūgių jai nesudavė ir nespardė, gali būti tik tai, kad kai ji šaukė, kad jai skauda ranką, jis galėjo ją gulinčią lovoje pastumti, kad ji eitų miegoti. Pirmos apklausos metu buvo nurodęs, kad su jais buvo ir daugiau asmenų, tačiau jie su jais alkoholio nevartojo, tik buvo užsukę, buvo tai pamiršęs. Pirmos apklausos metu nurodė ne tokias įvykio aplinkybes. Jis tikrai prieš savo sugyventinę R. A. nesmurtavo, kodėl ji nurodė, kad jis jai davė smūgius rankų kumščiais bei spardė, nežino. Buvo neblaivus, tačiau tikrai atsimena, kad jis prieš savo sugyventinę nesmurtavo ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Paaiškino viską ką atsiminė. Akistatos pabaigoje kiekvienas dalyvis tvirtino savo duotus parodymus. Nukentėjusioji R. A. jokių klausimų neturėjo. Įtariamasis G. B. uždavė klausimą R. A. - kodėl jam grįžus iš areštinės ji jam sakė, jog jis jos nesumušė ir sakė, jog tyrėjai pasakys, kad jis jos nesumušė? Nukentėjusiosios R. A. atsakymas: „pasakiau, kadangi tu manęs vis prašydavai, kad aš sakyčiau jog tu manęs nesumušei, tačiau aš žinodama tai, kad esu įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tyrėjai nemelavau ir pasakiau viską kaip buvo“. Į advokato Kęstučio Valio užduotą klausimą įtariamajam G. B.: „Kodėl R. A. kaltina jus, kad jūs prieš ją smurtaujate?“ G. B. atsakė: „tiksliai nežinau, viskas dėl girtumo, ji visko tiksliai neatsimena“ (1 t., b. l. 73-76).

22. 2025 m. vasario 9 d. asmens apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrint R. A. rūbais neuždengtas kūno vietas, užfiksuotas sužalojimas ant jos galvos, viršugalvyje matosi guzas, ant kairiosios rankos plaštakos matosi mėlynė - patinimas apie 3 cm ilgio ir apie 3 cm pločio. Moters nugaros apačioje matosi mėlynė - patinimas. Tęsiant nukentėjusiosios apžiūrą, jokių kitų sužalojimų, mėlynių, patinimų, ar žaizdų neužfiksuota (1 t., b. l. 91, 93-100).

23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis R. A., gimusios (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, nustatytas: (duomenys neskelbtini). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui (2025 m. vasario 9 d. 2.00 val.) ir aplinkybėms nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi), galimai suduodant ranka, įspiriant, ar panašiai, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. R. A. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Negalima atmesti galimybės, kad R. A. nustatyti sužalojimai kiekvienas atskirai galėjo būti padaryti kritimo/griuvimo metu, tačiau sužalojimai visumoje nėra būdingi kritimo/griuvimo traumai (1 t., b. l. 109-110).

24. 2025 m. vasario 10 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Svetainės kambario kairėje pusėje prie lango stovi rašomasis stalas, ant jo padėtas televizorius, tiesiai prie sienos stovi dvigulė lova. Apžiūrint įvykio vietą, grumtynių, kraujo nenustatyta. Įvykio vietos apžiūros metu jokie daiktai, reikšmingi tyrimui nepaimti (1 t., b. l. 19-20, 22-28).

25. 2025 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas BPC skambučio įrašas ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2025 m. vasario 9 d. 15 val. 54 min., kurio trukmė 1 min. 3 s.. Atsiliepus skambučio operatorei, girdisi šnekanti moteris, kuri nurodo, kad grįžo iš namų G. B. ir vėl kelia triukšmą. Operatorė tikslinasi kas jis yra moteriai, ji nurodo operatorei, kad sugyventinis. Adresas: (duomenys neskelbtini). Moteris patikslina, kad minėtas vyras grįžo prieš pusę valandos ir kelia triukšmą. Konfliktas kyla žodžiu, jis spjaudosi. Nepilnamečių vaikų namuose nėra. Į operatorės klausimą ar reikalinga GMP pagalba, moteris atsako, kad šiandien GMP jau buvo ir rytoj ji bus guldoma į ligoninę. Moteris prisistato - R. A.. Pranešėja nurodo, kad policijos pareigūnų lauks namuose. Pokalbio pabaiga (1 t., b. l. 165-166).

26. 2025 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių pareigūnų BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas objektas yra aplankalas su septyniomis vaizdo įrašo kopijomis. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus pirmąjį įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, geros kokybės, įrašo trukmė 02:19 min. Peržiūrėtame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, išlipę iš automobilio pareigūnai eina į gyvenamą namą, juos pasitinka vyras, kuris akivaizdžiai yra neblaivus. Kambaryje taip pat yra dar vienas vyras, kuris sėdi prie stalo. Pareigūnė vyro pasiteirauja ką jis čia veikia, nes jam yra skirtas orderis ir jis čia negali būti, tačiau vyras atsako, jog čia yra jo namai. Taip pat kambaryje yra ir moteris, kuri guli lovoje ir pareigūnams pasako, jog vakar šio vyriškio buvo sumušta. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrėtas vaizdo įrašas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas yra spalvotas, geros kokybės, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, šviesiu paros metu, dieną, įrašo trukmė 03:55 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kad jis yra darytas iš šalia buvusio pareigūno kūno kameros tuo pačiu metu. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kad moteris, kuri guli lovoje, pareigūnams pasako, jog vakar buvo sumušta, mušė kumščiais, sulaužė stuburkaulį, sumušė ranką. Įvykį matė namuose buvęs sūnus. Šalia stovintis vyras pareigūnui patvirtina, jog jis jai sudavė ranka. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrėtas vaizdo įrašas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrimas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, įrašas spalvotas, jo kokybė gera, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, šviesiu paros metu, dieną, įrašo trukmė 30:00 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnas alkoholio kiekio matuoklio pagalba vyrui patikrina girtumą, kuris yra 2,08 promilės. Girtumas taip pat yra patikrinamas ir kambaryje esančiai moteriai, kurią pareigūnai pavadina R. vardu. Jai yra nustatomas 2,12 promilių girtumas. Taip pat moteris pareigūnams pasako, jog po konflikto buvo išsikvietusi medikus, kurie ją apžiūrėję norėjo vežtis, bet pastaroji važiuoti su medikais atsisakė, sakydama, jog pas medikus atvyks pati. Pareigūnė apžiūri moterį - vardu R., ją nufotografuoja bei pastarajai pasako, jog apžiūrai yra iškviestas medikų ekipažas. R. pareigūnams pasako, jog konfliktas įvyko dėl to, jog ji atsigulė ne į savo lovą, o tai pamatęs jos draugas pradėjo ją mušti rankomis. Moteris nurodo, kad konfliktas vyko vakar vakare. Sekantis apžiūrėtas vaizdo įrašas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrimas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, įrašas spalvotas, jo kokybė gera, įrašo trukmė 12:20 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnė bendrauja su moterimi vardu R. ir bando išsiaiškinti kada ir kelintą valandą moteris buvo sumušta. Moteris pareigūnei paaiškina, jog konfliktas vyko vakar, po to, kada išvyko policija. Konfliktas įvyko dėl to, jog R. atsigulė į sugyventinio lovą. Patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje įvertino 10 balų. Pareigūnė radijo ryšio pagalba iškviečia medikus, kad šie apžiūrėtų nukentėjusiąją moterį. Po to pareigūnė nueina į kambarį, kuriame pareigūnas alkoholio kiekio matuoklio pagalba moters sugyventiniui tikrina girtumą, kuris yra 2,08 promilės. Pareigūnė apžiūri įvykio vietą, ją nufotografuoja. Po to pareigūnė sugrįžta prie nukentėjusiosios moters, ją apžiūri, rastus sužalojimus nufotografuoja. Sekantis apžiūrėtas vaizdo įrašas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), jis yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, įrašo trukmė 21:00 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnė bendrauja su nukentėjusiąją R. 2.26 min. peržiūros metu į kambarį užeina medikai, kurie apžiūri moterį. Po apžiūros medikai priima sprendimą R. vežtis į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o pareigūnai su savimi išsiveža moters sugyventinį. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrėtas vaizdo įrašas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrimas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, įrašo trukmė 18:49 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnė pasitinka atvykusius medikus ir juos nusiveda į gyvenamą namą, kad šie apžiūrėtu nukentėjusiąją moterį vardu R. Medikai apžiūri moterį. Pastaroji medikams pasako, jog ją sumušė sugyventinis vardu G., o sūnus D. ją tik gynė. Po apžiūros prie pareigūnės prieina medikai ir pasako, jog po apžiūros R. yra nustatyta rankos trauma, ranka yra pamėlusi taip pat yra hematoma galvos srityje, dėl ko moteris yra daug vėmusi, todėl moterį reikalinga gabenti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Moters sugyventinis yra informuojamas, jog dėl smurto artimoje aplinkoje yra sulaikomas ir vežamas į Šiaulių AVPK areštinę. Sekantis apžiūrėtas vaizdo įrašas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrėtas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, įrašo trukmė 01:44 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnė bendrauja su įtariamuoju, šis pareigūnei pasirašo dokumentus dėl orderio pažeidimo, po to yra vedamas į areštinės patalpas (1 t., b. l. 168-170).

27. 2025 m. vasario 10 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagal R. A., neblaivios, pranešimą policijai, kad ją 2025 m. vasario 9 d. apie 2:00 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sumušė neblaivus G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), rankų kumščiais suduodamas ir kojomis spardydamas, ne mažiau nei 5 ir ne daugiau nei 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusioji, po medikų apžiūros VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, dėl slankstelio lūžimo, kairės plaštakos antro delnakaulio lūžimo, galvos sumušimo, paleista gydosi ambulatoriškai. G. B. policijos pareigūnų sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 1-2, 3).

28. 2025 m. vasario 10 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-05102-25, kuriame nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 t., b. l. 89).

29. 2025 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajai R. A. (smurtą patyrusiam asmeniui) dėl G. B., kuriam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, veiksmų sumušant nukentėjusiąją, nustatytas lūžis, kraujosruva, patinimas, šoko būsena, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi, kuriai nustatytas 2,12 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 9-11).

30. PRĮR išrašu, iš kurio matyti, kad 2025 m. vasario 9 d. 15 val. 56 min. policijoje buvo gautas pranešimas iš R. A., kad į namus sugrįžo jos sugyventinis, kuriam paskirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Konfliktuoja su ja žodžiu, spjaudė ant pranešėjos. 2025 m. vasario 9 d. 21 val. 31 min. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 18.02 val. iš namų pristatyta R. A., kuriai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), girtumas 2,31 promilės. Sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 30-34).

31. 2025 m. vasario 9 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurios matyti, kad minėtą dieną antrą valandą nakties R. A. buvo diagnozuotas sukrėtimas. Ji greitosios pagalbos darbuotojams nurodė, kad buvo sumušta neblaivaus sugyventinio. Jis ją nugriuvusią ant grindų spardė į nugarą, stebima hematoma, sutinimas, jai skauda galvą viršugalvio srityje, kairėje pusėje čiuopiamas didelis gumbas, ją pykino, vėmė, greitoji jau buvo kviesta dienos metu, skauda tarp sėdmenų. Medicininių dokumentų iš gydymo įstaigų išrašais nustatyta, kad R. A. diagnozuotas juosmens slankstelio lūžis (1 t., b. l. 176-179, 184-190).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

32. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

33. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

34. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

35. Visų pirma pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyta (duomenys neskelbtini)). Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms nėra. Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109-110). Visi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai įvykio tiesiogiai nematė, apie jį žino iš nukentėjusiosios.

36. Kaltinamasis G. B. kategoriškai neigė sužalojęs R. A. rankas ir nugarą, savo kaltės dėl smurto prieš ją nepripažino, nurodė, kad R. A. ranką susilaužė jau seniai, ji prieš metus laiko skundėsi rankos skausmu. Jis nemušė jos ir jos nesužalojo. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau ji vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Teismas nesutinka su tokia kaltinamojo gynybos pozicija, kad kaltinime nurodytos įvykio aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl G. B. kaltės nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą ją sumušant. Bylos aplinkybės patvirtina faktą, kad ji buvo sužalota kaltinamojo kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, dėl kurių kaltinamasis G. B. neprisipažįsta. Svarbi aplinkybė ta, kad nukentėjusioji, patyrusi sužalojimus, iš karto kvietė pagalbą ir sūnų, kuris buvo tuo metu namuose ir miegojo (D. B.). Darytina išvada, kad tarp jų buvo neseniai įvykęs konfliktas, kurio padariniai buvo nukentėjusiosios sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, ir versija dėl pačios susižalojimo atmestina kaip nepagrįsta. Tuo labiau, kad be sugyventinių ir jų vaiko namuose konflikto metu nieko nebuvo.

38. Vertinant kaltinamojo poziciją dėl griuvimo kaip gynybinę, atkreiptinas dėmesys, jog iš į bylą pateiktų Bendrojo pagalbos centro įrašo ir į įvykį reagavusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, matyti, kad R. A. įvykio dieną – 2025 m. vasario 9 d. 15.54 val., kuomet ir buvo padaryti sužalojimai, kreipėsi su prašymu suteikti jai pagalbą ir apginti nuo smurtaujančio sugyventinio (1 t., b. l. 165-166, 168-170). Pareigūnų užfiksuotame vaizdo įrašo pabaigoje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad moteris, kuri guli lovoje, pareigūnams pasako, kad vakar buvo sumušta, sugyventinis mušė kumščiais, sulaužė stuburkaulį, sumušė ranką. Įvykį matė namuose buvęs sūnus. Šalia stovintis vyras patvirtina, kad jis jai sudavė ranka. R. pareigūnams pasako, jog konfliktas įvyko dėl to, kad ji atsigulė ne į savo lovą, o tai pamatęs jos draugas pradėjo ją mušti rankomis. Skausmą įvertina 10 balų. Po apžiūros prie pareigūnės prieina medikai ir pasako, jog po apžiūros R. yra nustatyta rankos trauma, ranka yra pamėlusi taip pat yra hematoma galvos srityje, dėl ko moteris yra daug vėmusi, todėl moterį reikalinga gabenti į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 168-170). Teisiamojo posėdžio metu D. B. nesutiko duoti parodymus prieš savo tėvą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas liudytoju ir sutikęs duoti parodymus, nurodė, kad matė mamą gulinčią lovoje, po to išgirdo ją verkiančią ir dar didesnį žodinį konfliktą tarp tėvų. Tuomet atsikėlė ir atėjo į tėvų miegamąjį kambarį ir jame pamatė lovoje gulinčią mamą, kuri buvo susiėmusi už kairės rankos ir klūpintį tėvą prie lovos. Paklausus tėvų kas atsitiko, mama jam paaiškino, kad tėvas trenkė jai į ranką, o tėvas neigė mušęs mamą. Mama jam nedetalizavo kaip tėvas ją mušė. Po to jis tėvą pasodino ant fotelio, kad jis nebepultų ant mamos, o mama išbėgo į virtuvę. Nuraminęs tėvus, jis nuėjo atgal į savo kambarį, išgėrė dar degtinės ir užmigo. Jis nematė kaip tėvas sudavė smūgius mamai, ji pati jam pasakė tik, kad tėvas trenkė jai į ranką, tačiau kiek sykių ir ar dar kur trenkė, nesakė (1 t., b. l. 139-140). Iš liudytojų D. B., D. B., A. B., V. V. parodymų akivaizdu, jog jie nematė, kad iki įvykio nukentėjusioji būtų buvusi sužalota ir nei vienam nenurodė, kad buvo susižalojusi pati. Nukentėjusioji, nors ir būdama neblaivi, pirmoje apklausoje nurodė tyrėjai, kad įvykio aplinkybes prisimena ir jas viso proceso metu nurodė nuoseklias, jų nekeitė ir jie iki bylos perdavimo teismui nesikeitė. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji patyrusi tokias traumas nuo smurto nevengė skubiai dėl jų kreiptis į medikus ir kalbėti apie įvykį, nes jai skaudėjo iš dešimties balų dešimt įvertinusi, nes kaip nurodyta specialisto išvadoje, nukentėjusioji patyrė plaštakos delnakaulio ir stuburo juosmeninės dalies slankstelių lūžius nuo sudavimo kietu buku daiktu (paviršiumi), galimai suduodant ranka, įspiriant mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Svarbu ir tai, kad R. A. prašė pagalbos savo sūnaus D. B., kuris irgi buvo namuose. Darytina išvada, kad tarp R. A. ir G. B. buvo įvykęs konfliktas, kurio padariniai buvo R. A. sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, ir versija dėl jos pačios susižalojimo dar nebuvo sugalvota ir tarpusavy suderinta su kaltinamuoju, kai buvo iškviesta policija ir medikai. Kaltinamasis nurodo, jog R. A. iškvietusi gydytojus pranešė apie seną savo rankos traumą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog R. A. atvykusiems medikams nurodė tikrą traumos priežastį, kuri užfiksuota 2025 m. vasario 9 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Jos duomenimis matyti, kad minėtą dieną antrą valandą nakties R. A. buvo diagnozuotas sukrėtimas. Ji greitosios pagalbos darbuotojams nurodė, kad buvo sumušta neblaivaus sugyventinio. Jis ją nugriuvusią ant grindų spardė į nugarą, stebima hematoma, sutinimas, jai skauda galvą viršugalvio srityje, kairėje pusėje čiuopiamas didelis gumbas, ją pykino, vėmė, greitoji jau buvo kviesta dienos metu, skauda tarp sėdmenų. Medicininių dokumentų iš gydymo įstaigų išrašais nustatyta, kad R. A. diagnozuotas juosmens slankstelio lūžis (1 t., b. l. 176-179, 184-190).

39. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios artimieji, sūnus D. B., jo žmona A. B., parodė, kad kai tėvai gerdavo, visada tarp jų būna konfliktai ir kviečiama policija, po to jie susitaikydavo. Šių parodymu kontekste reikšmingi šių liudytojų parodymai, kurie nors ir nematė įvykio, bet žino apie nuolatinius šių šeimos narių nesutarimus.

40. Svarbu pažymėti ir tai, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, G. B. aštuonis kartus buvo teisiamas už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą už savo sugyventinės sumušimą, atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Nors tai savaime neturi įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, tačiau formuoja teismo vidinį įsitikinimą apie sistemingą G. B. elgesį su kartu gyvenančia moterimi.

41. Kaltinamojo veiksmai, t. y. sudavimas nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau penkių ir ne daugiau dešimties, į įvairias kūno vietas neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sukels skausmą ir tam tikru mastu sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Minėti kaltinamojo veiksmai (atsižvelgiant į jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą) nelaikytini atsitiktinio pobūdžio, kurie leistų teigti, kad jis neatsargiai sužalojo nukentėjusiąją.

42. Remiantis išdėstytais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad G. B. 2025 m. vasario 9 d. apie 2 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia sugyventinei R. A. ne mažiau penkių ir ne daugiau dešimties kartų sudavė rankų kumščiais ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas – galvos ir nugaros sritį bei kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. A. padarydamas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės nukentėjusios R. A. sveikatą. G. B. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

43. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

44. Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatoma.

45. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

46. G. B. nusikalto, būdamas teistas už vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, neišnykus teistumui, todėl teismas konstatuoja, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką, už kurias yra teisiamas, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

47. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, jog G. B. padarė vieną baigt1 apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

48. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina tai, jog G. B. teisiamas dešimtą kartą (2 t., b. l. 50-74, 117-122), paskutinį kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš šeimos narį – sugyventinę R. A., atliko laisvės atėmimo bausmę, sistemingai baudžiamas administracine tvarka už orderio, paskirto nuo smurto artimoje aplinkoje pažeidimus; už girto pasirodymą viešoje vietoje, baudų nemoka (2 t., b. l. 76-109); į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas; nustatytas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 106-109, 110). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis jokių kritiškų išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir teistumų nedaro, nėra linkęs keisti elgesį, nagrinėjama nusikalstama veika yra iš esmės nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir toliau tęsia smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narį.

49. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

50. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kurios neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, į tai, kad jam nenustatyta jokių psichikos sutrikimų, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam G. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant kiek mažesnę už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Nors atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pripažintas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės dydis paprastai nustatomas viršijantis bausmės vidurkį ar bent jau atitinkantis jį, vis dėlto nagrinėjamu atveju, vidurkio nesiekianti bausmė skirtina įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (specialisto išvada, 1 t., b. l. 109-110), kas negali būti vertinama kaip intensyvus smurtas. Nustatyti dar mažesnį bausmės dydį nėra pagrindo, kadangi paties kaltinamojo asmenybė vertintina kaip neigiama. G. B. charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis jokių kritiškų išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir teistumų nedaro, nėra linkęs keisti elgesio su gyvenimo partnere konfliktų metu, nagrinėjama nusikalstama veika yra iš esmės nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų.

Civilinis ieškinys.

51. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

52. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

53. Nukentėjusioji R. A. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

54. Baudžiamojoje byloje 2025 m. vasario 13 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 243,32 Eur sumai. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo G. B., kuris 2025 m. vasario 9 d. tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją R. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir joje gydėsi. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 243,32 Eur. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais medicininiais išrašais, kitais dokumentais, nukentėjusiajai padaryta žala tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl jos pripažintinos įrodytomis ir priteistinos iš kaltinamojo civilinei ieškovei (1 t., b. l. 111, 112-113, 117-118).

Kardomosios priemonės.

55. 2025 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. A. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (2 t., b. l. 174).

56. Kaltinamasis G. B. (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 9 d. 16 val. 50 min. Paleistas 2025 m. vasario 11 d. 11 val. 28 min. (2 t., b. l. 128-129, 135).

57. Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam G. B. taikyta nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2026 m. sausio 18 d. (3 t., b. l. 20-21, 25-27, 34-36, 84-85, 117-118).

58. G. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikintina. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

59. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. vasario 9 d. 16 val. 50 min. iki 2025 m. vasario 11 d. 11 val. 28 min. (dvi paros) ir suėmime nuo 2025 m. kovo 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gruodžio 30 d. išbūtas laikas.

60. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

61. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 433,34 Eur priteisimo iš kaltinamojo G. B.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinamajam yra būtinas gynėjas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam G. B. taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į G. B. finansinę padėtį (nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, registruotino turto neturi), valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

62. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu (DVD, 1 vnt.), esanti byloje, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, G. B. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. vasario 9 d. 16 val. 50 min. iki 2025 m. vasario 11 d. 11 val. 28 min. (dvi paros) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gruodžio 30 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gruodžio 30 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. B. pripažinti recidyvistu.

G. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. A., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ją, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, 243,32 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 32 centų) turtinės žalos. Turtinė žala sumokama į akcinės bendrovės „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. B. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais (DVD, 1 vnt.), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniui – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.