Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kestučio Dargužio, Daivos Jankauskinės ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios T. I. P. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Š. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 164 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Š. B. buvo kaltinamas tuo, kad vengė išlaikyti vaiką, o būtent: Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu byloje Nr. 2-2224-214/2017 priteisus mokėti 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2016 m. spalio 31 d., išlaikymo nemokėjo, tokiu būdu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d. vengė mokėti pinigines lėšas savo dukters E. P. išlaikymui, dėl ko įsiskolino T. I. P. 2018 m. liepos 4 d. 4368,88 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas Š. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis Š. B., žinodamas apie pareigą išlaikyti vaiką ir galėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai vengė tai daryti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nuteistojo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisingą ir pagrįstą teismo nuosprendį.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

7. Apeliantė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl Š. B. išteisinimo, ginčija teismo padarytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

8. BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima esant šioms sąlygoms: 1) turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas; 2) kaltininkas nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies; 3) kaltininkas turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos; 4) nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis priemonėmis arba kai tokios galimybės yra pasunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų: jis slepiasi, slepia savo pajamas, simuliuoja savo ligą, išpardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio sąskaita galėtų būti užtikrintas pareigos vykdymas, ir pan. Jeigu pareigos vykdymą galima užtikrinti įprastomis civilinėmis priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 164 straipsnį kilti yra kaltininko žinojimas apie priimtą teismo sprendimą išlaikyti vaiką, kuriame nurodyta kokiu būdu ir kaip turi būti teikiamas išlaikymas vaikui.

9. Teisėjų kolegija, ištyrusi surinktus duomenis, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad Š. B. sužinojo apie teismo sprendimą dėl konkretaus dydžio išlaikymo priteisimo ir mokėjimo būdo nustatymo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jis nevykdė jo sąmoningai, tyčia.

10. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje Š. B. atžvilgiu buvo pradėtas pagal T. I. P. pareiškimą dėl piktybinio teismo sprendimo nevykdymo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2224-214/2017 buvo patenkintas ieškovės T. I. P. ieškinys, nustatyta, kad atsakovas Š. B. yra E. P. tėvas, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su mama T. I. P., iš atsakovo Š. B., jo dukrai E. P. priteistas 220 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 31 d. iki dukters pilnametystės, taip pat priteistas įsiskolinimas – 152,88 Eur (1 t., b. l. 4-8). Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl įsiskolinimo išieškojimo iš Š. B. (2 t., b. l. 49). 2018 m. sausio 23 d. antstolio S. D. kontoroje priimtas T. I. P. pateiktas 2018 m. sausio 8 d. vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2224-214/2017 dėl išlaikymo išieškojimo nepilnametei dukrai E. P. iš tėvo Š. B. (1 t., b. l. 10).

11. T. I. P. skunde teigia, kad teismas be pagrindo nevertino jos pateiktų duomenų apie teismo sprendimo įteikimą Š. B.. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad vien byloje esamų žinučių siuntimas Š. B. ir jo šeimos nariams per internetinę programėlę „Messenger“, pridedant Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą (1 t., b. l. 142-144), nepatvirtina, kad jis šį sprendimą gavo ir apie jį žinojo. Š. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jie su T. I. P. susipažino Anglijoje, vėliau ji išvyko į Lietuvą, o jis liko gyventi Anglijoje. Žinojo, kad T. laukiasi. Abu susitarė, kad jis geranoriškai mokės jai po 50 svarų per savaitę, ką jis ir darė, be to, dar iki vaiko gimimo nupirko vežimėlį vaikui, kitų būtinų daiktų, davė pinigų lovytei. Gimus vaikui, T. pradėjo prašyti daugiau pinigų, susitarimas mokėti po 50 svarų per savaitę jos nebetenkino. Jis norėjo nustatyti tėvystę, tačiau T. nesutiko, todėl jis kurį laiką išlaikymo nemokėjo ir su T. nebebendravo. Apie Lietuvoje vykstantį procesą dėl išlaikymo jis žinojo, tačiau jame nedalyvavo, šaukimų į teismą negavo, todėl ir apie teismo sprendimą nežinojo. Apie priimtą sprendimą sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2018 m. spalio 31 d., kai teisme gavo sprendimo kopiją. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad T. I. P. jam atsiuntė teismo sprendimą, tačiau teisme teigė, kad suklydo taip sakydamas, nes tuomet ji atsiuntė laišką dėl tėvystės pripažinimo. Po DNR tyrimo pilnai įsitikino, kad tai jo vaikas ir nuo to momento jis pradėjo mokėti išlaikymą. Išlaikymo mokėti niekada nevengė, moka kiek išgali. Kiek jam žinoma, Anglijoje vyksta procesas dėl išlaikymo išieškojimo, tad Anglijoje galės iš darbo užmokesčio atskaičiuoti. Be to, Lietuvoje jis turi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų Š. B. nurodytas aplinkybes, todėl netikėti jo parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvaus pagrindo

12. Negalima sutikti su skundo teiginiu, jog vengimas mokėti alimentus tiesiogiai susijęs su DNR tyrimo atlikimu. Iš aptartų duomenų matyti, kad Š. B. ir T. I. P. išsiskyrė dar prieš gimstant vaikui. Ji išvažiavo į Lietuvą, bendravimas buvo minimalus, apsiribojo tik klausimais dėl išlaikymo vaikui siuntimo, vaiko jis nėra matęs. Be to, nukentėjusioji atsisakė jam atsiųsti vaiko gimimo liudijimą, informavo, kad kreipsis į teismą dėl priverstino išlaikymo priteisimo. Esant tokiems jų santykiams bei susidariusiai situacijai, natūralu, kad Š. B. kilo noras įsitikinti dėl šio vaiko tėvystės. Š. B. parodė, kad įsitikinęs, jog vaikas jo, pagal galimybes pradėjo mokėti išlaikymą. Tai patvirtina ir byloje pateikti mokėjimų pavedimai, sąskaitos išrašai, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. spalio 31 d. kaltinamasis nukentėjusiajai yra pervedęs 830 Eur.

13. Skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais Š. B. parodymais, be pagrindo netikėjo jo ikiteisminio tyrimo metu prisipažinimu. Š. B. 2018 m. liepos 13 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad apie teismo sprendimą jis žinojo jau po jo priėmimo, kai jį atsiuntė T. I. P.. 2018 m. liepos 20 d. Š. B. apklaustas įtariamuoju pakartotinai, kaltės neneigė, prisipažino nemokantis jų vaikui alimentų, tačiau patikslino, kad ankstesnėje apklausoje susimaišė nurodydamas, kad gavo teismo nutartį dėl priteisto mokėti išlaikymo jų vaikui, nes iš tiesų iš T. I. P. jis buvo gavęs kitą laišką. Teisme Š. B. patvirtino šiuos parodymus. Taigi, bylos tyrimo eigoje Š. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, teisme jis palaikė vieną iš ikiteisminio tyrimo metu jo pateiktą versiją. Byloje nesant jokių kitų neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad 2017 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimą jis iš tiesų gavo apeliantės nurodytomis aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad teisingi yra būtent pirminiai ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai. Priešingai, iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo matyti, kad Š. B. procese nedalyvavo, apie teismo posėdį jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, galutinis procesinis sprendimas nei jam, nei jo šeimos nariams nebuvo įteiktas. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2018 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyti duomenys (t. 1, b. l. 39). Byloje pateikta procesinių dokumentų įteikimo pažyma rodo, kad minėtas teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. tik 2018 m. spalio 31 d

14. Nepagrįstas skundo teiginys, kad Š. B. du metus slapstėsi nuo T.I. P., siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką, nes byloje nustatyta, jog iki jo ir nukentėjusiosios vaiko gimimo jis gyveno Anglijoje, po vaiko gimimo gyvenamosios vietos nepakeitė. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pati nukentėjusioji T. I. P., kuri pripažino, kad jai išvažiavus į Lietuvą, su Š. B. ryšį palaikė. Jis dar prieš vaiko gimimą rūpinosi ja, nupirko vežimėlį, pieno šildytuvą, batukus, kitų daiktų, dar persiuntė pinigų vaistams. Kelis kartus pagal žodinį susitarimą mokėjo pinigus vaiko išlaikymui, iš viso pervedė 390 Eur. Jis siūlė mokėti po 200 Eur per mėnesį, tačiau nesutiko tokį susitarimą patvirtinti pas notarą. Tada ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. T. I. P. teigė, kad po sprendimo priėmimo Š. B. išlaikymo nemokėjo, pradėjo slapstytis, todėl ji kreipėsi į antstolį, kad vykdytų išieškojimą. Tačiau jų bendravimo faktą 2016, 2017 ir 2018 metais patvirtina vykę susirašinėjimų tarp Š. B. ir K. C., tarp Š. B. ir T. I. P.. Iš pokalbių turinio matyti, kad bendrauta apie vaiko auginimą, priežiūrą ir išlaikymą, teismo posėdžius, ieškinio ruošimą, teismo procesą (2 t., b. l. 98-105, 126-153). Šios aplinkybės pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad nors Š. B. ir nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų, kad išlaikymo dydžio, terminų ir kitų mokėjimo sąlygų klausimai būtų išspręsti kuo greičiau ir gera valia, tačiau tai nerodo, jog jis sąmoningai vengė išlaikyti vaiką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pakeitęs gyvenamąją ar darbo vietą Š. B. neturėjo prievolės apie tai pranešti T. I. P.. Nors T. I. P. teigia, kad jai grįžus į Lietuvą, ji sunkiai susisiekdavo su Š. B., gyvenančiu Anglijoje, tačiau ši aplinkybė neturi jokios sąsajos su Š. B. tyčiniais veiksmais.

15. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti Š. B. yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo išvadų, todėl naikinti išteisinamąjį Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendį nukentėjusiosios T. I. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios T. I. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.