Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Departamento direktorės L. B. 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR_N-2123-2022, administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais (2022 m. spalio 27 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22187117795, (b. l. 29), 2022 m. liepos 26 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.45) FR1050-538, (b. l. 44), 2022 m. liepos 26 d. Prekių likučių patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR1063-49 (b. l. 46-47), 2022 m. spalio 27 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FR1042-4355 (b. l. 39-43), bei kita rašytine bylos medžiaga. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. V. K. buvo paskirta ANK 205 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta tik minimali piniginė bauda. Paskirta minimali nuobauda aiškiai nėra per griežta. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje padarymo nėra.

Administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje nutrauktina.

Skundžiamas nutarimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K. surašytas pagal 95 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis būdamas darbdaviu, leido atlikti darbo funkcijas V. L. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymo.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur, o 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A5.-2624-806/2020).

Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo.

Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nefiksavo nelegalaus darbo faktą, o rėmėsi tik Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK veiklos skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34408-21 medžiagos duomenimis: 2022 m. gegužės 13 d. įtariamojo V. L. papildomos apklausos metu duotais parodymais liudytojo S. B., apklausto 2022 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu parodymais, bei liudytojo T. R., apklausto 2022 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu parodymais.

Taigi teismo vertinimu V. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje nepatvirtina anksčiau aptarti įrodymai. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir jis, kaip įtariamasis, nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas V. L., kaip įtariamojo apklausos metu nurodytas aplinkybes, t. y., kad V. K. jį priėmė dirbti darbininku, jam paaiškino, kokia bus jo darbo specifika, sakė, kad reikės į žurnalą įrašyti asmenų, kurie nuomojasi įrankius duomenis, automobilių valstybinius numerius, nurodė už įrankių nuomą ir perkamas gėles paimti pinigus, nustatytas darbo grafikas - nuo 8 val. iki 17 val., pasiūlytas dienos atlygis - 40 eurų, vertina kaip galimą jo gynybinę poziciją, baudžiamojoje byloje save pateikiant iš teigiamos pusės kaip dirbantį asmenį, nes tokių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei liudytojais apklausti S. B. bei T. R., kurių parodymai, šiems liudytojams neatvykus į teismo posėdį, buvo perskaityti. Liudytojas S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini) patalpose dirba darbininkas V., tačiau iš kur jam yra žinoma ši aplinkybė, šis liudytojas nenurodė. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju T. R. parodymų matyti, kad šis liudytojas pastate adresu (duomenys neskelbtini) buvęs ir žino, kad šiame pastate dirba V. ir V., V. yra darbininkas, paduoda ir paima įrankius, tvarko aplinką. Vien tik tai, kad šie liudytojai apklausoje paminėjo, jog V. L. dirba, nenurodant detalesnių aplinkybių, negali būti vertinama kaip V. K. kaltės įrodymas. Taigi vien iš darbo funkcijų nustatyti, ar asmuo yra savanoris, ar darbuotojas, nėra įmanoma. Nelegalaus darbo ir savanorystės atribojimas šiuo atveju įmanomas tik nustačius būtent nelegaliam darbui priskiriamus požymius – darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo, faktinį darbo pradėjimą, asmens paklusimą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlyginimą. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teigti, kad liudytojai S. B. bei T. R. galėjo žinoti, kokiu pagrindu V. L. dirba patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, nėra jokio pagrindo.

Liudytojo V. L. bei V. K. parodymais nustatyta, kad V. L. savanoriavo tose pačiose patalpose, kur yra įsikūrusi MB ,, (duomenys neskelbtini)” ir kartais pavieniais darbais padėdavo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo vertinimu, tokie V. L. veiksmai (pavieniai darbai), gali būti vertintini tik kaip susiklostę savitarpio pagalbos santykiai.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir V. L. dirbo MB ,, (duomenys neskelbtini)” naudai nesudaręs darbo sutarties, byloje nėra. Byloje nenustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje būtų nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y., kad V. L. būtų pradėjęs dirbti realiai, tarp MB ,, (duomenys neskelbtini)” vadovo V. K. ir V. L. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y., kad buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, o darbuotojas dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L., kuris teismo buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, priešingai, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neigė aplinkybę, kad nelegaliai dirbo pas V. K.. Aiškino, kad savanoriavo centre „(duomenys neskelbtini)“ pas V. K. pagal pasirašytą VšĮ PC ,,(duomenys neskelbtini)” savanorišką veiklos sutartį, t. y. tvarkė aplinką, padėjo romų bendruomenės nariams persikraustyti, ruošė malkas, kartais išduodavo įrankius, padėdavo juos susikrauti į automobilį, užrašydavo asmenų, nuomojančių įrankius pavardes. Dirbo ne kasdien, nebuvo nustatyto grafiko, su V. K. dėl atlyginimo nesitarė, atlyginimo jam V. K. nemokėjo. Teismas pažymi, kad šie liudytojo V. L. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, nebuvo paneigti. V. K. Institucijai 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktu paaiškinimu Nr. (7.45 Mr) FR1047-1940, nurodė, kad su V. L. bendravo suteikiant pagalbą, V. L. savanoriavo PC „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ V. L. nedirba (b. l. 50-51). Šiuos argumentus V. K. nurodė ir teismo posėdžio metu. V. L. savanoriavimo faktą patvirtina ir į bylą pateikta savanoriavimo sutartis, sudaryta tarp V. L. ir VšĮ PC “ (duomenys neskelbtini)” (b. l. 32-34).

Byloje nenustatyta aplinkybė, kad V. L. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. V. L. nebuvo įtrauktas į darbuotojų grafikus (tokių duomenų nepateikta), iš jo nebuvo reikalaujama laiku atvykti į darbą ir vykdyti tam tikras funkcijas, kas patvirtina, jog V. L. į PC ,, (duomenys neskelbtini)” ir tuo pačiu į MB ,, (duomenys neskelbtini)” patalpas atvykdavo kviečiams V. K., arba savo iniciatyva pagal savo galimybes.

Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos viešosios įstaigos. PC „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose vienas iš įstaigos veiklos tikslų – savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas. Savanoriškos veiklos organizatorius ir savanoris gali susitarti dėl įvairių savanoriškos veiklos formų ir būdų, taip pat juos keisti. Pagal minimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, jeigu: 1) kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. su savanoriu V. L. buvo sudaryta rašytinė savanoriškos veiklos sutartis. V. L. teigimu, jam buvo kompensuojamos išlaidos už kurą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko formaliai, nefiksavo nelegalaus darbo fakto, neatliko jokio patikrinimo vietoje, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų ne tik patį įvykį, bet ir padėtų atskleisti susitarimo tarp V. L. ir V. K. turinį, t. y. nebuvo apklaustas V. L., šalia esančių įmonių darbuotojai, o buvo remtasi tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog V. K. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu nutraukti.

Kitoje dalyje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Departamento direktorės L. B. 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR_N-2123-2022, administracinio nusižengimo byloje, palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22187117795 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.