- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- I-2960-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00913-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij, Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui R. S. ir jo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 330,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. spalio 27 d. Mano, kad jis buvo kalinamas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Kamerose buvo bloga ventiliacija, drėgmė, nuo sienų luposi tinkas. Nebuvo galimybės pavalgyti, nes įrengti staliukai labai maži. Kamerose būdavo daug tarakonų ir nuolat tvyrojo blogas kvapas. Čiužiniai prastos kokybės, purvini. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai. Nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelių stogas iš asbesto, kuris kenkė jo sveikatai. Dušu galima pasinaudoti tik 15 minučių, patalpos netvarkingos, apipelijusios. Nesudarytos sąlygos pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, kirpykloje nesilaikoma higienos reikalavimų. Nėra sąlygų džiovinti rūbų. Jam taip pat buvo neužtikrintos sąlygos pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Kai buvo uždaromas į trumpalaikio sulaikymo kameras, jam trūkdavo oro ir šviesos. Neteisėtas valstybės institucijų veikimas, sudarant nežmoniškas kalinimo sąlygas, diskriminavimas ir kankinimas pažemino pareiškėją, sukėlė ilgalaikį beteisiškumo jausmą, taigi pažeidė konstitucinę asmens teisę į orumą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–25). Prašo priteisti iš pareiškėjo 1,62 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už gautą patalynės komplektą bei indus suimtasis (nuteistasis) pasirašo.
Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Patalynė išduodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę leidžiama pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pareiškėjo teiginiai dėl kirpimo paslaugų yra nepagrįsti. Statinių konstrukcijose asbesto nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad kenkiama sveikatai pasivaikščiojimo metu, būnant kiemeliuose.
Pasak atsakovės atstovės, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyręs Lukiškių TI-K dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
EŽTT savo naujausioje teisminėje praktikoje pripažino, kad, vertinant kalinimo sąlygas, ypač svarbu atsižvelgti į kumuliacinį šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius pareiškėjo tvirtinimus. Šio teismo praktikoje suformuoti principai ir standartai, taikomi vertinant kalėjimo perpildymą, yra susiję su šiais aspektais: būtino minimalaus ploto klausimas pagal Konvencijos 3 straipsnį; ar tai, kad asmeniui tenkanti erdvė neatitinka minimalaus ploto reikalavimo, sukuria prezumpciją ar savaime reiškia, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis; ir kokie veiksniai, jei tokių yra, galėtų kompensuoti ribotą asmeninės erdvės skyrimą (EŽTT didžiosios kolegijos 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13).
Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.
Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 13–14) matyti, kad, apskaičiavus visą ginčo laikotarpį (nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. spalio 26 d.), pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso: 230 dienų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, nebuvo užtikrintas tik 12 dienų (pareiškėjui būnant kameroje Nr. 186, kurios plotas 7,94 kv. m, ir kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m kartu su dar 2 asmenimis). Vadinasi, 218 dienų Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido, nepažeidžiant jo teisės į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad esant perpildytoms kameroms nebuvo galimybės visiems kameroje esantiems asmenims valgyti vienu metu, nes kamerose buvo įrengtas per mažas stalas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad visi kameroje esantys asmenys gali valgyti vienu metu pasinaudojant galimybe sėdėti ant gultų.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas.
Higienos normos 2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra nustatęs pažeidimų dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos arba įrengimo bei, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių. Kita vertus, pagal EŽTT praktiką privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K 230 parų, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo drėgna, šalta, ant sienų buvo pelėsis, veisėsi tarakonai.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 2010) 24 punktą ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma 2015) 17 punktą, kameros vėdinamos per langus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontą, taigi ir įrengti atskirą vėdinimo sistemą, o natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka minėtų Higienos normų reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Įvertinus patikrinimo aktus (b. l. 37–52), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būnant kameroje Nr. 186 pažeidimų nenustatyta, duomenų apie kitas kameras ir jų būkles teismui nepateikta. Iš teismui pateiktos sutarties matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 33–36). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.
Pasak pareiškėjo, išduodami čiužiniai ir pagalvės buvo prastos būklės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kalinimo įstaiga privalo aprūpinti apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis, tačiau teisės aktas nenumato, kad turi būti išduodamas naujas čiužinys (arba nauja patalynė). Pagal Higienos normos 2015 42 punktą draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Įrodymų, kad pareiškėjui buvo išduotas netinkamas naudojimui čiužinys ir pagalvė, byloje nėra. Pareiškėjui dėl šio pažeidimo nesiskundus, šiuo metu atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl pareiškėjo teiginys dėl aprūpinimo netinkamu čiužiniu ir pagalve laikytinas neįrodytu.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš nesudarytų sąlygų skalbtis ir džiovinti drabužius.
Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsiskalbti drabužius yra abstraktūs ir nepagrįsti. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, o neturint tam lėšų – kreiptis su prašymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K šiuo aspektu jokių pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščioti jis buvo išvedamas tik vienai valandai per parą.
Remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl šiuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas. Be to, įvertinus atsakovo atsiliepime pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti (b. l. 9–11). Taigi šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
Taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiu dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose. HN 76:2010 6 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 17 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės akto nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę.
Lukiškių TI-K teigia, kad įstaigoje yra įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera. Teismui nėra pagrindo abejoti pateikta atsakovo informacija. Higienos normos 2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiškos nuostatos taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Tai reiškia, kad aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.
Pareiškėjo teigimu, jam buvo nesudarytos sąlygos pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, be to, kirpykloje nesilaikoma higienos reikalavimų.
Atsakovo teigimu, SVĮ 44 straipsnyje ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte numatytų reikalavimų, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi ar dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius drabužius, buvo laikomasi, o pareiškėjo teiginiai dėl kirpimo paslaugų teikimo ir higienos reikalavimų nesilaikymo kirpykloje neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, teiginiai dėl netinkamų sąlygų, susijusių su kirpimo paslaugomis, laikytini neįrodytais. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atsiliepime pateikta informacija.
Taip pat pareiškėjui buvo neužtikrintos sąlygos pasinaudoti signalizacijos mygtuku.
Pareiškėjas nepateikia teismui jokių duomenų, kad būtų patyręs kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių dėl minėtos aplinkybės. Nesant tokių duomenų byloje, jo teiginiai laikytini tik bendrojo pobūdžio, todėl nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotas ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas (iš viso: 12 parų), bei tam tikri kameroms keliamų higienos reikalavimų (sanitarinio mazgo įrengimas) pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kad kalinimas truko 230 parų ir įvertinus Lukiškių TI-K nurodytos aplinkybes, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, darytina išvada, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 300,00 Eur.
Pareiškėjas prašo priteisti 300,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Pareiškėjas teismui pateikė advokato orderį Nr. 419436 (2017 m. kovo 17 d.) ir pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 813261) (b. l. 6, 7), išrašytą 300,00 Eur sumai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė skundo surašymo išlaidas, o iš informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas Bogdan Chranovskij dalyvavo 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, taigi pareiškėjas patyrė ir atstovavimo išlaidų (b. l. 60–61).
Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundo parengimo paslauga suteikta 2017 m. I ketvirtyje, šiuo atveju taikytinas 2016 m. III ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. III ketvirtį sudarė 793,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma galima priteisti už skundo parengimą sudaro 1 983,25 Eur (2,5 x 793,3 Eur). Kadangi atstovavimo teismo posėdyje paslauga suteikta 2017 m. II ketvirtyje, šiuo atveju taikytinas 2016 m. IV ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. IV ketvirtį sudarė 822,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną valandą atstovavimo teisme priteistina 82,28 Eur (0,1 x 822,8 Eur).
Pareiškėjo prašoma priteisti 300,00 Eur suma Rekomendacijų nustatytų dydžių neviršija, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 150,00 Eur.
Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 1,62 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą, konstatuotina, jog Lukiškių TI-K išlaidų už kopijų parengimą nepatyrė, todėl Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.